Mažiausia knyga

Naujų miniatiūrizacijos rekordų siekiantis Novosibirsko (Rusija) gyventojas Vladimiras Aniskinas sukūrė pačią mažiausią pasaulyje knygą. Pasak spaudos, ant nuskelto aguonos grūdo fragmento „išspausdintos“ vadinamosios mikroknygos puslapių dydis – 70 x 90 mikrometrų (0,07 x 0,09 mm). Pranešama, kad ši knyga yra net 88 kartus mažesnė už Japonijos meistrų leidinį, laikytą iki šiol mažiausiu pasaulyje. Jis 2013 m. buvo įrašytas į Guinnesso pasaulio rekordų knygą. V.Aniskino sukurtos knygos puslapius vartyti galima tik naudojant itin ploną metalinę adatėlę. Meistras parengė du knygos teksto variantus: viename surašytos blusą pakaustyti sugebėjusių juvelyrų pavardės, o kitame – rusiškos abėcėlės raidės. Iki šių metų gruodžio V.Aniskinas ketina padidinti abiejų savo knygos variantų tiražą iki 10 egzempliorių ir surengti jų parodą Novosibirsko meno muziejuje.

Scanpix nuotr.

Per daug kebabinių

Veronos miesto (Italija) valdžia uždraudė atidarinėti jame naujas kebabines ir kitas užkandines, kuriose lankytojams siūloma nacionalinių patiekalų. Toks sprendimas grindžiamas siekiu greitojo maisto paslaugų rinkoje išsaugoti tradicinę itališką virtuvę. „Tokios maitinimo įstaigos darko mūsų miesto išvaizdą. Šis sprendimas apsaugos ne tik istorinį ir architektūrinį Veronos įvaizdį, bet ir tradicinę kultūrą“, – pareiškė Veronos meras Flavio Tosi. Pastaraisiais metais šiame mieste įsikūrė daug užkandinių, prekiaujančių kebabais, skrudintomis bulvytėmis, graikiškais „gyros“ sumuštiniais ir kitais greitojo maisto gaminiais, skirtais išsinešti. Daugelis Veronos gyventojų piktinasi tokia miesto gastronominės kultūros „dėme“. 2000 m. Verona buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Scanpix nuotr.

Pasirinko kelionę

Viena Mičigano valstijoje gyvenanti 90 metų amerikietė atsisakė gydytis neseniai jai diagnozuotą vėžį ir vietoje chemoterapijos pasirinko kelionę po įvairiuose žemynuose esančias pasaulio šalis. Ji nori savo akimis pamatyti gražiausias pasaulio vietas ir įvairių kraštų įžymybes. Pasak JAV spaudos, savo pavardės nenorinti atskleisti moteris, vardu Norma, apie savo ligą sužinojo netrukus po to, kai nuo vėžio numirė jos vyras. „Man jau devyniasdešimt, todėl nusiplaunu rankas“, – taip ji atsakė chirurgams, paraginusiems ruoštis auglio šalinimo operacijai. Užuot atsigulusi į ligoninę, Norma kartu su sūnumi ir marčia išsiruošė į kelionę nameliu ant ratų po Ameriką, o po to išskrido pasisvečiuoti Europoje ir Kinijoje. Po pusę metų trukusios kelionės, pasak moters artimųjų, ligos simptomų netgi sumažėjo, ji jaučiasi gerai. Normos sprendimas iškeisti gydymąsi į kelionę susilaukė labai didelio palaikymo „Facebook“ socialiniame tinkle: prie jos paskyros, kurioje dalijamasi kelionės įspūdžiais, prisijungė daugiau nei 63 tūkst. žmonių.

Dvynių dvyniai

Tai pasitaiko nedažnai: Jutos valstijoje (JAV) gyvenančioms dvynėms Kerri Bunker ir Kelli Wall antrą kartą gimė dvi dvynukų poros. Pirmą kartą abi seserys gimdė būdamos 36-erių, pirmagimių jos susilaukė kelių mėnesių skirtumu. Abiem gimė dvynukai. Be to, Kerri anksčiau yra susilaukusi ir dar vieno vaikelio. Moterų teigimu, jos yra ne tik seserys, bet ir draugės, kaimynės bei kolegės, todėl mažiausias savo atžalas augins kartu. Ligoninės, kurioje jos antrą kartą pagimdė dvynukus, medikai prasitarė, kad kai kurie dvyniai gimsta po dirbtinio apvaisinimo procedūrų, tačiau oficialiai tokio sutapimo nekomentuoja. Taip pat neskelbiama, ar Kerri ir Kelli turi sutuoktinius ar partnerius. Praėjusių metų pabaigoje JAV paskelbti duomenys parodė, kad šioje šalyje kasmet gimsta vis daugiau dvynių. Pavyzdžiui, 1980 m. po tūkstančio gimdymų pasaulį vidutiniškai išvysdavo 19 porų dvynukų, o 2014 m. – 34 poros. Mokslininkų teigimu, dvynių gimstamumą skatina vaisingumą stiprinantys vaistai ir dirbtinio apvaisinimo technologijos.

Gaudė vienaragį

Scanpix nuotr.

Vienaragiai, į arklius panašūs gyvūnai su kaktose kyšančiais ilgais ragais, iki šiol buvo sutinkami tik pasakose ir padavimuose. Tačiau Fresno miesto Kalifornijos valstijoje (JAV) policijos pareigūnai su tokiu gyvūnu susidūrė akis į akį. Jie gerokai pavargo, kol, gavę pranešimą apie vienaragį, pabėgusį iš vienų namų, galiausiai jį sugavo. Gaudynės truko keturias valandas. Bėglė, vardu Džiuljeta, iš tikrųjų buvo vienaragiu perrengtas ponis: garsusis ragas buvo pritvirtintas prie jos galvos. Džiuljetos šeimininkė, fotografė, dažniausiai fotografuojanti vaikus, pareigūnams paaiškino, kad ji ištrūko ir pabėgo vienos vaikų šventės metu. Šalikele einantis vienaragis vairuotojų buvo pastebėtas jau už miesto ribos. Policija į Džiuljetos paieškas buvo įtraukusi net sraigtasparnį, nes vienaragis, kaip tikra mitinė būtybė, vis prapuldavo iš ieškotojų akių.

Žydras ledas

Scanpix nuotr.

Ar esate matę žydros spalvos ledą? Ne vaizdo redagavimo programų pakeistose nuotraukose, o gamtoje, savo pačių akimis? Tokia proga pasitaikė keliems pro Mackinaco tiltą Mičigano valstijoje (JAV) vieną rytą važiavusiems fotografams. Juos apstulbino šalia tilto įlankoje sunešta didelių žydros spalvos ledo lyčių sankaupa. Daugelis manė, kad toks retas reiškinys susijęs su chemikalais, patekusiais į aplinką, kurie galėjo pakeisti ledo spalvą. Tačiau specialistai paneigė tokią prielaidą: pasak jų, įprastinę ledo spalvą pakeitė ledo molekulių reakcija į saulės šviesą. Pasirodo, kuo ledas tankesnis, tuo jame mažiau oro burbuliukų. Todėl jis daug blogiau sugeria raudonąją šviesos spektro dalį, tad daugiau atspindi šviesiai mėlynos šviesos.