– Kaip įvertintumėte saugumo padėtį?

– Sakoma, kad Brazilija labai saugi šalis – visur daug apsaugos, pareigūnų, viskas prižiūrima, kontroliuojama, bet aš turėjau kiek kitokios patirties. Ta kitokia patirtis neigiama – paragavome ilgapirščių mitrumo. Ne aš, bet žmogus mano artimoje aplinkoje nukentėjo. Iš mūsų buvo pavogtas mobilusis telefonas. Viskas įvyksta taip staiga, taip greitai ir taip netikėtai, kad tu net nespėji tinkamai sureaguoti. Tik pamatai, kad to daikto jau nebėra.

Brazilijoje paplūdimyje, kur tuo metu buvo apie 2 mln. žmonių, šventėme naujuosius metus. Apsaugos darbuotojų buvo be galo daug. Žinoma, tokioje masėje žmonių apvogti kažką labai paprasta.

– Turbūt vagišiai taip pat įgudę?

– Vagišiai įgudę. Kai buvome tame paplūdimyje ir laukėme naujųjų metų fejerverkų, mums vietiniai gyventojai pasakė – stebėkite šį asmenį, nes jis stebi jus. Iš tikrųjų taip ir buvo. Kai pradėjome stebėti vieną vaikiną, jis pasitraukė.

Savo akimis mačiau, kaip vyksta vagystės – milžinišku greičiu bėga būrys 14–18 metų (gal net ir jaunesni gali būti) jaunuolių. Jie iš rankų griebia viską, ką tuo metu turi jose – telefoną, fotoaparatą... Todėl apskritai rekomenduojama didžiuosiuose Brazilijoje miestuose nesinešti į gatves jokių elektronikos prietaisų, labai atsakingai išsidėstyti savo pinigus, jei jie nėra kortelėje, sąskaitoje, jei vežatės grynuosius pinigus.

Buvome perspėti, kad vagysčių tikrai pasitaikys. Ta blogoji patirtis iš tiesų pasitaikė. Nesakau, kad tai buvo labai netikėta, nes buvome perspėti, bet vis dėlto drįsčiau paneigti, kad Brazilijoje labai saugu. Nepamirškime, kad Rio de Žaneiras, San Paulas – milžiniški miestai, kuriuose, skaičiuojant su priemiesčiais, gyvena 15–20 mln. gyventojų. 30 proc. žmonių šiuose miestuose gyvena vadinamosiose favelose – lūšnynų kvartaluose, kurie tarsi terasomis išsidėstę ant Rio de Žaneiro kalvų.

Sakoma, kad daugiausia vagysčių, smurtinių ir kitų nusikaltimų ir vykdo būtent favelų gyventojai, bet tai nereiškia, kad favelų gyventojai negali nusileisti į Rio de Žaneiro centrą, kur yra neva labai saugu ir kur yra daug apsaugos. Tai nereiškia, kad jie negali apvogti. Žinoma, nėra reikalo vykti į tas favelas. Mes ten vykome kaip turistai. Saugiai nesijaučiau. Brazilija buvo ta šalis, kurioje tu negali jaustis saugiai.

– Niekur apskritai? Nebent būtum kur nors nuošaly?

– Natūralu, kad oro uostuose sustiprinta apsauga. Gal ten ir gali jaustis saugiau, bet kalbu apie didžiuosius milijoninius Brazilijos miestus. Pavyzdžiui, kai lankėmės San Paule, ten kaip tik buvo sudegęs portugalų kalbos muziejus. Atsitiktinai ėjome pro tą vietą ir mus sutiko Brazilijos televizijos žurnalistas su operatoriumi. Jie sakė – ką jūs veikiate šioje vietoje, juk čia yra stotis, čia pats pavojingiausias rajonas.

Mes ramų ramiausiai vaikščiojome. Žinoma, matėme žmones, kurie potencialiai galėtų mus apvogti. Taip neatsitiko, bet jie mus stebėjo, sekė. Mes neva saugojomės, bet, pavyzdžiui, mano bendrakeleivis turėjo ant kaklo pasikabinęs fotoaparatą. Tas žurnalistas sakė – jūs turbūt juokaujate, slėpkite fotoaparatus, nes jie tik ir laukia to momento, kai tu nudelbsi akis, kai pasitaikys geras momentas. Vagys iš karto stveria daiktus ir bėga.

– Vis dėlto kai kurie lietuviai vyks į Rio de Žaneirą stebėti olimpinių žaidynių. Į ką jie turi atkreipti dėmesį? Kaip jie turi atpažinti žmogų, kuris gali kelti grėsmę ir kėsintis į jo daiktus?

– Labai sunku pasakyti. Pavyzdžiui, žmonės, gyvenantys favelose, atrodo kaip ir pas mus – benamis, žemesnio socialinio sluoksnio ar turintis tam tikrų socialinių įgūdžių problemų žmogus. Mes žinome, kaip tokie žmonės atrodo. Ten jie atrodo lygiai taip pat. Yra didelės grupuotės, kurioms dirba tie vargingi žmonės, iš tiesų esantys benamiai. <...> Juk jie dažniausiai vagia ne sau, o aukštesnio lygio, aukštesnės kastos grupuotės nariams.

Tai turbūt vargins, bet, jei norite likti saugūs ir su savo daiktais, tiesiog tuos daiktus reikėtų labai prižiūrėti, paskirstyti pinigus, jei vešitės grynuosius. Beje, mums sakė, kad viešbučiuose palikinėti daiktus irgi nėra taip saugu, geriau palikti juos seife. Galiu pateikti pavyzdį – viešbučiai ten aptverti dvimetrinėmis tvoromis. Per kai kurias tvoras dar bėga ir elektros srovė. Tai jau daug pasako apie saugumą.