Įteisino eutanaziją. Ispanijoje įsigaliojo eutanaziją legalizuojantis įstatymas. Taip ši šalis tapo viena iš nedaugelio valstybių, leidžiančių nepagydomomis ligomis sergantiems ar nepakeliamus skausmus kenčiantiems žmonėms nutraukti savo gyvenimą. Įstatymas, kuriam šių metų kovą pritarė parlamentas, yra atsakas į visuomenės pareikštą tokio teisės akto poreikį ir apima eutanazijos įgyvendinimo procesui skirtas apsaugos priemones. Ispanija tapo ketvirtąja Europos šalimi, dekriminalizavusia pagalbinę savižudybę. Ši praktika dar leidžiama Nyderlanduose, Belgijoje ir Liuksemburge. Naujuoju įstatymu leidžiama eutanazija, kuomet medicinos darbuotojas nutraukia paciento gyvenimą, ir pagalbinė savižudybė, kai pacientas pats atlieka gyvybės nutraukimo procedūrą. Nuo šiol šalyje eutanazija galės pasinaudoti tie žmonės, kurie serga „sunkiomis ir nepagydomomis ligomis“ ar patiria „ūmius“ skausmus, labai ribojančius gyvenimą. Pacientas turės būti Ispanijos pilietis ar teisę šalyje gyventi turintis asmuo.

Infekcijos rekordas. 72 metų britas, kurio COVID-19 testų rezultatai buvo teigiami 10 mėnesių iš eilės, gali būti laikomas ilgiausiai trukusios koronaviruso infekcijos rekordininku, pranešė tyrėjai. Dave‘as Smithas, pensininkas, buvęs vairavimo instruktorius iš Bristolio Vakarų Anglijoje, sakė, kad buvo 7 kartus paguldytas į ligoninę ir jau rengėsi savo laidotuvėms.

Jo žmona Linda, kuri karantinavosi namie kartu su vyru, pasakojo: „Daugybę kartų mes manėme, kad jis nebeišsikapstys. Tai buvo siaubingi metai“. Bristolio universiteto infekcinių ligų konsultantas Edas Moranas teigė, kad D.Smito „kūne virusas buvo aktyvus“ visą laiką. „Mes sugebėjome tai įrodyti, siųsdami jo viruso mėginį universiteto partneriams, kuriems pavyko jį išauginti, įrodant, kad tai nebuvo viruso likučiai, dėl kurių PGR testas buvo teigiamas, tai buvo aktyvus, gyvybingas virusas“, – sakė E.Moranas. D.Smithas pasveiko po gydymo sintetinių antikūnų kokteiliu, kurį sukūrė JAV biotechnologijų bendrovė „Regeneron“.

Padidino pasitikėjimą. Pandemija iš dalies padėjo atstatyti nusilpusį pasitikėjimą žiniasklaida ir dar labiau pastūmėjo žiniasklaidos įmones skaitmenizacijos link, atskleidė tyrimo rezultatai. 10-ojo tyrimo apie skaitmenines naujienas rezultatai rodo, kad nuo krizės pradžios 6 proc. (iki 44 proc.) padidėjo pasitikėjimas žiniasklaidos priemonėmis. Šie skaičiai paremti tyrimų bendrovės „YouGov“ 46 pasaulio šalyse atliktų apklausų, kuriose dalyvavo daugiau kaip 92 tūkst. žmonių, rezultatais. Didžiausias pasitikėjimo žiniasklaida lygis toliau fiksuojamas Suomijoje (65 proc.). Tuo metu JAV nusmuko į apklaustų šalių sąrašo apačią, joje pasitikėjimas žiniasklaida sudaro tik 29 proc. Prancūzijoje šis skaičius siekia 30 proc., nepaisant padidėjimo septyniais procentais.

Badas, sausros, ligos

Badas, sausros ir ligos per ateinančius dešimtmečius paveiks dešimtimis milijonų žmonių daugiau, nei dabar, teigiama Jungtinių Tautų (JT) vertinimo projekte, kuris atskleidžia rimtas klimato kaitos pasekmes žmonių sveikatai. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 4 000 puslapių ataskaitos, kurią ketinama paskelbti kitąmet, projekte nurodomas labiausiai įvairiapusiškas klimato kaitos poveikio mūsų planetai ir mūsų rūšiai vertinimas. Komisija prognozuoja, kad iki 2050 m. alkio riziką patiriančių žmonių skaičius bus iki 80 mln. didesnis nei dabar. Taip pat komisija prognozuoja, kad dėl vandens ciklo sutrikimų sumažės žemdirbystei tinkamų vietų skaičius Užsacharės Afrikoje ir Pietų Azijoje. Staigių maisto gamybos sumažėjimų mastas per pastaruosius 50 metų tik augo, teigia komisija.

Nutrauks gamybą. Vokietijos automobilių gamintoja „Audi“ paskelbė iki 2033 m. sustabdysianti visų dyzelinių ir benzininių automobilių gamybą, taip prisijungdama prie visos autopramonės judėjimo aplinkai draugiškų elektromobilių link. „Audi“ yra pasirengusi žengti ryžtingą ir stiprų žingsnį į elektros amžių“, – teigė „Audi“ generalinis direktorius Markusas Duesmannas. Nuo 2026 m. „Audi“ planuoja pristatyti tik visiškai elektra varomų automobilių modelius, tuo pačiu „palaipsniui atsisakant“ vidaus degimo variklių gamybos.

Tik dešimt tūkstančių

Tokijo olimpines žaidynes galės stebėti iki 10 tūkst. žiūrovų, paskelbė sporto renginio organizatoriai. Jie taip pat nurodė, kad varžybos gali būti perkeltos už uždarų durų, jei bus užfiksuotas sergamumo COVID-19 šuolis. Organizatoriai pridūrė atidedą sprendimą dėl žiūrovų skaičiaus paralimpinėse žaidynėse iki liepos 16 dienos, likus savaitei iki jų pradžios.

Pareigūnai pasilieka galimybę atšaukti sprendimą dėl žiūrovų, jei būtų užfiksuotas infekcijų šuolis. „Jei dramatiškai pakistų užsikrėtimų skaičius, mums gali tekti persvarstyti šį klausimą ir įvertinti galimybę neįleisti žiūrovų“, – teigė Tokijo gubernatorė Yuriko Koike. Medicinos ekspertai, įskaitant vyriausybės patarėjus sveikatos klausimais, anksčiau teigė, kad būtų „idealu“ organizuoti olimpines žaidynes už uždarų durų. Jie baiminasi, kad didžiulės sirgalių minios gali sukelti naują infekcijų šuolį šalyje, kuri skuba skiepyti savo gyventojus.

Nustojo augti. Vokietijos gyventojų skaičius praėjusiais metais pirmą kartą per dešimtmetį nustojo augti, rodo ką tik paskelbti Federalinės statistikos tarnybos duomenys. 2020 metų pabaigoje Vokietijoje gyveno 83,2 mln. žmonių, tai yra beveik tiek pat, kiek ir 2019 metais. 2011–2019 metais gyventojų skaičius nuolat augo nuo 80,3 mln. iki 83,2 mln. Statistikos specialistai teigė, kad buvo dvi priežastys sustojusiam gyventojų skaičiaus augimui 2020, koronaviruso pandemijos, metais: imigracija ir senėjanti populiacija. Pirmuoju atveju grynoji imigracija sumažėjo nuo 294 tūkst. asmenų 2019 metais iki 209 tūkst. 2020 metais. Antruoju atveju, skirtumas tarp mirčių ir gimimų toliau didėjo: praėjusiais metais mirė 212 tūkst. žmonių daugiau nei gimė. 2019 metais šis skirtumas buvo 161 tūkst.