Miunchene pasiektas susitarimas nutraukti ugnį Sirijoje yra gražus gestas, tačiau, kaip teigia TSPMI dėstytojas politologas dr. Laurynas Jonavičius, „paliaubos bus realios, kai visos kariaujančios pusės pasieks savo tikslus“. Tiesa, jis įvardija pagrindinę problemą – veikėjų itin daug ir jų interesai pernelyg skirtingi, o didžiausią įtaką procesams Sirijoje daro į Šaltojo karo laikus norinti grįžti Rusija. 

„Žiūrint į dabartinę padėtį Sirijoje, dabar kalbėti apie paliaubas neįmanoma – Rusijos aviacijos palaikomos Basharo al Assado pajėgos skina pergales. Joms Rusija yra gyvybiškai svarbi, o ir pats B. al Assadas reikalingas Rusijai, nes kitaip Rusija galinti netekti savo paskutinės atramos Artimuosiuose Rytuose. Rusiją spaudžia Sirijos vyriausybė, be to, prieš „Islamo valstybę“ kovojantys Sirijos kurdai siekia įtvirtinti savo valdžią pasienyje su Turkija. Šios interesas – neleisti įsivyrauti kurdams pasienyje ir taip stiprinti kurdų pozicijų Turkijos viduje. (...) Tad paliaubų siekti mažai kas gali. Taika ten artimiausiu metu neįsivyraus“, – prognozuoja dr. L. Jonavičius.

Anot politologo, nors karas Sirijoje leidžią Rusijai būti svarbiu žaidėju pasaulinėje politikoje, tačiau gadina santykius su kitomis šalimis bei ekonominę situaciją šalyje, tad šeštadienį Miunchene nuskambėję Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo žodžiai apie naująjį Šaltąjį karą buvo pasakyti ne šiaip sau.

„Rusija norėtų, kad pasaulis grimztų į Šaltąjį karą, nes tai reikštų galių balansavimą, pasiskirstytas įtakos zonas, ginklavimosi varžybas. Tai leistų ekonomiškai susitvarkyti, nes nereikėtų eikvoti resursų karinėms operacijoms“, – teigia pašnekovas.

Be viso to, dar egzistuoja ir ekonominiai ryšiai bei interesai, kurie dar labiau apsunkina Miunchene pasiekto susitarimo įmanomumą, mat, pavyzdžiui, nors Rusija su Iranu Sirijoje kovoja vienose barikadų pusėje, tačiau nesutaria dėl kai kurių ekonominių veiksmų.