Kol Europos gyventojai leipsta nuo karščių bangos, Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ vadovai ruošia eilinio dujų karo planus artėjančiai žiemai. Dėl nutraukto dujų tranzito nukentėtų ne tik Ukraina – tai gali sukelti dujų krizę visoje Europoje, skelbia Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“.

Ragina ruoštis

Šiemet pasibaigs Ukrainos ir Rusijos dujų bendrovės „Gazprom“ sutarčių dėl gamtinių dujų tiekimo ir tranzito galiojimas. Kadangi naujos sutartys dar nesudarytos, Kijeve stiprėja būgštavimai, kad žiemos viduryje Maskva išprovokuos naują dujų krizę Europoje. Galbūt tokią pačią, kaip prieš dešimtmetį, 2009-ųjų žiemą, kai „Gazprom“ Rusijos valdžios įsakymu netikėtai pirmą kartą istorijoje trims savaitėms nutraukė gamtinių dujų tiekimą į Vakarų Europą per Ukrainos teritoriją nutiestais dujotiekiais. Iš visko sprendžiant, istorija kartojasi: skirtumas tik tas, kad dabar „Gazprom“ iš anksto atvirai pranašauja dujų krizę.

„Gazprom“ ruošiasi žiemai ir eiliniam dujų karui, Europos tiekėjai – taip pat“, – neseniai savo „Facebook“ paskyroje parašė Ukrainos koncerno „Naftogaz“ vadovas Andrejus Kobolevas. Jis pridūrė, kad pavasario pabaigoje „Gazprom“ netikėtai padidino savo dujų tranzito per Ukrainą į Vakarų Europą apimtis. Rusijos energetikos milžinė šiemet anksčiau nei paprastai požeminėse dujų saugyklose pradėjo kaupti dujų atsargas žiemos laikotarpiui.

Europos dujų infrastruktūros asociacijos „Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, šiuo metu gamtinių dujų saugyklos Europos Sąjungoje yra pripildytos iki 68 proc., tuo metu pernai tuo pačiu laikotarpiu šis rodiklis siekė tik 45 proc. Toks dujų kiekis kaip dabar jose buvo sukauptas tik rugpjūčio viduryje. Maždaug prieš mėnesį „Gazprom“ paskelbė, kad iki žiemos planuoja perpumpuoti į dujų saugyklas Vakarų Europoje rekordinį kiekį – 11,4 mlrd. kubinių metrų – dujų, t. y. dvigubai daugiau nei praėjusios žiemos pradžioje.

Kaupti tokias dideles atsargas rizikinga, nes jeigu žiema bus šilta, pavasarį „Gazprom“ pasitiks su pernelyg dideliais dujų rezervais, o dėl to kils problemų realizuojant naujų tiekimų apimtis, rašo „Gazeta Wyborcza“. Tačiau jeigu rusai nutrauks dujų tranzitą per Ukrainą, dėl šių rezervų jie galės dar kurį laiką užtikrinti savo klientų Vakarų Europoje poreikius ir apriboti naujos dujų krizės pasekmes sau naudingai užbaigus ginčą su Ukraina ir Lenkija kaip 2009 metais. Jeigu rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą bus pristabdytas, Lenkija nukentėtų labiausiai iš visų ES šalių. „Ukrainai reikia pasiruošti galimam dujų tranzito sustabdymui 2020 metais, nes iš Rusijos pusės sklinda tokie grasinimai“, – birželio viduryje pareiškė JAV ambasados Kijeve ekonomikos patarėjas Johnas Shutte. Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos pasirengusios padėti ukrainiečiams pasiruošti tokiai krizei, bet nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris.

Siekia dviejų tikslų

Pasak „Gazeta Wyborcza“, Europos Komisija jau dvejus metus bando pasiekti, kad Rusija ir Ukraina pasirašytų sutartį dėl gamtinių dujų tranzito, tačiau Maskva blokuoja derybas. Pastarasis derybininkų susitikimas įvyko dar sausio mėnesį. „Gazprom“ pasiūlė Ukrainos valstybinei naftos ir dujų bendrovei „Naftogaz“ pratęsti galiojančią sutartį dėl tranzito, tačiau ukrainiečiai negali priimti tokio siūlymo. „Naftogaz“ nori pasirašyti ES teisei ir Ukrainos įstatymams, kurie buvo priimti vykdant susitarimą su ES dėl asocijuotos narystės, atitinkantį dokumentą. Europos Komisija pasiūlė jos pačios parengtą dujų tranzito sutarties projektą, tikėdamasi aptarti jį pavasarį, tačiau Rusija nepanoro svarstyti šio klausimo iki Ukrainos prezidento rinkimų.

Birželį po susitikimo su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju Marošu Šefčovičiumi Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas pareiškė, kad dabar jis nori palaukti iki liepą Ukrainoje vyksiančių parlamento rinkimų. Naujo derybų dėl dujų tranzito etapo datą norima paskelbti antroje rugsėjo pusėje, o tai reiškia, kad jos vyktų žiemos sezono pradžioje, kai dabartinės sudėties Europos Komisija bus bebaigianti darbą. Jau po M.Šefčovičiaus vizito į Maskvą bendrovės „Gazprom“ atstovai spaudos konferencijoje pranešė, kad Ukraina, jų manymu, nėra pasiruošusi pasirašyti susitarimo dėl gamtinių dujų tranzito ES sąlygomis. „Gazprom“ nori nutraukti tranzitą ir perkelti atsakomybę už tai ukrainiečiams. Tai yra vienas iš svarbiausių jo strategijos elementų“, – atkreipė Ukrainos politikų dėmesį į dvigubą riziką „Naftogaz“ vadovas A.Kobolevas.

Lenkijos vyriausybės įgaliotinis strateginės energetinės infrastruktūros klausimais Piotras Naimskis abejoja, kad Rusija nutrauks dujų tranzitą per Ukrainą. „Remiantis pastarųjų metų patirtimi galima daryti prielaidą, kad susitarimas bus pasiektas metų pabaigoje, pačią paskutinę akimirką“, – sakė jis žurnalistams. Tačiau anksčiau Lenkijos naftos ir dujų koncerno „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“(PGNiG) vadovas Piotras Woźniakas tvirtino neatmetantis galimybės, kad artėjančią žiemą Lenkijai gali kilti problemų dėl dujų tiekimo iš rytų. Tąkart jis pareiškė, kad įmonė pasistengsianti pasiruošti tokiai įvykių eigai.

Spaudimas didėja

Vokietijos dienraštis „Die Welt“ tvirtina, kad Ukrainos nerimas dėl jos geopolitinės reikšmės sumažėjimo Rusijai nutraukus gamtinių dujų tranzitą per jos teritoriją yra nepagrįstas. Tai esą įrodo skaičiai: nuo 2017 m. Rusija per Ukrainos dujotiekių sistemą perpumpavo į Centrinę ir Vakarų Europą 93 mlrd. kubinių metrų dujų. Tuo metu antrosios Baltijos dugnu iš Rusijos į Vokietiją nutiesto dujotiekio „Nord Stream“ gijos, kurios tiesimo darbai jau yra įpusėję, pralaidumas sieks 55 mlrd. kubinių metrų per metus. Taip, Ukrainos kaip gamtinių dujų tranzito šalies vaidmuo pradėjus veikti „Nord Stream-2“ dujotiekiui sumažės, tačiau esą ir toliau bus svarbus, teigia „Die Welt“.

Vis griežtesnė JAV pozicija dėl „Nord Stream-2“ statybos ir Vašingtono grasinimai jam pritaikyti  ekonomines sankcijas (prezidentas Donaldas Trumpas birželio viduryje pareiškė svarstantis jų įvedimo galimybę), pasak „Die Welt“, rodo Amerikos pasiryžimą arba sužlugdyti, arba bent jau užvilkinti šį projektą. Tam esą padeda Danija, paskutinė Europos šalis, iki šiol nedavusi leidimo „Gazprom“ tiesti naująjį dujotiekį savo teritoriniuose vandenyse. Kopenhaga aiškiai neskuba ir nurodo vis naujų ir naujų priežasčių, pateisinančių lūkuriavimą. Vokietijos leidinio teigimu, trukdydami „Nord Stream-2“ statybai amerikiečiai esą norėtų pasiekti strateginio tikslo: šių metų pabaigoje baigia galioti Rusijos ir Ukrainos sutartis dėl dujų tranzito. Jei Rusijai pavyktų iki to laiko užbaigti antrojo dujotiekio per Baltijos jūrą statybą, tai padėtų smarkiai sustiprinti jos derybines pozicijas dėl naujos sutarties. O jei „Nord Stream-2“ eksploatavimo pradžia bus atidėta, Ukraina galės reikalauti kur kas didesnės kainos už dujų tranzitą. Geostrateginiu požiūriu tai esą atitiktų JAV, siekiančios padidinti savo suskystintųjų gamtinių dujų eksportą į Europą, interesus.

Tiesa tai ar ne, tačiau Amerikos spaudimas „Nord Stream-2“ projekto vykdytojams vis didėja: prieš kelias dienas JAV Kongreso Atstovų rūmų užsienio reikalų komitetas pritarė įstatymo projektui „Dėl Europos energetinio saugumo gynybos“, kuriame, be kita ko, numatytas sankcijų dujotiekiui „Nord Stream-2“ įvedimas. Jame taip pat numatytas mechanizmas, turintis užtikrinti, kad per Ukrainos teritoriją būtų garantuojamas tam tikrų apimčių gamtinių dujų tranzitas iš Rusijos.

Taigi, naują dujų karą šią žiemą planuojantiems Maskvos strategams yra į ką atsižvelgti. Spaudžiant žiemos speigui sukelti dujų krizę nesunku, ir „Gazprom“ turbūt laimėtų vieną kitą energetinį ir politinį mūšį, bet tai dar nereiškia, kad laimėtų karą. Naujos sudėties Europos Komisija gali būti dar nepalankesnė didėjančiai „Gazprom“ įtakai ES dujų rinkoje. Ne už kalnų ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, svarbiausios „Nord Stream-2“ advokatės, politinės karjeros saulėlydis. Viena aišku: lengvos pergalės dar labiau „gazprominant“ Europą Maskvai turbūt nevertėtų tikėtis.