Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Rizikingas Švedijos žaidimas su virusu – jie vieninteliai tokie Europoje

Tuo metu, kai faktiškai visa Europa apmirė dėl koronaviruso pandemijos ir ėmėsi griežtų karantino priemonių, Švedija gyvena sau įprastu ritmu. Veikia parduotuvės ir restoranai, leidžiami ir nedidelio masto vieši renginiai. Neuždarytos ir mokyklos. Ekspertai nesutaria, ar toks bandymas „išlaukti“ pasaulį sukausčiusią epidemiją nevirs tragedija.

Švedijoje šiuo metu yra užfiksuota beveik 5 tūkst. užkrėstųjų, daugiau nei 230 žmonių mirė. Šalies premjeras Stefanas Lofvenas, kalbėdamas apie pandemijos keliamą grėsmę buvo gana tiesmukas: „Infekcija ir toliau plinta

. Žmonių gyvybėms ir sveikatai, jų darbo vietoms, iškilo grėsmė. Susirgs dar daug žmonių, ir daug kam teks atsisveikinti su savo artimaisiais“, – pareiškė jis televizijos eteryje kreipdamasis į tautą.

Tačiau socialinis gyvenimas Švedijoje, bene vienintelėje Europoje, vis dar nėra griežtai ribojamas. Šalies vadovybė neskuba įvedinėti griežtų žmonių judėjimo ir kontaktų apribojimų, tik rekomenduoja jiems „esant galimybėms“ likti namuose, susilaikyti nuo nebūtinų kelionių ir apriboti savo socialinius kontaktus su pagyvenusiais žmonėmis.

Kolektyvinis imunitetas

Parduotuvės, restoranai išlieka atidaryti, o Europos Sąjungos piliečiai ir toliau gali laisvai lankytis šalyje. Nebent jų nebeišleidžia jų pačių valstybė.

Iki pat kovo pabaigos buvo leidžiami renginiai, kuriuose dalyvauja mažiau nei 500 žmonių: tik penktadienį, kovo 27-ąją, buvo įvestas „griežtas“ reikalavimas tokiuose renginiuose dalyvauti ne daugiau nei 50 žmonių.

Vaikų darželiai ir mokyklos veikia įprastu režimu: nuotolinis mokymas taikomas tik vyresniųjų klasių mokiniams ir universitetų studentams. Iš užsienio atvykusiems niekas netaiko profilaktinio karantino. Ir net jeigu žmogui pasireiškia koronaviruso simptomai, namie turi pasilikti tik jis pats: likę šeimos nariai gali laisvai vaikščioti ir toliau. Koks yra tokio požiūrio pagrindas? Vyriausiasis šalies epidemiologas Andersas Tegnellis mano, kad dauguma švedų turi persirgti koronavirusu, kad jiems susiformuotų kolektyvinis imunitetas.

Iki šiol tokios strategijos buvo laikomasi ir Didžiojoje Britanijoje. Dar neseniai buvo manoma, kad izoliuoti turi būti tik „rizikos grupių“ nariai – pagyvenę asmenys ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis. Likusieji neturėtų baimintis užsikrėsti koronavirusu.

A. Tegnellis įsitikinęs, kad tokiu būdu šalies gyventojai įgis tam tikrą kolektyvinį imunitetą ir virusas praras savo efektyvumą ilgalaikėje perspektyvoje.

Tokio požiūrio problema gali slypėti tame, kad nėra tiksliai žinoma ar persirgus SARS-CoV-2 visais atvejais išsivysto imunitetas (yra žinomas ne vienas atvejis, kuomet tas pats asmuo pakartotinai susirgo) ir kaip ilgai jis trunka.

Epidemiologas dar kovo 5-ąją „Aftonbladet“ tvirtino, kad koronaviruso epidemija pasiekė savo piką: tuomet infekuotųjų tebuvo 94.

Kovo 18-ąją jis vienos švedų televizijos laidos metu pasakojo, kad net jeigu šeimoje yra sergančiųjų koronavirusu, likusieji šeimos nariai gali laisvai eiti į darbą ar mokyklą.

Balandžio 1-ąją užkrėstųjų Švedijoje jau buvo 4,4 tūkst., o vien per kelias paskutines paras prisidėjo po 400-500 naujų atvejų.

„Aš bijau likti Švedijoje“

Tokie pareiškimai kai kuriems švedams sukėlė apmąstymų. Pavyzdžiui, kaimyninė Danija visiškai uždarė savo sienas – ir universitetus, mokyklas, vaikų darželius ar bibliotekas. Maža to, šalies valdžia rimtai svarsto įvesti apribojimus žmonėms burtis į didesnes nei kelių asmenų grupes viešose vietose.

Tuo metu Švedijoje laukiama Velykų atostogų metu slidinėjimo kurortus užplūsiančių turistų. Patys turizmo paslaugų tiekėjai perspėja valdžią sugriežtinti žmonių srautų kontrolę. Turizmo vietoves valdanti „Skistar“, pasitarus su vietos medikų atstovais, nusprendė nuo pirmadienio uždaryti savo slidinėjimo kurortus.

Socialiniuose tinkluose daugelis švedų išsako nepasitenkinimą tuo, kad valdžia nesiima taikyti griežtų priemonių kovoje su koronavirusu. Švedijos sionistų federacijos vadovė Saskia Pantell savo „Twitter“ paskyroje paviešino nuotrauką, kurioje matyti baruose ir restoranuose gyvenimu besidžiaugiantys švedai.

„Aš bijau likti Švedijoje koronaviruso epidemijos metu. Tai beprotystė!“, – rašė ji.

„The Local“ portalo redaktorė Catherine Edwards taip pat pasiūlė Švedijai sekti Vokietijos pavyzdžiu ir įvesti ribojimus socialiniams kontaktams.

Tikrins toli gražu ne visus

Testų klausimu Švedija taip pat turi savą požiūrį. PSO primygtinės rekomendacijos taikyti testus kuo daugiau žmonių nebuvo išgirstos. Pirmosiomis pandemijos savaitėmis koronaviruso testus dar galėjo atlikti visi, kuriems pasirodė simptomai grįžus iš padidintos rizikos šalių ar kontaktavus su infekuotaisiais.

Tačiau šiuo metu Švedijoje tiriami tik tie asmenys, kurie patenka į rizikos grupes, – pavyzdžiui, tiems, kuriems kyla kvėpavimo sunkumų. Visi kiti turi likti namie ir patys sveikti: jie tiriami nebus.

„Mes daugiau nebeturime laiko laukti testų rezultatų, – pareiškė Švedijos visuomeninės sveikatos agentūros atstovė Karin Tegmark-Wisell, pažymėdama, kad valdžia turi keisti požiūrį. – Mes rekomenduojame visiems, kurie jaučia koronaviruso simptomus, apriboti savo socialinius kontaktus“.

Nepaisant valdžios delsimo imtis radikalių veiksmų, švedai patys, atrodo, supranta situacijos rimtumą. Stokholmo gatvės ištuštėjusios, žmonės renkasi buvimą namuose ir vis daugiau įmonių dirba nuotoliniu būdu, rašoma DW.

Paskutiniai nurodymai: jokio ribojimo

Švedijos valdžia paskelbė naujas kovos su koronavirusu gaires. Tačiau ir šiuo metu jokių privalomų veiksmų savo gyventojams taikyti nesiruošiama. „Visi Švedijoje yra atsakingi už tai, kad būtų stabdomas plitimas“, – pristatydamas naujas gaires pareiškė Visuomenės sveikatos agentūros vadovas Johanas Carlsonas. Šie reikalavimai nėra „rekomendaciniai“, tačiau jokių bausmių, kaip kitose šalyse, už jų nesilaikymą nėra numatyta.

Rekomenduojama visiems, jeigu jaučia peršalimo ligos simptomus, likti namuose ir laikytis socialinio atsiribojimo, vengti nebūtinų kelionių, jeigu įmanoma – dirbti iš namų, nesilankyti (jeigu yra galimybė) pas vyresnio amžiaus žmones ar ligoninėse.

Restoranams, barams, kavinėms ir klubams buvo pasakyta teikti paslaugas „tik sėdimoms vietoms“; uždrausti renginiai, kuriuose dalyvauja daugiau nei 50 žmonių; uždraustas lankymasis globos namuose.

Švedijos premjeras S. Lofvenas vietose televizijai sakė, kad „krizė truks mėnesius, o ne savaites“. „Mūsų dar tai laukia. Tai užtruks ilgiau negu mes norėtume“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad dabar niekas negali tiksliai prognozuoti, kiek ilgai tai truks, „net ekspertai“.

Panika mokslininkų gretose

Panika yra tas jausmas, kurį dabar išgyvena daugelis Švedijos mokslininkų ir medikų, rašoma „The Guardian“.

2 tūkst. jų – įskaitant ir Nobelio premijos fondo pirmininką, profesorių Carlą-Henriką Heldiną – pasirašė peticiją, kuria reikalauja valdžią imtis aktyvesnių priemonių. „Mes nepakankamai tiriame, mes nepakankamai sekame ir izoliuojame – mes tiesiog paleidome virusą, – pareiškė Karolinskos instituto viruso imunologijos profesorė Cecilia Soderberg-Naucler. – Jie mus veda į katastrofą“.

Premjeras S. Lofvenas į panašią kritiką atsako trumpai: „Nėra įrodymų, kad šiuo metu darant kažką daugiau, būtų kažkoks skirtumas. Daug geriau yra taikyti griežtas priemones labai išskirtiniais momentais, ir taip trumpai, kaip tik įmanoma“. Politikas įsitikinęs, kad kol kas krizė Švedijoje yra kontroliuojama. „Aišku, mums gali tekti imtis ir kitų priemonių, tačiau kol kas mes dar to nepasiekėme“, – „The Guardian“ cituojamas premjeras.

Rekomenduojami video