Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pokyčiai Vokietijos politinėje viršūnėje

Vokietijoje sprendžiasi bent du klausimai – pirmiausia, kas vadovaus jos svarbiausiai krikščionių demokratų partijai, Angelai Merkel paskelbus, kad ji traukiasi iš jos pirmininkės pareigų? O antra, ar sugebės ji išlaikyti ir savo dabar turimą kanclerės postą?

„Friedrichas Merzas, kurį Angela Merkel po vidaus kovų partijoje buvo nustūmusi į politinį paribį, galėtų tapti naujuoju kancleriu“. Taip rašė Stambulo dienraštis „Habertürk“ ir pridūrė, kad „su A. Merkel traukimuisi iš partijos pirmininkių baigiasi ištisa era.

Nors į krikščionių demokratų pirmininkus kandidatuoja ir daugiau politikų, tik F. Merzas staigiu savo išnirimu visus įelektrino. Jis ne tik įkvėpė konservatyviajam sparnui naujos gyvybės, bet ir įstengtų sustabdyti krikščionių demokratų partijos (CDU) socialdemokratėjimą.

Ir jis vienintelis galėtų pristabdyti kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ stiprėjimą“, – teigė Turkijos laikraštis.

O Kroatijos dienraštis „Novi list“, grįždamas į dar ankstesnę praeitį, priminė, jog „tai buvo ponia A. Merkel, kuri tąsyk prisidėjo prie legendinio krikščionių demokratų politiko ir kanclerio Helmuto Kohlio žlugimo.

Dabar ji atsidūrė pavojuje, kad stiprus konkurentas ją pačią nustums į šalį. F. Merzui geros galimybės būti išrinktam krikščionių demokratų partijos pirmininku ir netgi iš ponios A. Merkel paveržti kanclerės postą pagal principą, kurį ji pati dar neseniai gynė, jog negalima abu šiuos postus išskirti“, – rašė Rijekos Kroatijoje laikraštis.

Tačiau Romoje leidžiamo dienraščio „Corriere della sera“ požiūriu, „prieš F. Merzą kalba aplinkybė, jog ilgą laiką jis savo partijos veikloje nedalyvavo. Tai, kad jis dabar nori sugrįžti į politiką, kvepia kaip sąskaitų suvedimas. A. Merkel ir F. Merzas greta vienas kito – tai praktiškai neįmanoma“, – teigė Italijos laikraštis.

Heidelberge leidžiamas „Rhein-Neckar Zeitungas“ suabejojo, „ar 62 metų sulaukęs F. Merzas krikščionims demokratams iš tiesų atneštų proveržį ir atsinaujinimą“.

Roitlingeno laikraštis „General-Anzeiger“ kėlė „klausimą, ar būsimasis partijos pirmininkas būtinai turės būti ir partijos kandidatu į kanclerius – ir ar tai jis galės.

Juk F. Merzas yra vos vieneriais metais jaunesnis už A. Merkel, tad čia apie generacijų kaitą negali būti jokių kalbų“, – rašė Švabijos miesto dienraštis.

Pasak kito Švabijos dienraščio „Heilbronner Stimme“, „A. Merkel įpėdinio paieškos Vokietijos krikščionių demokratų partijai suteikė sparnus. Gyvos debatų ir ginčų kultūros šios partijos praeityje buvo mažiau – tai dabar vienu smūgiu pasikeitė.

Tai, kaip rimtai žiūrima į F. Merzo kandidatūrą, matyti iš kitų pretendentų reakcijų. Jie jį jau dėl visa ko kala prie gėdos stulpo, nes jis išdrįso sėkmingai pasireikšti verslo sferoje“, – pažymėjo Heilbrono laikraštis.

Dienraštis „Münchner Merkur“ pacitavo „į politinę sceną Berlyne sugrįžusio F. Merzo žodžius, jog žmonių nebegalima toliau maitinti banalybėmis ir nuvalkiotais posakiais. Ir čia jis visiškai teisus.

Dvi didžiosios liaudies partijos – Vokietijos socialdemokratų (SPD) ir krikščionių demokratų (CDU) – savo visiems įtikti norinčia tuščiavidure retorika realias problemas tik aprašo, bet jokio sprendimo joms nepasiūlo.

Todėl rinkimuose jos ir sulaukia prastų rezultatų. F. Merzas, atrodo, turi duomenų būti tokiu politiku, kuris iš liberaliai konservatyvių pozicijų tvirtai ir aiškiai pasakys teisybę

Jei jis šiuo sugebėjimu nepasinaudos, jam atsitiks tas pats kaip ir tragiškam socialdemokratų išganytojui Martinui Schulzui“, – rašė Miuncheno vietinis laikraštis.

Anot Berlyno dienraščio „Tagesspiegel“, „visur apklausose F. Merzas toli aplenkia kitus du pretendentus – Annegretą Kramp-Karrenbauer ir Jensą Spahną.

Tai ne tik naujo veido, kuris iš tiesų ne toks naujas, žavesys. Greičiau jam čia pasitarnauja tie metai, kuriuos jis praleido už politikos ribų.

F. Merzo neslegia jokios meilės ir apgaulės. Todėl labai įsivaizduojama, kad jis taps naujuoju krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininku“, – rašė Berlyno laikraštis.

Prahos laikraštis „Lidove noviny“ pažymėjo, kad „Vokietijos krikščionys demokratai stovi prieš panašius iššūkius į tuos, kurie anksčiau pasitiko britų konservatorius išėjus Margaretai Thatcher arba Čekijos pilietinius demokratus atsistatydinus Vaclavui Klausui.

Stambulo dienraštis „Aksam“ rašė, kad „Europa privalo likti stipri, net jeigu A. Merkel ir trauktųsi iš politikos. Vokietija nūnai imasi didžiausio pokyčio nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ateity jai bus sunkiau kurti stabilias daugumas.

Nors po rinkimų Heseno krašte krikščionys demokratai liko stipriausiąja partija, bet tai jie pasiekė su prasčiausiais rezultatais per daugelį dešimtmečių. Ateityje Vokietijos partijų vadovai lipdydami vyriausybes turės būti lankstūs.

Tikėkimės, kad tai jiems pasiseks. Nuo to priklauso ne tik Vokietijos, bet ir visos Europos stabilumas“, – teigė Turkijos laikraštis.

Pasak Kijevo dienraščio „Den“, „Ukrainoje Vokietija laikoma tolygi kanclerei. O pastaroji gerai supranta, kokia svarbi Europai yra Ukraina. Kol A. Merkel vadovauja vyriausybei Berlyne, tol Kijevo vyriausybei Vokietija yra pirmoji partnerė Europoje“.

 

Mykolo Drungos spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

M. Drunga

Rekomenduojami video