Adventas – prieškalėdinis susikaupimo, rimties laikotarpis belaukiant Kristaus atėjimo – šiemet prasidėjo gruodžio 1-ąją, o jau po trijų dienų Prancūziją supurtė galinga socialinių protestų banga. Visoje šalyje į protesto demonstracijas išėjo daugiau kaip 800 000 žmonių, sustojo viešasis transportas, iš vietos nejudėjo traukiniai, nekilo lėktuvai.

Užsidarė mokyklos ir universitetai, nedirbo daugelis įstaigų, o į veiklos dėl streiko nesustabdžiusias įmones darbuotojai Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose miestuose buvo priversti vykti pėsčiomis, dviračiais ar elektriniais paspirtukais, nes automobilių spūstys nusidriekė po kelis šimtus kilometrų dar priemiesčiuose.

Šimtai tūkstančių prancūzų išėjo į gatves valdžiai pasakyti griežtą „Non!“

Paryžiaus valdžia užbarikadavo prieigas prie šalies prezidento rezidencijos – Eliziejaus rūmų, į miesto gatves buvo išvesta daugiau nei 6 000 policijos pareigūnų. Sunkiai darbo dienai, tiksliau, vakarui ir nakčiai, ėmė ruoštis specialieji policijos būriai riaušėms malšinti. Artėjančio chaoso bangos nuojauta neapgavo: po profesinių sąjungų eitynių Paryžiaus centre, kuriose dalyvavo apie 65 000 transporto, medicinos, švietimo, kitų viešojo sektoriaus sričių ir privačių įmonių darbuotojų, sutemus įsiplieskė tikri gatvių mūšiai.

Klouno kaukes dėvintys protestuotojai visai neatrodo juokingi.

Profesionalūs neramumų kėlėjai geltonomis liemenėmis, prie kurių prisiplakė įvairiausio plauko agresyvūs aktyvistai, progos pasiautėti nepraleidžiančios jaunimo gaujos ir šiaip kriminalinio pasaulio atstovai, kibo į atlapus viešajai tvarkai. Užsiliepsnojo dviračiai ir motociklai, reklaminiai skydai, dužo vitrinų stiklai, į pareigūnus pasipylė pagaliai, petardos, degantys fakelai. Policininkai atsakė ašarinių dujų atakomis ir guminėmis lazdomis.

Prancūzijos policininkams ir ugniagesiams šis adventas – tikras darbymetis.

Buvo laužiamasi į prabangias parduotuves. Mūšių su riaušininkais vietose Paryžiaus gatvės paskendo dūmų ir aerozolių migloje. Vien per pirmąją nacionalinio protesto dieną Prancūzijos sostinėje buvo suimta daugiau nei 90 asmenų. Koks dar adventas, koks susikaupimas ir rimtis, koks Kalėdų laukimas, kai Prancūziją ištiko didžiausi nuo 1995 metų socialiniai neramumai?

Streikuoja ir Marselio uosto darbininkai.

Prancūzai griežtai protestuoja prieš šalies prezidento Emmanuelio Macrono sumanytą pensijų sistemos pertvarką. Senatvės pensijos amžius Prancūzijoje – 62 metai, tačiau E.Macronas tvirtina, kad prancūzams reikia dirbti ilgiau, ir nori sumažinti su senatvės pensija siejamą finansinę naudą tiems, kurie išeis pensijon būdami 62–64 metų, ir padidinti tiems, kurie dirbs ir sulaukę 64 ar daugiau. Žinoma, buvęs bankininkas nori suvesti ekonominį balansą, tačiau jokia valdžia prancūzų nestumdė ir nepastumdys. Jie išeina į gatves kovoti už save.

Tada, kai reikia, o ar prieš Kalėdas, ar prieš Velykas – nesvarbu. Kadangi Prancūzijos vyriausybė vis dar neketina nusileisti, Kalėdos šiemet Paryžiuje ir kituose šalies miestuose gali būti ugningos ir triukšmingos: juk šis nacionalinis streikas – neterminuotas.