LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Sunku būtų rasti kitą tokią šalį kaip Graikija, kuri dėl klimato ir savo žmonių mentaliteto tokia permaininga, dažnai tiesiog nepakenčiama, o kartu taip stipriai veikiama išorės jėgų ir nuomonių.
......
Kai audra štai jau trečią kartą per savaitę bando nunešti stogą, nesimiega. Visada atrodo, kad viena žiema už buvusią tikrai daug bjauresnė. Na taip, pernai buvo daug šalčiau, pernai pirmą kartą per trisdešimt šešerius metus Graikijoje buvo prisnigę visur. Tačiau dabar, gulėdama lovoje ir visomis savo „raganiškomis“ galiomis bandydama išlaikyti stogą, manau, kad tokios žiemos ir tokio pavasario dar neteko patirti: šlapia ir šalta, vėtros ir audros. Sacharos smėlis tarsi pagal kažkieno užsakymą ne tik Korfu salą, bet ir Santorinį, Kretą, net dalį žemyno nuklojo jau antrą kartą per šią savaitę. Nupudruota geltonu Afrikos smėliu Graikija pasijuto dar svetimesnė, dar mažiau pageidaujama, savotiška Europos Sąjungos imigrantė.
......
Graikija priklauso Europai, tačiau savo klimatu ir žmonių mentalitetu ji vis dėlto kartais nepakenčiama ir varančiai iš proto originali. Rėmų, į kuriuos įstatomos ES priklausančios šalys, Graikijai ieškoma jau seniai. Tik va, nė vieni jai netinka.
......
Graikijai nepasisekė, ją nuolat bandoma įrėminti. Vieni dėl to jaučiasi šiek tiek kalti, o kiti džiaugiasi bandydami pritemti ją prie savo angliškojo ar vokiškojo modelio. Šimtais ir tūkstančiais čia imigruoja šiaurės europiečiai. Tik va, tai, kas juos čia žavi ir traukia, ilgainiui ima erzinti. Nemažai pokyčių planuojama Graikijoje ir ateinančią vasarą, dauguma jų tik tam, kad svečias vokietis ar britas čia jaustųsi tarsi namuose. Graikijos dvasia ekonominės krizės pradžioje buvo laužoma stipriais smūgiais – nedarbu, kasdien augančiais mokesčiais, mažinamomis pensijomis, valdiškų įstaigų, ligoninių ir poliklinikų, mokyklų ir universitetų personalo mažinimu iki pavojingos ribos. Sunku įsivaizduoti, kaip pagerės, tarkim, sveikatos apsauga, kai ligoninė turi atleisti savo valytojas, o po operacinę laksto tarakonai, ar kai žmogus operuojamas tiesiog koridoriuje, ar kai visoje ligoninėje lieka vos dvi seselės?.. Galima skųstis iki pamėlynavimo, bet problemos niekur nedingsta: keltai, šiukšliavežiai, ūkininkai, valstybės tarnautojai tiek Atėnuose, tiek salose streikuoja bent kartą per mėnesį. Naudos iš to, žinoma, nedaug. Graikiškas mentalitetas nepasikeis su šia karta, o galbūt net ir su ateinančia – ES pokyčių greitis neatitinka vietinio gyvenimo būdo.
Siekiant uždrausti rūkymą restoranuose ir kavinėse, išleistas jau koks penktas įstatymas. Kai kur nuo staliukų dingo peleninės, kai kur atsirado rūkymą draudžiantys lipdukai, per žinias vis grasinama didžiulėmis baudomis, tačiau retai kur paprašius peleninės padavėjas atsisakys ją atnešti. Tuo nepatenkinti britai ir vokiečiai, prancūzai ir amerikiečiai pyksta siunčiami atsisėsti lauke. Galbūt tas rūkymo draudimo ignoravimas kai kam atrodo tik kvailas kaprizas, bet graikai iš prigimties linkę maištauti. Sudėtinga Graikijai atsisakyti ir plastikinių maišelių. Įstatymui įsigaliojus, pirkėjai negaili penkių ar dešimties centų už maišelį ir dar dešimt metų negailės. Panašiai ir su reikalavimu važinėti prisisegus diržus ar motociklininkams dėvėti šalmus. Praktikoje tai neegzistuoja jau daugybę metų. Minėti įstatymai iš esmės protingi ir reikalingi, bet yra ir tokių, kurie graikui išvis nesuprantami. Pavyzdžiui, nuo šiol tavernose ir restoranuose ant staliukų nebestovės nemokamas alyvuogių aliejus ir actas, juos reikės pirkti individualiais buteliukais. Taigi plastikinių maišelių atsisakoma tam, kad gamta būtų teršiama tūkstančių tūkstančiais mažų stiklinių ar plastikinių vienkartinių acto ir aliejaus buteliukų? Dauguma tavernų priklauso šeimoms, kurios pačios spaudžia alyvuogių aliejų ir gamina actą. Nuo šiol jos privalės tą savo aliejų vežti kažkur išpilstyti? Arba pirkti daug prastesnį iš kokios Italijos?.. Grasinama uždrausti ir vyno, ouzo ar tsipouro (vynuogių kauliukų ir odelių degtinės) pardavimą ąsotėliais. Ir tai šalyje, kur kone kiekviena šeima gamina naminį vyną. Tavernos sutrikusios: teks pilstyti vyną į butelius ir klijuoti etiketes?..
......
Netrukus turi įsigalioti dar vienas „nuostabus“ įstatymas, kuris vėlgi buvo priimtas svečių/turistų iniciatyva – uždraudžiami keturačiai. Nuo šios vasaros 50cc ir 100cc keturačiai tampa nelegalūs, nes kasmet užregistruojama šimtai autoavarijų, kuriose susižeidžia ar žūsta jais pasivažinėti sumanę (dažnai neblaivūs) turistai. Nekreipiant dėmesio, kad tai bus didelis nuostolis nuomos kompanijoms, niekam nerūpi, kad didelėje dalyje Graikijos, mažuose kaimeliuose ir miesteliuose, siauromis gatvelėmis šie keturačiai yra vienintelė įmanoma transporto priemonė, kuria dažniausiai naudojasi vyresnio amžiaus ir sunkiai paeinantys žmonės.
Nors Graikija – ne Egiptas ir ne Indija, kur gatvėse iš bado dvesiantys šunys, katės, karvės yra tiesiog dalis kasdienybės, tačiau benamių gyvūnų padėtis čia katastrofiška. Atvykėliai net nenujaučia, kad daugybė kačių ir šunų prieš turistinį sezoną daug kur yra paprasčiausiai išnuodijama. Valdžia lyg ir bando šią problemą spręsti, tačiau vėlgi kaip įprasta – ne iš to galo. Dabar daug diskutuojama dėl įstatymo, numatančio privalomą šunų čipavimą ir sterilizavimą. Baiminamasi, kad to pasekmė būtų nebereikalingais gyvūnais perpildytos jų prieglaudos. Drauge planuojama, kad tokių prieglaudų kaip ir nebeliktų. O nauja gyvūnų „įvaikinimo“ tvarka žada būti itin sudėtinga. Tiek graikai, tiek čia gyvenantys užsieniečiai dažnai globoja daugiau gyvūnų, negu gali sau leisti, taigi, kol neįsigaliojo naujas įstatymas ir baudos, bus priversti jų atsisakyti, išmesti į gatvę. Veterinarams bus uždrausta gydyti gyvūnus, kurie neturės paso ar mikroschemos. Šunų ir kačių nuodijimas, skandinimas, marinimas badu ir pan. nebus įstatymiškai baudžiami.
......
Kaip nepakalbėti apie biurokratiją... Patys graikai skundžiasi ja ne pirmą šimtmetį. Tačiau, nepaisant nieko, visame tame chaose šalis funkcionavo ir gyvavo. Gal todėl, kad ir chaosas turėjo savo taisykles. Daugelis apsilankę Graikijoje sako, kad jiems patinka čionykščiai žmonės, patinka kultūra, tačiau po truputį žmonės yra keičiami, o kultūrą ir visą bendrabūvį bandoma nušlifuoti ir įstatyti į jam svetimus rėmus. Protu šią šalį suvokti sunku, tačiau širdimi – labai lengva. Čia gyvenant reikia išmokti kantrybės, reikia liautis kritikavus ir patarinėjus. Reikia užsimerkti matant benamius gyvūnus arba bandyti jiems bent truputį padėti. Dėl nesąmoningų mokesčių ir klampios biurokratijos reikia būti labai atidžiam – nesusipratimai ir klaidos čia kasdieniai dalykai. Susitaikai, išsiaiškini, kartais pereini kryžiaus kelius. Bet taip jau yra, ir toks esi ne vienas – dalelė chaotiško kosmoso vardu Graikija.
Indrė Jonušytė
