„Atrodo, kad nėra nieko, kuo nebūtų galima apkaltinti rusų: arba jie muša anglų futbolo sirgalius, arba apgaudinėja olimpiadoje. Jie okupuoja kitas šalis, numušinėja civilinius lėktuvus, o po to dedasi, kad tai ne jų kaltė. Jie padeda Basharui al-Assadui siekti pergalės Sirijos pilietiniame kare. Dėl jų auga Londono būsto kainos“, – teigia buvęs „Newsweek“ Maskvos biuro vadovas, dabar vienas iš šio žurnalo redaktorių Owenas Matthews ir priduria, kad „negrabios ir konspiracijos teorijomis pagrįstos publikacijos Vakarų žiniasklaidoje padeda Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui palaikyti apgultos tvirtovės atmosferą“.
Kad tai Rusijos vadovui padeda, puikiai iliustruoja vieno radijo žurnalisto iš Maskvos žodžiai: „Gerai jau, visa tai – mūsų darbas. Tačiau juk visi kiti daro tą patį! O baudžia tik mus, nes visi mūsų nekenčia.“
Po Krymo aneksijos 2014 m. Rusija kone oficialiai tapo pasaulio atstumtąja: Rusijos lengvaatlečiams uždrausta dalyvauti olimpinėse žaidynėse dėl dopingo vartojimo; futbolo rinktinės vos neišvarė iš 2016 m. Europos futbolo čempionato dėl sirgalių smurto; pasigirsta raginimų dėl kyšininkavimo iš šalies atimti teisę rengti 2018 m. Pasaulio futbolo čempionatą; didelei grupei aukšto lygio Rusijos pareigūnų uždrausta keliauti į užsienį; jų aktyvai užšaldyti bent pagal tris JAV ir ES sankcijų paketus – dėl Krymo, dėl paramos sukilėliams Rytų Ukrainoje ir dėl teisininko Sergejaus Magnitskio nužudymo 2009 m. Rusijos įmonės negali skolintis tarptautinėse rinkose.
„Tačiau demonizuojant Rusiją ir rusus kyla dvi problemos. – rašo O. Matthews. – Viena akivaizdi problema yra ta, kad negalima taikyti kolektyvinės atsakomybės – Rusija yra didi civilizacija, tiesiog jos valdžios viršūnėje šiuo metu yra ciniški vagys. Beveik už viską, dėl ko pasaulis nekenčia Rusijos, atsakomybė tenka korumpuotiems biurokratams, kurie desperatiškai nori išsaugoti valdžią ir paslėpti savo pinigus. Invazijos į Krymą ir olimpinio dopingo skandalo šaknys yra tos pačios – Rusijos pareigūnai nusprendė, kad gali nepaisyti tiek Rusijos, tiek tarptautinių taisyklių.“
Anot vieno iš „Newsweek“ redaktorių, antra problema yra ta, kad tie kaltininkai postringavimu apie rusofobiją mėgina nuslėpti savo nusikaltimus. Pasak Rusijos parlamento Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko Aleksejaus Puškovo, Pasaulinės antidopingo agentūros ataskaita, kurioje teigiama, kad Rusijoje yra įsigalėjusi klastojimo kultūra, – tai „kerštas už nepriklausomą Rusijos užsienio politiką“.
Putino sėbrai, kurie paslėpė milijardus dolerių Panamoje? „Organizuotas informacinis puolimas prieš Rusiją“, – sako Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Nutekintos olandų tyrėjų ataskaitos išvada, kad Malaizijos oro linijų reiso MH17 lėktuvas buvo numuštas Rusijos priešlėktuvine raketa? Tai, pasak Kremliaus valdomo televizijos kanalo, „aršių rusofobų“ darbas.
„Deja, atrodo, kad daugelis rusų noriai prisiima kaltę kartu su šalies vadovais. Tarp mūsų ir jų egzistuoja esminis kultūrinis skirtumas: bendraudami su užsieniečiais rusai yra linkę susitapatinti su savo valstybe, prezidentu ir bendrapiliečiais, net jei jie patys asmeniškai ir turi abejonių. Visa tai remiasi vienu žodžiu ir koncepcija – „nashy“ („mūsiškiai“). Šį apibūdinimą nuolat galima išgirsti pokalbiuose ir per televiziją – „Nashy nusiaubė Marselį“, „Nashy bombardavo Islamo valstybę“, „Nashy diskvalifikuoti ir negalės dalyvauti olimpinėse žaidynėse“, – nuotaikas Rusijoje apibūdina O. Matthews.
Jau daug amžių rusų kultūra yra grindžiama kolektyvine tapatybe, pavyzdžiui, žodis soboras reiškia ne tik „žmonių sambūrį“, bet ir „maldos namus“. Mintį, kad Rusija yra puolama, kasdien eskaluoja Kremliaus propagandininkai. Žinia yra tokia: Rusija turi susivienyti kovoje su fašistais Ukrainoje ir į pasaulio valdovus pretenduojančiu Vašingtonu, kuris su mumis kariauja informacinį karą ir nuolat skleidžia melą, siekdamas mus pažeminti.
Anot buvusio „Newsweek“ Maskvos biuro vadovo, „praktinė tokio apgulties mentaliteto apraiška yra ta, kad iš pirmo žvilgsnio protingi, išsilavinę, daug pasaulio matę rusai pradeda įrodinėti savo draugams iš užsienio, kad „Krymas mūsų“ („Krym naš“), kad jų šalies niekas nesupranta. Padėties nepagerina ir tai, kad Vakarų spaudoje yra linkstama bet kokį Rusijos nusižengimą susieti su Vladimiro Putino konspiraciniais tikslais“.
Panamos dokumentuose užfiksuota nemažai pavyzdžių, įrodančių, kad artimojo V. Putino rato atstovai dideliu mastu plauna pinigus, tačiau dar daugiau faktų, kad buvo vagiama iš paties Putino ar bent jau iš Rusijos valstybės. Praėjusią savaitę laikraštyje „The Observer“ paskelbtas leidinio politikos redaktoriaus Danielio Boffey straipsnis, kuriame cituojamas neįvardytas britų vyriausybės šaltinis, teigiantis, kad, kaip galima spręsti iš socialinės žiniasklaidos analizės, daugelis rusų chuliganų priklauso šalies jėgos struktūroms.
Tai buvo pateikta kaip įrodymas, kad oficialusis Kremlius galbūt prisidėjo prie smurto ir kad Putinas naudojosi tais smogikais „hibridiniam karui“ (Danielio Boffey šaltinio žodžiais) Europoje. Tai, autoriaus manymu, yra visiškai klaidinga. „Ultromis“ pasivadinę smogikai galbūt tikrai yra kariškiai ir policininkai, tačiau iš tiesų jie yra ne Putino slaptas ginklas, o didelė grėsmė jo valdžiai. Jie jau buvo surengę kruvinas riaušes Maskvoje, įskaitant didelius neramumus 2010 m., kai iš pirmo žvilgsnio nuožmūs omonininkai išsilakstė kaip zuikiai.
Tačiau Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos kreivų veidrodžių karalystėje Danielis Boffey akimirksniu tapo garsiausiu užsienio žurnalistu Rusijoje, o jo šaltinio išdėstyta konspiracijos teorija buvo pristatyta kaip oficiali Vakarų pozicija.
„Vakarai sako, kad Kremlius pasiuntė chuliganus“, – spigiu balsu tvirtino televizijos prodiuserė, pakvietusi autorių dalyvauti Rusijos televizijos laidoje ir atsakyti už šią absurdišką versiją, tarsi darydama prielaidą, kad jis, kaip vakarietis, tikrai sutiks su visais savo bendrapiliečių teiginiais. Laidoje turėjo dalyvauti Rusijos futbolo funkcionierius ir Dūmos deputatas Igoris Lebedevas, kuris pats buvo linkęs kurstyti riaušių dalyvius. „Puikiai pasidarbavot, vaikinai, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“ po riaušių Marselyje. – Nenuleiskite rankų!“
„Rusijos žiniasklaida nuolat ieško, ar tik kas nors vėl nepažemino rusų nacionalinės savigarbos – tinka bet kas, kas padeda nukreipti eilinių rusų dėmesį nuo 15 procentų infliacijos, perpus nuvertėjusios valiutos ir 4 procentais per metus smunkančios ekonomikos. Mes juk manome, kad rusai yra įžūlūs ir didžiuojasi savo blogais darbais. Tačiau tai klaidingas požiūris – rusai iš tiesų galvoja, kad jie elgiasi teisingai“, – teigia O. Matthews.
Sirija? Giname apsiaustus Sirijos krikščionis nuo Islamo valstybės teroristų, kuriuos remia JAV sąjungininkai. Krymas? Tiesiog turėjome gelbėti bendrapiliečius nuo fašistinės chuntos, kuri įvykdė ginkluotą perversmą Kijeve. Panamos dokumentai? JAV sukurptas melas siekiant destabilizuoti padėtį Rusijoje. Su futbolu susijęs smurtas? Mūsų narsūs vaikinai gynėsi nuo britų chuliganų, kurių buvo penkiskart daugiau. Dopingas olimpinėse žaidynėse? Tuo užsiima visos šalys, tačiau baudžiama tik Rusija.
Kaip teigia buvęs „Newsweek“ Maskvos biuro vadovas, rusai visada įsitikinę, kad „jie yra teisybės ir teisingumo pusėje. Tačiau jų vertybės iš esmės yra tokios pat, kaip mūsų. Tiesiog juos sąmoningai ir sistemiškai dezinformuoja šaliai vadovaujantys melagiai ir vagys. O stereotipiškai vaizduodami rusus kaip klastingus niekšus mes tik padedame Kremliui įtvirtinti savo klastotes“.