Pasidalyti spaudė aplinka
„Padariau tai spaudžiamas aplinkos, draugai vis klausinėdavo, kiek numečiau svorio. Ėmiau ir parašiau. Bet tai nebuvo tikslas atkreipti dėmesį, pasireklamuoti ar priminti apie save. Tiesiog šiaip, buvo noras nedideliame socialinio tinklo draugų rate pasidalyti, kad man pavyko. Be to, tai toks pokytis, kurio nenuslėpsi, visi gatvėje sutikę klausia: tai kiek?“ – pasakojo vyras, laisvalaikiu užsiiminėjantis fotografija, o dar dažniau – mobilografija.
Vyriškio socialinio tinklo asmeninėje paskyroje – daugybė jo fotografijose įamžintų akimirkų, žmonių, reiškinių. Tiesa, dažniau jis fotografuoja mobiliuoju telefonu, nes tai daryti greičiau ir patogiau. Tad ir jo mobilografijos darbų pamatyti galima daugiau. Tačiau asmeninių nuotraukų, bylojančių nors apie menkiausias asmeninio gyvenimo detales, rasti sunku. Kodėl?
„Nesu viešas asmuo ar šou pasaulio atstovas. Man viso to nereikia, iš to negyvenu. Be to, į viešumą pernelyg daug paleidus savo asmeninio gyvenimo detalių, vėliau tai gali tapti nekontroliuojama. Galima, jeigu labai nori, vaidinti tą gražų gyvenimą, tačiau ta virtuali aplinka nebūtinai atspindės realybę. Joje gali būti toks, koks nori. Manau, kad asmeniniame gyvenime turi išlikti privatumo“, – savo požiūrį dėstė V.Biekša.
Asmenukės su prierašu apie numestą svorį pasidalijimo socialinėje virtualioje erdvėje jis nelaiko asmeninio gyvenimo detalės išviešinimu, tačiau neneigė sulaukęs daugiau dėmesio ir reakcijų iš socialinio tinklo draugų.
Beje, pašnekovui kartą teko skubiai parašyti savo pažįstamam žmogui ir patarti kuo greičiau išimti paskelbtą nuotrauką apie atvirą jo asmeninio gyvenimo detalę. „Galbūt tuo momentu, kai kažką panašaus įdedi, atrodo viskas čia gerai ir faina, bet nesusimąstai apie pasekmes, tad tikrai reikia gerai apgalvoti, ką viešinti socialiniuose tinkluose, o ko ne“, – požiūriu dalijosi alytiškis.
Nebijo, nes nėra žinomas
Pastaruoju metu „Facebook“ išgyvena ne itin geriausius laikus dėl patikimumo duomenų apsaugos srityje. Tad kas gali garantuoti, kad toks alytiškio pasiekimas ir pasidalijimas juo nepasieks, pavyzdžiui, tikslinių komercijos kompanijų, kurios, nori to ar ne, ims brukti neva efektyviai sumažinti svorį padedančių piliulių reklamas, gal net sulauks reklamos meistrų pasiūlymų tapti reklaminiu veidu, ar tuo bus pasinaudota paslapčia? Juk taip buvo nutikę ir ne vienai Lietuvos šou pasaulio personai.
„Aš moku greitai tokių interesantų atsikratyti. Manęs jie nepaveiks. Prieš dešimtmetį esu gal savaitę bandęs vartoti piliules svoriui mesti, tačiau greitai pajaučiau neigiamas pasekmes ir jas laiku nutraukiau. Netikiu jų efektyvumu. O dėl neteisėto mano asmeninės patirties panaudojimo, tai juk galima apsiginti teisiškai“, – sakė pašnekovas.
V.Biekša teigė domėjęsis pastarosiomis dienomis viešumoje parodyta aktoriaus Marijaus Bagdonavičiaus, dabar prisistatančio Marijaus Chrizostomo Tumo vardu, istorija. Žinomai asmenybei pavyko atsikratyti pusšimčio kilogramų. Alytiškis įsitikinęs, kad didesnė tikimybė, jog komercininkų taikiniu gali tapti būtent jis, nes yra žinomas.
Beje, apie savo patirtį turint didelį svorį vyrui jau kartą teko pasakoti ir vienoje televizijos laidoje. Jau tada jo patirtis parodė, kad nieko blogo nenutiko, komercininkų dėmesio nesulaukė, nes, kaip pats daro išvadas, nėra žinomas. Tad kodėl to dėmesio turėtų susilaukti dabar?
Laiko susireikšminimu ir išpūstu burbulu
Paklaustas, ką mano apie pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilusį duomenų apsaugos vajų, V.Biekša išreiškė gan skeptišką požiūrį į tai: „Pasaulyje yra daugiau kaip septyni milijardai žmonių, tad kodėl iš jų turėčiau įdomiausias būti būtent aš? Į duomenis renkančias informacines sistemas įprastai investuojami milžiniški kaštai. Sistemos kuriamos tikrai ne smulkmenoms rinkti, o jos ieško įtakingiausių grobių. Aš toks tikrai nesu ir nemanau, kad kada nors, pavyzdžiui, mano įkeltos nuotraukos sudomins tų sistemų kūrėjus ar vartotojus. Todėl manau, kad žmonės, kartais paniškai bijodami dėl savo duomenų apsaugos, pernelyg susireikšmina. Žinoma, nesakau, kad nereikia būti atsargiems, tačiau čia buvo pernelyg išpūstas burbulas.“
Pašnekovas tikino, kad bet kokiu atveju neįmanoma apsisaugoti nuo duomenų rinkimo apie vartotojus, jų pomėgius ir poreikius jiems nežinant. Pasak jo, užtenka internete panaršyti atitinkamuose puslapiuose, paieškoti informacijos apie galbūt įsigyti planuojamus daiktus ir savaime kompiuterio ekrane pradedamos mėtyti tikslinės reklamos, nukreipiančios į vartotojų poreikius. Tačiau, kaip pabrėžė V.Biekša, tai nieko bendra neturi su asmeninio gyvenimo detalėmis.
Tai kaip pavyko?
Per vienus metus atsikratyti apie 60 kilogramų – išties stulbinantis rezultatas. Peržengęs 180 kilogramų ribą, alytiškis naktimis dažnai sapnuodavo tą patį sapną – kad bėga per kalnelį ir krykščia, o sapne jaučia neapsakomą lengvumo jausmą. „Vis pabundu ir bandau su savimi susitarti, kad reikia mesti svorį. Mano pasąmonė tai darė net sapnuose“, – pasakojo pašnekovas.
V.Biekša tikino nieko stebuklingo nedaręs, tiesiog vadovavosi liaudyje populiariai vadinama „MĖ“ (paraidžiui – mažiau ėsk) taisykle.
Pašnekovas teigė, kad tiesiog stengiasi valgyti mažiau. Dažniausiai – kartą ar du per dieną. Tie dažni, tačiau po mažai valgymai jam nepasiteisino. Jo racione nėra griežtų apribojimų, tikrai savęs nealina atsisakydamas mėgstamų patiekalų, pro retą – greitų užkandžių ar saldžių pagundų. Nors pastarųjų mėgėjas nėra, visada geria kavą be cukraus, kurio jis niekada ir taip nepasigenda. Dažniau stengiasi maistą pasigaminti.
O užklupus silpnumo akimirkai ir pasidavus pagundoms, niekada savęs negraužia, tik stengiasi klaidas taisyti.
„Neturiu ypatingo recepto, nesilaikau specialių dietų. Tiesiog valgydamas mažiau, numečiau svorio. Laikausi pozicijos, kad valgyti turi nusipelnyti. Jeigu tą dieną judėjau mažiau, vadinasi, ir valgiau atitinkamai. Mano tėvas sakydavo: „Sėsk valgyt, kai esi alkanas, ir pakilk nuo stalo, kol dar esi alkanas.“ Tuo ir vadovaujuosi. Dar man tinka ir Čingischano pasakymas: „Pusryčius valgyk pats, pietus pasidalyk su draugu, o vakarienę atiduok priešui.“ Esu pastebėjęs, kad valgyti reikia, kol kūnui pasidaro šilta iš vidaus“, – pasakojo šiuo metu apie 120 kilogramų sveriantis alytiškis.
Dietologų patarimas valgyti lėtai jam irgi negalioja, nes taip daryti jam tiesiog neišeina.
„Esu labai nedrausmingas, nesilaikau jokių griežtų, reguliarių taisyklių. Atidaręs šaldytuvą, stengiuosi neužuosti, nematyti, negalvoti. Tai šiek tiek padeda, tačiau ne visada“, – atviravo vyras.
Tai kas įvyko jo gyvenime, kad ryžosi mažinti svorį? Jo teigimu, atėjo metas, kai organizmas ėmė reikalauti apsispręsti, ką nors daryti ar nedaryti nieko ir rinktis nebūtį. Jis pripažino, kad augant svoriui, nuolat galvodavo apie jo atsikratymą, tačiau vis pritrūkdavo valios imtis veiksmų.
„Buvo sunku judėti, kvėpuoti. Tapo labai sunku gyventi. Be to, šeimos gydytoja mane nuolat ragino susiimti. Jai esu labai dėkingas. Buvau nuėjęs ir pas dietologę, tačiau jos patarimai man netiko ir vis tiek darau savaip“, – tikino V.Biekša.
Jis negalvojo ir apie skrandžio mažinimo operaciją, nes nematė tam poreikio, esą kam į organizmą kišti svetimkūnį ir būti nuo jo priklausomam, jeigu tokiais pat kiekiais valgyti galima ir būnant be skrandžio žiedo.
Kas dėl to kaltas?
Paklaustas, kaip mano, su kuo galėtų būti susijęs drastiškas jo svorio augimas, V.Biekša pasakojo, kad prieš maždaug devynerius metus sužinojo sergantis cukriniu diabetu. Vyriškis svarstė, kad galbūt šią ligą išprovokuoti galėjo Černobylio elektrinės sprogimo padariniai. Anuomet jis tarnavo rusų armijoje ir, po katastrofos buvo perkeltas į avarijos zoną.
„Mus kaip savotiškai greito reagavimo dalinį siuntė į katastrofos vietą saugoti. Tuo metu tai buvo neišvengiama. Po to dar pusantrų metų ten tarnavau. Turiu įtarimą, kad tai galėjo man pakenkti, tačiau nesu linkęs kažko kaltinti. Kaltas esu pats ir mano apsileidimas. Dabar manęs niekas neįtikins, kad gali būti kaloringas oras ar vanduo“, – dėstė alytiškis.
Šiandien V.Biekša jaučiasi kur kas geriau, žvaliau, gali lengviau judėti, o savo senuosius drabužius vadina vyresniojo brolio drabužiais. Be to, vyras įsitikino, kad valia ir minčių galia yra galingi ginklai, galintys nuversti kalnus.
Pašnekovas norintiesiems numesti svorio pataria atsipalaiduoti, išlaisvinti savo mintis ir rezultato siekti per malonumą, o ne per kančių prizmę. Priešingu atveju, tai apkartins gyvenimą ir pritrūks kantrybės siekti tikslo. Be to, svarbu siekių neatidėlioti rytdienai, o imtis čia ir dabar.
Apie pomėgį ir šiandienius privalumus
Alytiškis domisi fotografija. Tai pomėgis, kurio ištakos siekia vaikystę. Jo tėvas turėjo fotoaparatą, kuriuo dažnai įamžindavo įvairias akimirkas, o vėliau eidavo ryškinti nuotraukų. Prie raudonos šviesos tamsioje patalpoje anuomet nemažai laiko praleisdavo ir pats dar vaikas būdamas V.Biekša.
Šiandien technologijos stipriai pasikeitusios, dabar populiaru fotografuoti telefonais ir nuotraukas saugoti elektroninėse, internetinėse laikmenose.
„Popierius turi savybę blukti, todėl popierinių nuotraukų kokybė neišvengiamai taip pat prastėja, o skaitmeninis formatas leidžia išsaugoti kokybę. Todėl tai laikau kaip privalumą, o ne trūkumą. Be to, nereikia baimintis, kad skaitmenizuotos nuotraukos taip pat gali išnykti, nes dabar jas galime išsaugoti internetinėse saugyklose arba vadinamuosiuose debesyse. Didelių kompanijų serveriai yra ypač saugomi, todėl neturiu pagrindo nerimauti dėl dabar plačiai eskaluojamos duomenų apsaugos ir jų nutekinimo“, – taip apie šiuolaikinių technologijų teikiamus privalumus kalbėjo pašnekovas.
Laura BALIUKONIENĖ