Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pasaulis margas

Antradienį Katalonijos parlamentas, remdamasis regiono gyventojų referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės rezultatais, patvirtino nepriklausomybės nuo Ispanijos deklaraciją, tačiau atsiskyrimo procesą „atidėjo kelioms savaitėms“, kad pradėtų dialogą su centrine šalies vyriausybe. Spalio 1 d. vykusiame referendume dalyvavo 2,28 mln. iš 5,31 mln. katalonų, turinčių teisę balsuoti. Daugiau kaip 90 proc. balsavusiųjų buvo už Katalonijos nepriklausomybę. Madridas laiko šį referendumą neteisėtu ir atsisako pripažinti jo rezultatus. Katalonijos vyriausybės vadovas Carlesas Puigdemontas teigia, kad per referendumą Katalonija gavo tautos mandatą tapti nepriklausoma valstybe, tačiau paragino regiono parlamentą atidėti nepriklausomybės paskelbimą, kad būtų galima užmegzti dialogą su Madridu pasitraukimo iš Ispanijos sudėties klausimu.

Atmetė kaltinimus

Scanpix nuotr.

Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Antonis Macierewiczius ketvirtadienį Londone atmetė Rusijos kaltinimus, neva Lenkijoje dislokuota JAV kariuomenės divizija. „Tai netiesa“, – sakė jis. Anksčiau oficialus Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas pareiškė, kad Lenkijoje de facto dislokuota jau ne brigada, o JAV ginkluotųjų pajėgų mechanizuotoji divizija. „Reikia pasakyti, kad šis pareiškimas nėra labai rimtas ir klaidina visuomenę. Tikrai maniau, kad Rusijos Federacijos gynybos ministerija geriau moka skaičiuoti kariškius, dislokuotus rytiniame NATO sparne“, – sakė A.Macierewiczius. Jo teigimu, Lenkija, Baltijos šalys, Rumunija – rytinis NATO sparnas – turi teisę gintis ir imtis veiksmų, kurie atgrasytų ir apsaugotų nuo agresyvaus Rusijos aktyvumo, ir jokios melagystės šito nepakeis.

Pasitrauks iš UNESCO

Scanpix nuotr.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė ketinančios pasitraukti iš Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), kurią kaltina „antiizraelietišku tendencingumu“. JAV Valstybės departamento atstovė Heather Nauert pranešė, kad vietoj savo nuolatinės atstovybės šioje Paryžiuje įsikūrusioje organizacijoje Vašingtonas ketina įsteigti „stebėtojų misiją“. JAV pyko, kai 2011 m. UNESCO narės, nepaisydamos jų sąjungininko Izraelio pasipriešinimo, leido Palestinai tapti visateise šios organizacijos nare. Vašingtonas priešinasi bet kokiems Jungtinių Tautų organizacijų veiksmams, kuriais palestiniečių teritorijos pripažįstamos kaip valstybė. JAV mano, kad tai turėtų būti daroma tik sulaukus Artimųjų Rytų taikos susitarimo.

Įstrigo derybos

Scanpix nuotr.

Didžiosios Britanijos ir ES derybos dėl vadinamosios „Brexit“ sąskaitos atsidūrė „nerimą keliančioje“ aklavietėje, ketvirtadienį pareiškė ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier. Nepaisant to, M.Barnier teigimu, per artimiausius du mėnesius vis vien galima tikėtis proveržio. Įstrigusios derybos gali pakurstyti Londono ir Briuselio baimes, kad jos apskritai žlugs ir 2019-ųjų kovą iš ES pasitrauksianti Didžioji Britanija liks be jokio susitarimo, kuris sušvelnintų išstojimo naštą. ES derybininkas pridūrė, kad konstruktyvus penktasis derybų ratas padėjo išsiaiškinti kai kuriuos klausimus, tačiau esminiais klausimais didelės pažangos nepadaryta.

Įžvelgė karo kirvį

Scanpix nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo provokuojamais komentarais Jungtinėse Tautose (JT) praėjusį mėnesį „iškasė karo kirvį“ prieš Šiaurės Korėją, pareiškė Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras Ri Yong-ho. „Agresyviais ir beprotiškais komentarais JT D.Trumpas, galima sakyti, iškasė prieš mus karo kirvį“, – sakė ministras. Jis taip pat stipriai sukritikavo naujas griežtas JT sankcijas. „Mūsų Respublikos vyriausybė daug kartų sakė, kad bet koks bandymas smaugti, dusinti mus sankcijomis prilygsta karo veiksmui“, – tvirtino Ri Yong-ho ir pridūrė, kad atsakydama Šiaurės Korėja neatmes galimybės panaudoti kraštutines priemones. Rugsėjį savo kalboje JT JAV prezidentas grasino sunaikinti branduoliniais ginklais apsiginklavusią Šiaurės Korėją, jeigu jos vadovas Kim Jong-unas neatsisakys branduolinių ginklų ir balistinių raketų kūrimo programų.

Pratęsia sienų kontrolę

Scanpix nuotr.

Vokietija dar šešiems mėnesiams – iki 2018-ųjų gegužės – pratęsia sienų kontrolę. Vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as tokį sprendimą argumentavo teroro pavojumi, nepakankama ES išorės sienų apsauga bei nelegalia migracija Šengeno zonoje. Kontrolė kol kas toliau apsiribos Vokietijos ir Austrijos siena bei skrydžiais iš Graikijos į Vokietiją. Dėl pabėgėlių antplūdžio Vokietija 2015 metų rugsėjį pirmoji iš Šengeno zonos šalių įvedė kontrolę Austrijos pasienyje. Europos Komisija jau seniai spaudžia atšaukti dėl pabėgėlių krizės taikomas sienų kontroliavimo priemones. Ji jas gegužę „paskutinį kartą“ pratęsė iki lapkričio 11-osios, tačiau T. de Maiziere'as dar vasarį paskelbė, kad po teroro akto Berlyno Kalėdų mugėje svarsto sienų kontrolę argumentuoti terorizmo keliama grėsme. „Vokietija ir kitos ES šalys patyrė dramatiškų teroro išpuolių“, – dabar kalbėjo ministras. Į tai esą būtina reaguoti.

Rekomenduojami video