Turkijos karinių pajėgų įsiveržimą į Sirijos teritoriją Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas planavo jau ne vienerius metus. Tačiau kaskart, mėginant imtis praktinio tokios operacijos įgyvendinimo, karo vadai, jau ir taip vykdantys karo veiksmus prieš kurdų kovotojus pačioje Turkijoje, sugebėdavo šį sumanymą atmesti, rašo „The New York Times“ žurnalistas Timas Arango.

Kad sustiprintų vietos sukilėlių pajėgas, ketvirtadienį Turkija į Šiaurės Siriją pasiuntė dar keletą tankų. Panašu, kad Turkijos kariams sekasi siekti pirminio šios Turkijos kampanijos tikslo – pašalinti iš teritorijos vadinamosios „Islamo valstybės“ (IS) kovotojus ir užtikrinti, kad šioje teritorijoje neįsikurtų kurdų kariai.

Turkijos armija – viltis Sirijos sukilėliams

Pasak T. Arango, ši operacija, pradėta vykdyti netrukus po nepavykusio karinio perversmo, rodo, kad R. T. Erdoganas net ir po valymų sugebėjo užsitikrinti daugiau operacinės Turkijos karinių pajėgų kontrolės. Tai leido jam imtis paties ambicingiausio Turkijos vaidmens ilgai trunkančiame Sirijos pilietiniame kare ir suteikti vilties nualintoms sukilėlių grupėms, kurioms Turkija buvo viena iš ištikimiausių pagalbininkių.

Neseniai pašalintos ir kitos kliūtys, trukdančios Turkijai įgyvendinti savo planus Sirijoje. Nesantaika su Rusija, prasidėjusi po to, kai Turkija savo pasienyje numušė Rusijos karinį lėktuvą, baigėsi prezidentui R. T. Erdoganui pareiškus apgailestavimą dėl šio įvykio. Kol dar Turkijos santykiai su Rusija buvo prasti, turkų įsiveržimas į Siriją galėjo baigtis karu su Rusija, kuri tuo metu bombardavo sukilėlius, taip reikšdama paramą Sirijos vyriausybei. Turkijos operaciją sutiko paremti ir Jungtinės Amerikos Valstijos, anksčiau prieštaravusios tokiai Turkijos intervencijai.

Ginkluotoms Sirijos opozicijos grupuotėms, kurios nesibičiuliauja nei su „Islamo valstybe“, nei su „Al Qaeda“, ši Turkijos operacija suteikė naujų vilčių. Šių opozicinių grupuočių kovotojai, nesulaukę deramos paramos iš savo užsienio rėmėjų, jau buvo gerokai nusivylę dėl netekčių Šiaurės Sirijoje ir nuogąstavo įtardamos, kad Jungtinės Valstijos ir Turkija turi ketinimų nuo jų nusigręžti ir sudaryti platesnio užmojo sandorį su Rusija, padėtį aiškina „The New York Times“ žurnalistas.

Ne vienus metus atidėliota operacija – iškart po bandymo surengti karinį perversmą

Pagal protokolą anonimiškai kalbėjęs Turkijos aukšto rango pareigūnas sakė, kad per pastaruosius metus daugelis karo vadų nepritarė įsiveržimo į Siriją operacijai.

Daugelis analitikų, atidžiai stebinčių Turkijos karinius reikalus, teigė tą patį. Pasak minėto pareigūno, vienas iš aktyviausiai operacijai Sirijoje besipriešinusių karo vadų yra buvęs Turkijos specialiųjų pajėgų vadas, brigados generolas Semihas Terzis, žuvęs per mėginimą šalyje surengti karinį perversmą.

T. Arango teigimu, ši turkų invazija patvirtino daugelio ekspertų nuomonę, kad Turkijos kariškių pajėgumas vis dėlto nebuvo reikšmingai sumažintas.

„Tai antra pagal dydį NATO kariuomenė, – sakė Vašingtone įsikūrusios idėjų kalvės „Atlantic Council“ ekspertas ir buvęs JAV ambasadorius Turkijoje Rossas Wilsonas. – Praėjusį mėnesį ši kariuomenė buvo sumažinta, tačiau ji vis dar labai galinga ir gerai parengta. Savame regione ši kariuomenė yra labai pajėgi.“

Kiek turkai užtruks Sirijoje – neaišku

Dabar, kai Turkijos kareiviai jau Sirijoje, kyla klausimas, kiek ilgai jie ten išbus. Turkijos valdžia apie jokius terminus nepraneša, tačiau nurodo, kad armija Sirijoje bus tol, kol neutralizuos grėsmes Turkijos saugumui: „Islamo valstybę“ ir Sirijos kurdų kovotojus.

Kaip nurodo žurnalistas, trečiadienį, kai buvo pradėta Turkijos operacija Sirijoje, į Ankarą atvykęs Amerikos viceprezidentas Joe Bidenas patarė Turkijai savo pajėgas Šiaurės Sirijoje laikyti neribotą laiką, o Amerika, esą, Turkiją palaikys.

„Manau, kad turkai yra pasirengę kovoti tol, kol „Islamo valstybės“ nebeliks“, – viešėdamas Švedijoje sakė J. Bidenas („Reuters“ informacija).

Jis pridūrė, esą turkai pagaliau suprato, kad „Islamo valstybė“ Turkijai kelia labai rimtą pavojų.“

Nemanoma, kad turkai siekia užimti teritoriją

Pasak kai kurių analitikų, Turkijos pajėgos, baimindamosi, kad nebūtų palaikytos okupacine kariuomene, veikiausiai išvalys Eufrato upės vakarinio kranto ruožą, o tolimesnių smulkių operacijų vykdymą toje teritorijoje perduos Turkijos specialiųjų operacijų būrių Sirijos remiamiems sukilėliams ir patikimiems vietos turkmėnų kovotojams.

„Iš esmės turkai galėtų užimti išvalytą teritoriją, tačiau nemanau, kad planas yra būtent toks, – sakė vienos Niujorke įsikūrusios politinės rizikos vertinimo bendrovės ekspertas Patrickas M. Skinneris. – Turkams svarbiausia – neužleisti teritorijos kurdams, tačiau jie gali leisti joje įsikurti Turkijos palaikomoms sukilėlių grupuotėms.“

Vienas iš Sirijos sukilėlių, save priskiriančių politinei šalies opozicijai, Hassanas Ahmedas prognozuoja, kad Turkija Džarabuluso mieste greičiausiai liks apie porą savaičių. Turkijos karybos analitiko ir eksperto Metino Gurcano spėjimu, atsižvelgiant į tai, ar Sirijos kurdų kovotojai bandys veržtis į teritoriją, ar ne, Turkijos armija savo operaciją ko gero baigs per dvi–tris savaites.

Ryšius su kurdų Demokratinės sąjungos partija (PYD) – pagrindine Sirijos kurdų partija – palaikantys kovotojai yra svarbiausi Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkai kovoje su „Islamo valstybe“ Sirijoje. Tačiau dėl ryšių su Turkijoje veikiančiais kurdų sukilėliais Turkija šios grupės išplitimą savo pasienyje laiko grėsme nacionaliniam saugumui.

Turkijos pasienio gyventojas Suleimanas Kankilicas teigė, kad, kol Džarabuluso nebuvo užėmusi „Islamo valstybė“, į šį miestą prekeiviai sėkmingai tiekė kviečius, pieną, gaiviuosius gėrimus ir kitus produktus.

„Mes norime, kad šis karas kuo greičiau baigtųsi, – sakė jis. – Mes džiaugiamės, kad Turkija stojo į kovą, ir jaučiamės saugesni, kai už sienos – turkų kariai.“