Vakarų šalys neišsigando Rusijos grasinimų pradėti karą ir atakavo cheminio ginklo programos objektus Sirijoje. Kieno nervai pasirodė tvirtesni?

Šaltas gūsis

Žiniasklaidoje mirga šiųmečio balandžio temperatūrų rekordai, užfiksuoti ir Europoje, ir kituose žemynuose, tačiau pasaulinis atšilimas didžiųjų valstybių santykių nešildo. Priešingai: šį pavasarį įtampa tarp Vakarų šalių ir Rusijos (iš dalies ir Maskvą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje nuolat remiančios Kinijos) itin sustiprėjo. Kai kovo pradžioje, panaudojant tarptautinėmis konvencijomis uždraustą nervus paralyžiuojančią medžiagą, Didžiojoje Britanijoje buvo pasikėsinta į buvusį Rusijos žvalgybininką Sergejų Skripalį ir jo dukrą, Londono ir Maskvos priešprieša pasiekė niūriausių Šaltojo karo metų lygį. Didžiosios Britanijos vyriausybei nustačius, kad beveik neabejotinai šį išpuolį surengė Rusijos slaptosios tarnybos, 29 Vakarų šalys, demonstruodamos solidarumą su britais, išsiuntė namo apie 150 rusų diplomatų. Jungtinės Valstijos net uždarė Rusijos konsulatą Sietle.

Kremlius ėmėsi atsakomųjų priemonių išsiųsdamas Vakarų diplomatus, o Rusijos valdžios kontroliuojama žiniasklaida sukėlė seniai nematytą antivakarietiškos isterijos bangą. Balandžio 6 dieną žibalo į ugnį šliūkštelėjo Jungtinės Valstijos, paskelbdamos apie naujas sankcijas su Kremliumi siejamiems Rusijos oligarchams. Šįkart naujasis sankcijų paketas buvo įspūdingesnis nei ankstesnieji, kuriais Rusijos valdžia buvo verčiama keisti požiūrį į savo veiksmus Rytų Ukrainoje ir Krymo aneksavimą. Žiniasklaida pranešė, kad žaibiškai kritus Rusijos įmonių akcijų kursui 50 turtingiausių šios šalies oligarchų per vieną dieną prarado beveik 12 mlrd. JAV dolerių. Dėl dolerio ir euro atžvilgiu nusmukusio rublio kurso dar labiau pabrango importuojamos prekes, padidėjo infliacija, o tai, daugelio ekonomistų manymu, gali turėti neigiamų ilgalaikių pasekmių Rusijos ekonomikai.

Prieš atakuodamas taikinius Sirijoje, JAV bombonešis B-1 ore pasipildė degalų. Scanpix nuotr.

Pavadino gyvuliu

Būtų klaidinga smarkiai išaugusios Vakarų ir Rusijos priešpriešos priežastis sieti vien su anksčiau minėtais įvykiais. Itin karingą toną pirmasis pasirinko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kai likus porai savaičių iki šalies prezidento rinkimų savo metiniame pranešime netikėtai daug vietos skyrė naujiems strateginiams ginklams, kurie esą neturi analogų Vakaruose, yra visiškai neatremiami ir nepaprastai baisūs, aptarti. Netikėtai agresyvi V.Putino retorika, Vakarams metami kaltinimai ir bandymas juos įbauginti naujomis branduolinėmis bei sparnuotosiomis raketomis aiškiai buvo skirti vidinei auditorijai.

Nesant galimybės didžiuotis nei ekonominiais, nei technologiniais, nei socialiniais pasiekimais, belieka girtis atominiais ginklais, galinčiais sunaikinti visą pasaulį. Kai sėkmingai baigėsi surežisuoti rinkimai ir V.Putinas buvo perrinktas naujai 6 metų kadencijai, agresyvi jo retorika Vakarų atžvilgiu, regis, turėjo pasikeisti arba bent jau sušvelnėti, tačiau cheminio ginklo panaudojimas Didžiojoje Britanijoje, netikėtai griežta Londono, Vašingtono, Berlyno, Paryžiaus ir kitų Vakarų šalių sostinių reakcija, naujos JAV ekonominės sankcijos dar labiau prisidėjo prie įtampos eskalavimo. Ypač ji šoktelėjo balandžio 8 dieną, kai Sirijos vyriausybinės pajėgos Dumoje, netoli sostinės Damasko, prieš civilius panaudojo cheminį ginklą. Dūstančių, mėšlungio tampomų kūdikių, vaikų, moterų ir vyrų nuotraukos šokiravo Vakarų visuomenę. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino Sirijos prezidentą Basharą al Assadą gyvuliu ir asmeniškai pasmerkė jo režimą remiantį Rusijos prezidentą V.Putiną.

Kalbėti, kad suprastų

Ankstų balandžio 14-osios rytą JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karo laivai bei karo lėktuvai smogė raketinį smūgį taikiniams, siejamiems su slapta Sirijos cheminio ginklo programa. Pentagono atstovų teigimu, operacija buvo sėkminga: sunaikinti visi numatyti taikiniai, išvengta žmonių aukų, visos raketos pasiekė tikslą.

Tai, kad trijų šalių lyderiai sankcionavo Sirijai suduotą smūgį, siekdami nubausti jos režimą už cheminio ginklo naudojimą prieš civilius, ko gero, nustebino Kremlių, nes ir Rusijos diplomatai, ir žiniasklaidos priemonės atakos išvakarėse kone isteriškai gąsdinoVakarus trečiuoju pasauliniu karu. Jis esą neišvengiamai kiltų, jei Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai apšaudytų Rusijos karines bazes Sirijoje, įskaitant priešlėktuvinės gynybos sistemas. Tačiau ataka buvo surengta, ji buvo sėkminga, o Rusijos oro gynybos raketinių kompleksų radarai jos metu... išvis buvo išjungti. Apie tai pranešė Pentagono atstovai. Gali būti, kad Rusijos karinė vadovybė, prieš JAV ir sąjungininkų smūgį įsakiusi savo karo laivams palikti Tartuso uostą Sirijoje, kad jiems nenutiktų nieko bloga, nusprendė nerizikuoti ir savo oro gynybos sistemomis, kad jos netaptų taikiniu ir neduotų dingsties dar labiau eskaluoti konfliktą.

Prieš trejus metus, Turkijai numušus vieną iš piktybiškai valstybės sieną pažeidusių Rusijos karo lėktuvų, Kremlius sukėlė baisų triukšmą, rėkė ir gąsdino, tačiau karinio atsako NATO šaliai duoti taip ir neišdrįso – apsiribojo draudimu įvežti į šalį turkiškus pomidorus bei kitas daržoves ir vaisius. Jau tada paaiškėjo, kad agresyvia retorika ir įžūliais veiksmais Rusija tik bando paslėpti savo politinį, karinį ir ekonominį silpnumą, neleidžiantį imtis efektyvių atsakomųjų priemonių. Raketinė nervų patikra Sirijoje dar kartą patvirtino, kad įžūlus gatvės chuliganas, gąsdinantis silpnesnius, yra drąsus, kol susiduria su tvirtesniu vyru, nekreipiančiu dėmesio nei į grasinimus, nei į demonstruojamą peilį. Gerai aplamdytas kailis neretai sukelia pagarbos jausmą, o kartais tampa ir vyriškos draugystės pradžia. Tokie žmonės gerbia jėgą, žino esantys silpnesni, tad su jais geriausia kalbėtis jiems suprantama kalba. Reikia tikėtis,Vakarų lyderiai pamažu jos išmoks.