Spaudžia Kiniją

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad Kinija atsitraukė nuo anksčiau duotų pažadų derybose dėl prekybos, ir pagrasinus įvesti daugiau muitų kiniškų prekių importui, Pekinas neigia laužęs pažadus ir tikina ginsiantis savo interesus.

Apžvalgininkų teigimu, Vašingtono sprendimas padidinti muitų tarifus prekėms iš Kinijos iš esmės reiškia ekonominio karo pradžią. Kalbėdamas su rinkėjais Floridoje D.Trumpas apkaltino Kiniją pažeidus susitarimą ir pagrasino, kad Pekinas už tai „sumokės“.

„Ką tik paskelbiau, kad mes didinsime muitų tarifus Kinijai ir nepasiduosime, kol Kinija nenustos apgaudinėti mūsų darbininkų ir vogti mūsų darbo vietų. Jie sulaužė susitarimą. Jie negali taip daryti, todėl jie sumokės. Jei nepavyks pasirašyti susitarimo, papildomi 100 mlrd. dolerių per metus niekuo nepakenks“, – sakė prezidentas, kalbėdamas apie esą dėl muitų Kinijai surenkamas lėšas. Tuo metu Kinija teigia, kad visų pažadų buvo laikomasi, o Jungtinės Valstijos esą tik svaidosi kaltinimais.

„JAV klijavo mums daug etikečių – pažadų laužymas, atsitraukimas ir kita. Daugybė pažadų buvo tiesiog įbrukti. Kinijos pusė laikėsi visų pažadų, tai niekada nesikeitė“, – sakė Kinijos prekybos ministerijos atstovas Gao Fengas. Prekybos ministerija taip pat išplatino pranešimą, kuriame apgailestaujama dėl JAV sprendimo didinti muitų tarifus ir teigiama, kad toks žingsnis susilauks Kinijos atsako.

Kad dar labiau padidintų spaudimą Kinijai, savaitės pradžioje D.Trumpas pagrasino ne tik didinti jau galiojančių muitų tarifus iki 25 proc., bet ir įvesti muitus visoms iš Kinijos importuojamoms prekėms, kurių bendra vertė siekia 539,5 mlrd. dolerių. Pasak paties JAV prezidento, jis didins muitų tarifus, nes prekybos derybos vyksta „per lėtai“. „Pastaruosius 10 mėnesių Kinijai taikomi muitų tarifai siekė 25 proc. 50 mlrd. dolerių vertės aukštųjų technologijų prekėms ir 10 proc. 200 mlrd. dolerių vertės kitoms prekėms“, – teigė D.Trumpas. „Šie 10 proc. nuo penktadienio didės iki 25 proc.“, – pridūrė JAV prezidentas.

Žada stiprinti kariuomenę

Rusijai ketvirtadienį paminėjus 74-ąsias pergalės Antrajame pasauliniame kare metines, prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija toliau stiprins savo ginkluotąsias pajėgas. Tuo pačiu Rusijos prezidentas sakė, kad Rusija yra atvira bendradarbiavimui su visais, kurie yra pasiruošę priešintis terorizmui, nacizmui ir ekstremizmui. Prezidentas sakė kalbą tūkstančiams karių ir veteranų, susirinkusių Maskvos Raudonojoje aikštėje, kasmetinio karinio parado pradžioje. Parade, skirtame paminėti 74-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines, dalyvavo 13 tūkst. kariškių ir daugybė įvairios karinės įrangos.

Paleido dvi raketas

Šiaurės Korėja ketvirtadienį paleido dvi trumpo nuotolio raketas, informavo Pietų Korėjos kariuomenės atstovai. Kaip pranešama, raketos buvo paleistos iš Sinori vietovės, esančios į šiaurės vakarus nuo sostinės Pchenjano, rytų kryptimi. Jos nuskriejo 270 km ir 420 km. Pietų Korėjos teigimu, dvi trumpo nuotolio raketos buvo paleistos apie 16.30 val. vietos laiku. Tai antras kartas per mažiau kaip savaitę, kai Šiaurės Korėja atliko raketų bandymus. Praėjusį šeštadienį Šiaurės Korėja taip pat išbandė kelias trumpo nuotolio raketas.

Šiaurės Korėjos bandymas atliktas tuo metu, kai už Šiaurės Korėjos reikalus atsakingas JAV specialusis pasiuntinys Stephenas Biegunas lankėsi Pietų Korėjoje. Pasiuntinys atvyko aptarti būdų, kaip išvesti JAV ir Šiaurės Korėjos derybas iš aklavietės.

Iškėlė kandidatą

Ketvirtadienį valdančiajai koalicijai atstovaujantys Latvijos parlamento deputatai oficialiai į šalies prezidento postą pasiūlė bendrą kandidatą – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėją Egilą Levitą. Pareiškimą dėl E.Levito kandidatūros iškėlimo pasirašė 10 parlamentarų iš koalicijos partijų. Prezidento rinkimuose jis gali gauti 55 deputatų balsus. Anksčiau Latvijos valdančiosios koalicijos partijos susitarė surengti šalies prezidento rinkimus gegužės 19-ąją. Dabartinio Latvijos prezidento Raimondo Vėjuonio įgaliojimai baigiasi šių metų liepos mėnesį. Jis jau pranešė, kad nesieks antros kadencijos. Pagal Latvijos konstituciją, prezidentą renka ne visi piliečiai, o tik parlamento deputatai. Kandidatą turi paremti mažiausiai 51 parlamentaras iš 100. Valstybės vadovas atlieka tik reprezentacines funkcijas, visa vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, o įstatymų leidžiamoji – parlamentui. Vienas ir tas pats asmuo gali eiti prezidento pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas (viso 8 metus).