LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Šiandien prie balsadėžių susirinkę britai renka naują parlamentą. Rinkimų sistema mažoritarinė – balsuojama už asmenybes, gavęs daugiausiai balsų kandidatas iškart patenka į parlamentą. Dvejose Bernardinai.lt ciklo, skirto šiems rinkimams dalyse buvo apžvelgtos pagrindinių partijų – konservatorių ir leiboristų pozicijos. Šioje – pagrindinis dėmesys bus skirtas prognozėms ir mažesniųjų partijų perspektyvoms.
Sėkmingieji škotai
Škotijos nacionalinės partijos (SNP) sėkmė valstybiniu lygmeniu yra visų pirma Nepriklausomybės referendumo produktas. Nors Škotija pasirinko likti sąjungoje, tačiau SNP tai buvo puiki proga parodyti save kaip rimtą alternatyvą didžiosioms partijoms ir jau 2015 metų rinkimuose į Atstovų Rūmus partija iškovojo 56 vietas, kai anksčiau turėjo vos 6, o apskritai škotai renka 59 parlamentarus. Dėl SNP kilimo pirmiausiai nukentėjo leiboristai, kurie prarado 40 turėtų vietų Škotijoje iš 41. Tiesa, po metų vykusių Škotijos parlamento rinkimų rezultatai buvo nuviliantys – konservatoriai pasirodė sėkmingai, o SNP prarado turėtų absoliučią daugumą.
Dabartinis partijos tikslas „Brexit“ kontekste – surengti naują nepriklausomybės referendumą, kad jis būtų pasiektas, šie rinkimai yra gyvybiškai svarbūs. Mažų mažiausiai siekiama to, kad įvykus „Brexit“ Škotija įgytų specialų statusą ir liktų bendroje rinkoje, bei turėtų savo balsą derybose dėl pasitraukimo iš ES.
Iki šiol sėkmingiausi partijai buvo 7 ir 8 XX amžiaus dešimtmečiai, kai 1934 m. sukurta partija pirmą kartą gavo vietų parlamente, tačiau kaip pastebi BBC, progresą stabdė tarpusavio nesutarimai. Šiame laikotarpyje partijos pagrindinis uždavinys buvo siekti daugiau galių regiono valdžiai.
Partijos lyderė Nicola Sturgeon parlamente nedirbs – ji liks Škotijos premjerė, tačiau politikės vaidmuo rinkimų kampanijoje yra išskirtinai svarbus. BBC atkreipia dėmesį į tai, kad politikė laikoma geriausiai komunikuojančia politike Jungtinėje Karalystėje. „Forbes“ 2016 m. N. Sturgeon išrinko 50-a įtakingiausia moterimi pasaulyje, po metų – antra įtakingiausia Didžiojoje Britanijoje. Politikė SNP priklauso nuo 16 metų. „The Telegraph“ tarp savo herojų jį įvardijo ir škotų tenisininką Andy Murray.
Partijos tikslas rinkimuose yra pirmiausiai išsaugoti tai, kas buvo pasiekta 2015 m, tad pirmą kartą istorijoje SNP rinkimų strategija yra gynybinė. Gerai regioniniuose rinkimuose pasirodę konservatoriai bus grėsmė kaimiškose turtingose vietovėse, kur gyvena prieš nepriklausomybę pasisakantys škotai. Didžiausiu pavojumi SNP partija laiko leiboristus, todėl pabrėžia, jog būtina stabdyti taupymo politiką. Partija siūlo didinti valstybės išlaidas ir mokesčius (ypač turtingiausiems). Taip pat SNP pasisako prieš imigrantų „demonizavimą“ ir nori daugiau galių šioje srityje gauti regionui.
Balsavimo projekcijos rodo, jog šįkart SNP pozicijos bus kuklesnės negu 2015 m. ir partija į parlamentą deleguos 46-54 narius. Visgi, tai būtų antras geriausias rezultatas partijos istorijoje.
Libdemai: nepataisomi svajotojai apie ES
Liberalai demokratai (libdemai) 2010-2015 m. buvo valdančiosios koalicijos su konservatoriais dalimi. Tačiau rinkėjai juos dėl to 2015 m. negailestingai nubaudė, o ir šiuose rinkimuose tikimasi labai kuklaus rezultato. Apklausose juos žada palaikyti iki dešimtadalio rinkėjų, tačiau tai konvertuosis tik į kelias vietas parlamente, entuziazmo neprideda ir nesėkmingi vietos valdžios rinkimai. Šįsyk libdemai iškart atmeta galimybę sudaryti koaliciją su bet kuria kita partija.
„The Indepedent“ pabrėžia, kad pirmalaikiai rinkimai libdemams yra naudingi ir todėl, jog išauga partijos matomumas, kuris, turint vos 9 parlamentarus nėra didelis.
Partijos kampanijos centre – „Brexit“. Timas Farronas, partijos lyderis „The Guardian“ sakė, jog nors pro-europietiška strategija ir neatneš didelės sėkmės rinkimuose, bet svarbesnė yra ištikimybė vertybėms. Tad partija žada antrą referendumą – šįkart dėl to, ar pritarti susitarimui dėl „Brexit“, o atmetus susitarimą Jungtinė Karalystė liktų ES. Minėtas leidinys pabrėžia, kad iki 2015 m. libdemų tvirtovė buvo pietvakariai, kurie per tais metais vykusius rinkimus perėjo konservatoriams, o per referendumą balsavo už išstojimą iš ES, tad susigrąžinti tą kraštą yra neįmanoma. Iki 2015 m. libdemai sėkmingai pasirodydavo ir Škotijoje, dabar SNP mėgina rinkėjams įrodyti, kad vienintelis kelias likti ES yra skyrybos su Jungtine Karalyste. Visgi, narystė partijoje išaugo iki rekordinių 102 000, o tai rodo, kad į euroentuziastų stovykla apeliuojama ne veltui.
Nors tik ketvirtis britų dar nėra susitaikę su „Brexit“ faktu, T. Farronas teigia, kad ir likusieji turėtų būti suinteresuoti pareikšti savo poziciją dėl išsiskyrimo su ES sąlygų. „BritainThinks“ nustatė, jog iš nesusitaikiusių su „Brexit“, libdemus remia 15%. Nepriklausomybės partija (UKIP) 200 apygardų net nekelia savo kandidatų, o tai dėl rinkimų sistemos žalinga libdemams.
Be „Brexit“ referendumo libdemai žada procentu padidinti pajamų mokestį, legalizuoti kanapes, riboti nesveikų maisto produktų reklamą, reguliuoti alkoholio kainas, leisti balsuoti 16-mečiams, pasiekti NATO gynybos finansavimo standartą
Andrew Grace‘as „The Independent“ rašo, jog yra tik 10 apygardų, kuriose libdemai yra antri, o konservatoriai pirmauja mažiau negu 10%, 15 apygardų persvara didesnė, tačiau vos kelios iš 25 yra pro-europietiškos. Dalis pro-europietiškų leiboristų pereis į libdemų stovyklą, bet vargu ar ši parama transformuosis į vietas. Realių galimybių atkovoti vietas iš kitų partijų yra Londone ir jo apylinkėse, tačiau lygiai taip pat kelios iš 9 libdemų vietų akivaizdžiai nėra saugios, o jaustis absoliučiai ramūs dėl perrinkimo negali nė vienas libdemų parlamentaras.
T. Farrono krikščioniškumas daug kam taip pat atrodo kliūtis – žiniasklaida paviešino informaciją, jog praeityje jis buvo abortų oponentas, be to, politikui trūksta žinomumo. Jis pats save laiko Emmanuelio Macrono atitikmeniu Jungtinėje Karalystėje.
Balsavimo projekcijos libdemams žada 3-12 vietų parlamente.
UKIP – savo tikslą pasiekė
UKIP svajonė išsipildė – Jungtinė Karalystė palieka Europos Sąjungą. Tačiau nuo pat „Brexit“ partijos reitingai krenta žemyn, o ir iki tol palaikymas nesitransformuodavo į vietas parlamente.
„New Statesman“ pastebi, kad vienos problemos partija po „Brexit“ tapo partija be problemos. Adamas Boultonas, parlamentaras, palikęs UKIP kovą teigia, kad partija nebeturi prasmės. Buvę partijos rėmėjai dabar linksta palaikyti konservatorius – apskaičiuota, jog tokių yra bent jau 3,8 milijono. Vietos valdžios rinkimuose UKIP iškovojo vos vieną vietą, o kėlė 140 kandidatūrų.
Partijai net nėra lengva rasti kandidatų kai kurioms apygardoms (krenta narystė UKIP) ir trūksta finansavimo. Bendrame kontekste UKIP išsiskyrė tuo, jog nesutiko nutraukti savo rinkimų kampanijos po teroro aktų, argumentuodama tuo, jog toks ir yra teroristų tikslas.
Be abejo, partija siekia nenublankti ir parodyti, jog yra prasminga ją remti ir toliau. Debatuose partijos lyderis Paulas Nuttallas siūlė peržiūrėti mečečių finansavimą šalyje. Teroro aktų kontekste jis siūlo didinti finansavimą policijai, sienos apsaugai ir kalėjimams, drausti šariatą, neleisti šalyje dėvėti burkų (argumentuojama ir tuo, jog moterims trūksta Vitamino D) ir steigti naujų religinių islamo mokyklų. Grynoji migracija UKIP teigimu turėtų būti nulinė. Partija žada nedidinti mokesčių, įpareigoti darbdavius pirmiausiai darbus siūlyti savo šalies piliečiams, gynybos finansavimui skirti 2% nuo BVP ir papildomą milijardą svarų kasmet.
„Brexit“ kontekstas taip pat svarbus – birželio 23-ąją UKIP paskelbtų Nepriklausomybės diena, ši šventė būtų nedarbo diena, o britai vėl gautų tradicinį mėlyną pasą. Donaldo Trumpo pavyzdžiu UKIP pasitrauktų iš Paryžiaus klimato susitarimo. Žadamos ir didelės valstybės valdymo permainos – būtų atsisakyta Lordų rūmų ir įvesta proporcinė rinkimų sistema.
Ilgametis partijos lyderis Nigelas Farage‘as rinkimų kampanijoje taip pat dalyvauja, nors ir savo kandidatūros nekelia. „Sky News“ politikas teigė, kad jeigu po dvejų metų „Brexit“ nebus pabaigtas, jis grįš į UKIP lyderius. Kalbėdamas apie tai, kaip partija galėtų atrodyti įvykdžiusi savo pagrindinį tikslą, jis teigė, jog UKIP įsivaizduoja panašų į Italijos „5 žvaigždučių judėjimą“.
Balsavimo projekcijos rodo, kad UKIP geriausiu atveju parlamente turės vieną vietą.
Nugalėtojai aiškūs
Rinkimų nugalėtojai iš esmės jau yra aiškūs. Vos viena iš septynių naujausių balsavimo projekcijų neprognozuoja to, kad konservatoriai gaus absoliučią daugumą, kuriai reikia 326 vietų. 339-375 vietos yra tai, ko dešinieji gali pagrįstai tikėtis.
| Partija | Vietų skaičius 2015 | Prognozuojamas rezultatas (proc.) | Prognozuojamas vietų skaičius |
| Konservatoriai | 330 | 42-45 | 339-375 |
| Leiboristai | 232 | 34-38 | 198-224 |
| SNP | 56 | 4-5 | 46-54 |
| Libdemai | 8 | 8 | 3-12 |
| UKIP | 1 | 5 | 0-1 |
Leiboristų derlius bus menkesnis – 198-224 vietos. Beveik neįmanoma tiktis, kad bus iškovota daugiau negu 232 vietos, kurias partija turi dabar.
Trečią vietą turėtų užimti SNP, o po kelis savo atstovus parlamente gali turėti UKIP, libdemai, žalieji ir Velso nacionalistai.
Matas Baltrukevičius
