NATO vis dažniau tampa kibernetinių atakų taikiniu. „Naujausiais mūsų duomenimis, pernai kas mėnesį fiksuota vidutiniškai 500 grėsmingų kibernetinių atakų prieš NATO objektus, kurios reikalavo intensyvaus mūsų ekspertų įsikišimo", - Vokietijos laikraščiui „Welt" sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). Tai esą yra 60 proc. daugiau nei 2015-aisiais, informuoja agentūra dpa.

Daugumą šių atakų, anot J. Stoltenbergo, organizavo ne privatūs asmenys, jos buvo finansuojamos kitų šalių valstybinių institucijų. Tai esą akivaizdžiai įrodo dideli išteklių kaštai.

Be karinio pavojaus NATO, kuris kyla dėl šių kibernetinių atakų, J. Stoltenbergas baiminasi ir politinių problemų, pirmiausiai - galimai manipuliuojant duomenimis per rinkimų kampanijas.

„NATO žino apie įvairių šalių narių vyriausybių būgštavimus, kad programišiai gali mėginti kištis į nacionalines rinkimų kovas. Taip jie pakirstų demokratiją", - teigė Aljanso vadovas. Anot jo, NATO jau kurį laiką siūlo savo narėms krizių valdymo grupes, kurios turėtų joms padėti geriau apsaugoti savo tinklus.