Didysis klausimas – ar Šiaurės Korėja turi branduolinį ginklą

Rugsėjo pradžioje Pietų Korėjos kariškiai pranešė manantys, kad Šiaurės Korėja įvykdė iki šiol galingiausio savo branduolinio užtaiso bandymą. Įvykdžius jį, sprogimo garsai turėjo nuvilnyti žemės paviršiumi, kalnais ir vandenimis. Pasaulio bendruomenė suskubo kreiptis į savo žvalgybas: testai tarsi įvyko, bet didysis klausimas – ar Šiaurės Korėja turi branduolinį ginklą.

Šiaurės Korėjos televizijos pranešime diktorė teigia, kad šalies Liaudies darbo partijos mokslininkai ir inžinieriai atliko branduolinį bandymą, siekdami įvertinti naujai pagamintos branduolinės galvutės stiprumą. Vakarai sako, kad techniškai – taip, Šiaurės Korėja iš tikrųjų keletą testų su branduolinėmis bombomis yra atlikusi, tačiau, norint įvykdyti branduolinę ataką, branduolinė galvutė turi būti tokia maža, kad tilptų ant raketos.

Vienos žinomiausių idėjų kalvės Wilsono centro mokslininkas Oleksandras Chebanas, studijuojantis Šiaurės Korėjos diplomatiją, tikina, kad šalis branduolinio ginklo tikrai dar neturi. Anot jo, tai tik būdas atkreipti į save dėmesį ir noras šalies gyventojams įrodyti, kad režimas turi stiprią karinę galią ir yra efektyvus.

„Panašią taktiką naudoja ir Rusija, kuri susiduria su ekonominėmis problemomis, bet jas kompensuoja vystydama karo mašiną. Tai nesukelia jokių rimtų grėsmių, Šiaurės Korėjos valdžia skelbia, kad jau baigia konstruoti ginkluotę, bet manau, kad jokio ginklo nėra. Jie tiesiog dirba laboratorijoje“, – svarsto O. Chebanas.

Mokslininkas tiki, kad Šiaurės Korėjos lyderiai yra racionalūs ir supranta, kad branduolinis ginklas sunaikintų režimą, o jo išlaikymas – tai esminis valdžios tikslas. Tačiau ne visi ekspertai skuba lengva ranka numoti į Kim Čong Ino vykdomą branduolinę programą.

Berklio universiteto Kalifornijoje profesorius T. J. Pempelis sako, kad Šiaurės Korėja turi rimtų branduolinių pajėgumų. Tai, anot mokslininko, verčia nerimauti, nes, Šiaurės Korėjai pasigaminus ginklą, gali įvykti grandininė reakcija – branduolinio ginklo užsimanys ir kitos valstybės.

„Šiaurės Korėja yra sutelkusi rimtą branduolinę galią. Tai jau penktas testas ir jie kiekvieną kartą stiprėja ir didėja. Šiemet mes pamatėme antrą testą, o tai kelia nerimą. Tai ne tik žaidimas laboratorijoje. Tai labai rimtas smūgis, ir Šiaurės Korėja jau gali mesti rimtą iššūkį Vakarams“, – mano T. J. Pempelis.

Vienintelė viltis – Kinija

Vis didesnė Šiaurės Korėjos, kaip branduolinės valstybės, iliuzija skatina užduoti klausimą – ką ji planuoja daryti su savo ginklais, jeigu tokių išvis turi? Anot profesoriaus T. J. Pempelio, branduolinis ginklas – efektyvi apsauga nuo Vakarų galių, todėl nė viena valstybė nenorės karinės konfrontacijos.

Tačiau ar tai, kad net ir griežtos ekonominės sankcijos šios diktatūrinės valstybės nesustabdo nuo tarptautinių normų pažeidimo, neturėtų tapti skatinimu Vakarams griežtinti diplomatinį toną? T. J. Pempelis įsitikinęs, kad šioje branduolinėje situacijoje yra ir kur kas daugiau žaidėjų, o nuomonės išsiskiria: kai kurie sako, kad pats laikas tapti dar griežtesniems, kiti mano, kad tiesiog reikia toliau derėtis.

„Aš manau, kad vis dėlto sankcijos privalo būti griežtesnės. Buvo dedama daug resursų į derybas, užkulisinę diplomatiją, tačiau Vakarai mato, kad Šiaurės korėja net neplanuoja atsisakyti ginkluotės ar apriboti branduolinę programą. Vienintelė viltis – kad Kinija pradės taikyti griežtesnį režimą. Nes būtent Kinija tiesiogiai ar netiesiogiai gali Šiaurės Korėjai daryti įtaką“, – pastebi T. J. Pempelis.

Nors Jungtinių Tautų paskatintos valstybės ėmėsi griežtesnių sankcijų, Kinijos klausimas išlieka esminis. Bent jau kol kas, anot O. Chebano, ji yra vienintelė Šiaurės Korėjos sąjungininkė, kuri įtemptai palaiko prekybinius ryšius: „Kinija tiekia maistą ir anglį Šiaurės Korėjai. O tai reiškia, kad būtent Kinija savo resursais palaiko režimą. Tad, jei Kinija pradės spausti Šiaurės Korėją ir nutrauks visus resursus, rezultatas iš tiesų bus pasiektas.“

Ekspertai yra įsitikinę, kad Kinijos nenoras nutraukti prekybinius ryšius su Šiaurės Korėja branduolinių bandymų kontekste kyla iš nenoro, kad Korėjos pusiasalis susijungtų. Kaip aiškina analitikai, JAV kariuomenė šiuo metu yra dislokuota Pietų Korėjoje, todėl, žlugus šiaurinei daliai, amerikiečių padaliniai atsidurtų ant Kinijos slenksčio. Siekdama išlaikyti režimą, Kinija tuo pačiu metu privalo daryti spaudimą, kad Šiaurės Korėja nutrauktų branduolinę programą.

Pasak T. J. Pempelio, net jeigu Kinijai Šiaurės Korėja ir yra problema arba sudėtingas draugas, jai geriau išlaikyti dabartinį režimą nei galimai priešišką susivienijusią Korėją. Taigi Kinija yra atsidūrusi sudėtingoje situacijoje.

„Aš dažnai sakau, kad situacija yra tokia kaip tėvo su nepaklusniu paaugliu: tėvai jį nori suvaldyti, bet negali išmesti iš namų, nes tada paauglys sulaukės. Todėl tu privalai taikstytis su juo ir nekreipti dėmesio, kad jis elgiasi labai blogai. Būtent tokia yra Kinijos realybė. Ji turi išprotėjusią sąjungininkę ir nėra pasiruošusi nutraukti su ja santykius. Bus labai įdomu stebėti Kinijos žingsnius šiuos ateinančius mėnesius“, – mano T. J. Pempelis.

Todėl, anot akademiko, Kinija yra pasiruošusi sugriežtinti sankcijas Šiaurės Korėjai, nes Azijos valstybėms pabodo ši diktatūrinė valstybė, o su jos nuolatinėmis kontroversijomis kartu kenčia ir Kinijos pozicija regione.

Vakarai privalės sutikti su Šiaurės Korėjos šantažu?

Nuo pat penktojo Šiaurės Korėjos testo tarptautinė bendruomenė laukia, kol Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pateiks savo išvadas. Tačiau viltys, kad Tarybai pasiseks nubausti nepaklusniąją Azijos valstybę, žlunga. Sausį įvykus ketvirtajam Šiaurės Korėjos bandymui, Saugumo Tarybai prireikė dviejų mėnesių, kad galėtų paskelbti rezoliuciją dėl griežtesnių sankcijų. Bet joje paliktos tam tikros skylės – būtent dėl Kinijos priešgyniavimo.

Vis dėlto šį kartą Vašingtonas nėra toks kantrus. Paskutinę rugsėjo savaitę Teisingumo departamentas apkaltino žinomą kinų verslininkę, kad ši per savo bendrovę Šiaurės Korėjai tiekė branduolinės raketos gamybai reikiamas medžiagas. Šios verslininkės bendrovės prekyba su Šiaurės Korėja sudaro penktadalį visos prekybos tarp Pekino ir Pchenjano. Šiuo kaltinimu JAV signalizuoja Pekinui, kad, jei Kinija ir toliau nekreips dėmesio į augančią įtampą, Vašingtonas kartu su sąjungininkais galiausiai imsis veiksmų, kurie pakenks ir pačiam Pekinui.

Tačiau visai neseniai žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, kad Šiaurės Korėja norėtų susitikimo su Vakarų lyderiais. Tai paskelbė prisistatyti nenorėjęs diplomatas, dalyvavęs slaptame susitikime. O. Chebanas mano, kad šie gandai gali būti tiesa, nes Šiaurės Korėja tradicinė politika – derėtis su Vakarais, gąsdinant branduoliniais ginklais.

„Tokios politikos laikėsi ir Kim Čong Ino tėvas, kai Vakarus šantažuodavo duoti daugiau lėšų. Kitu atveju grasinama branduoline programa. Kim Čong Inas stengiasi daryti tą patį, bet akivaizdžiai tai nebeveikia – Vakarai neskuba finansiškai padėti Šiaurės Korėjai, nes ja nebepasitiki“, – kalba O. Chebanas.

Bet, jo nuomone, Vakarai privalės sutikti su Šiaurės Korėjos šantažu ir režimu, kitaip Azijos regione gali įvykti kur kas gilesnė krizė: „Manau, kad, kalbant apie tarptautinę politiką, Šiaurės Korėja yra gana svarbi. Būtent ji provokuoja ginkluotės varžybas Azijoje. JAV prisidengia Šiaurės Korėjos grėsme ir gerina ginkluotę regione, dislokuoja antibalistines raketas.“

Šiaurės Korėja provokuoja pasaulį

Šiaurės Korėja provokuoja pasaulį – taip situaciją apibūdina analitikas. Jam pritaria ir profesorius T. J. Pempelis, kuris įžvelgia kur kas didesnę grėsmę nei tiesiog vienos valstybės apsiginklavimą ar šantažo atvejį. Anot jo, regionas gali tapti itin karštu tašku.

„Tokios valstybės, kaip Japonija, Pietų Korėja ar Taivanas, gali pradėti vystyti branduolinę ginkluotę. Jei Šiaurės Korėja taps rimtu branduoliniu iššūkiu ir Japonija pradės jausti, kad JAV ar Kinija nesugebės Šiaurės Korėjos sustabdyti, ji ims svarstyti, kad jai pačiai laikas vystyti branduolinę ginkluotę. Jeigu Japonija turės ginklų, Pietų Korėja pradės statyti savo arsenalą. Todėl regionui gali kilti destabilizacijos grėsmė“, – pabrėžia T. J. Pempelis.

Tačiau ir toliau besivystanti branduolinė programa, kuri vis intensyviau Vakarų lyderius stato ant blakstienų, kelia natūralų klausimą – kiek Šiaurės Korėja dar bus pajėgi likti už geležinės uždangos. Ekspertai yra įsitikinę, kad revoliucija bent jau kol kas šalies viduje neįmanoma. Lyderis Kim Čong Inas egzekucijomis ir teroru visą valdžią yra suėmęs į savo rankas, o žmonės ir toliau yra blokuojami nuo visos pašalinės informacijos.

„Šiaurės Korėja – kaip tarakonas. Jų visur daug ir tų jų negali sunaikinti. Tarptautinėje sistemoje Šiaurės Korėja veikia panašiai. Atrodo, kad tu su juo jau susitvarkei, tačiau tas tarakonas ir vėl atsiranda iš niekur“, – kalba T. J. Pempelis.

O ir kam Šiaurės Korėjai keistis? Ekspertų nuomone, Kim Čong Inas nėra kvailas. Didėjanti praraja tarp JAV ir Kinijos jam yra naudinga. Dviem didžiausioms pasaulio galioms ginčijantis dėl Šiaurės Korėjos, lyderis gali išnaudoti kylančią įtampą ir toliau vystyti branduolinį ginklą. Bent jau kol kas, kol Šiaurės Korėja turės kitų diktatūrų draugystę, kažkaip išgyvens ir jos ekonomika. O Korėjos pusiasalio saugumas ir toliau blogės.