NATO Rumunijoje atidarė priešraketinės gynybos bazę, turinčią ginti sąjungininkus Europoje nuo balistinių raketų atakos. Tokia pat bazė statoma ir Lenkijoje.
Pradėjo budėti
Prieš kelias dienas Rumunijoje, už maždaug 180 km nuo Bukarešto esančioje Deveselu karinių oro pajėgų bazėje, oficialiai atidarytas JAV globalios priešraketinės gynybos sistemos objektas. Kovinį budėjimą pradėjusi Deveselu priešraketinės gynybos bazė, kurioje įrengtos 24 antiraketų SM-3, dar vadinamų balistinių raketų gaudyklėmis, pozicijos, JAV iždui kainavo 800 mln. dolerių.
Ši JAV priešraketinės gynybos agentūros plėtojamos „Aegis Ashore“ sistemos, saugančios nuo trumpojo ir vidutinio nuotolio balistinių raketų, galinčių gabenti ir branduolinius užtaisus, dalis jau priskirta vadinamajam Europos saugumo skėčiui.
Jis uždengs visą žemyną nuo Grenlandijos iki Azorų salų. Kaip ne kartą skelbė JAV ir NATO oficialieji atstovai, ši priešraketinės gynybos sistema nukreipta prieš potencialią Irano bei kitų Artimųjų ir Viduriniųjų Rytų valstybių, plėtojančių balistinių raketų programas, grėsmę.
Iranas turi didžiausią regione trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio balistinių bei sparnuotųjų raketų arsenalą. Iš šios šalies raketinių bazių paleistos raketos jau gali pasiekti Pietų ir Vidurio Europą. Irano raketose naudojamos konvencinės kovinės galvutės, bet, pasak ekspertų, vidutinio nuotolio balistinės raketos jau dabar galėtų būti apginkluotos branduoliniais užtaisais, jei tik Teheranas jų turėtų.
Į Deveselu priešraketinės gynybos bazės atidarymo ceremoniją atvykęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar kartą pabandė nuraminti Rusijos vadovybę, labai priešiškai nusiteikusią prieš „Aegis“ sistemos dislokavimą Europoje. Kremlius seniai tvirtina, kad iš tikrųjų Europos priešraketinės gynybos sistema nukreipta prieš Rusijos branduolinio atgrasymo arsenalą. Irano grėsmė esą yra netikra, ja siekiama užmaskuoti tikrąją Europos šalyse statomų amerikietiškų radarų ir antiraketų paskirtį – sunaikinti kylančias Rusijos tarpžemynines raketas, nukreiptas į JAV.
Įsijungė ir Lenkija
Ceremonijos, kurioje dalyvavo Rumunijos, JAV ir NATO atstovai, metu J.Stoltenbergas vėl atmetė tokius Maskvos būgštavimus ir pabrėžė, kad Deveselu bazė „jokiu būdu nepakerta ir nesilpnina Rusijos strateginio branduolinio potencialo“. Pasak jo, ši bazė Rumunijoje, kaip ir statoma Lenkijoje, nėra nukreiptos prieš Rusiją. NATO generalinio sekretoriaus teigimu, čia dislokuotų antiraketų yra per mažai, jos yra per toli į pietus ir per arti Rusijos, kad galėtų numušinėti kylančias rusiškas tarpžemynines balistines raketas.
Į Rumuniją atvykęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas ginklų kontrolės klausimais Frankas Rose’as savo ruožtu priminė, kad Iranas tęsia viso spektro balistinių raketų kūrimą, bandymą ir dislokavimą, o jų skrydžio nuotolis ir tikslumas vis didėja. Tad potenciali grėsmė Europos šalims visiškai reali.
Dar vienas, nors ir simboliškas, bet labai svarbus NATO žingsnis tuo pat metu buvo žengtas ir Lenkijoje. Penktadienį JAV ir Lenkijos atstovai padėjo kertinį akmenį paskutinio priešraketinės gynybos sistemos objekto šiaurinėje Lenkijoje statybos vietoje. Šis objektas Redzikowo kaime turi būti pastatytas ir įrengtas iki 2018-ųjų pabaigos.
Amerikiečiai planuoja savo priešraketinį skydą Europoje, sudarytą iš stacionarių antiraketų paleidimo įrenginių Rumunijoje bei Lenkijoje, „Aegis“ sistemos karo laivų ir įvairiose šalyse esančių radarų, iki liepos perduoti kontroliuoti NATO karinei vadovybei. Tačiau nuo balistinių raketų Europą saugantis skėtis visiškai bus išskleistas tik po 2020 m., kai pradės veikti visi sistemos komponentai. Tik tada NATO priešraketinis skydas turėtų būti parengtas ginti europiečius nuo visų tipų balistinių raketų.
Redzikowo bazėje Lenkijoje tarnaus apie 300 JAV kariškių. Kremliaus reakcija į pranešimą apie šio NATO priešraketinės gynybos sistemos objekto statybos pradžią buvo tokia pat pikta, kaip ir į žinią apie Deveselu bazės Rumunijoje atidarymą. Nors aukšti Rusijos kariškiai norom nenorom priversti pripažinti, kad SM-3 tipo antiraketos Lenkijoje nekelia jokio pavojaus jų tarpžemyninėms raketoms, vis dėlto ir toliau tvirtina, jog tokia grėsmė vis tiek gali kilti ateityje, kai Redzikowo raketinė bazė bus modernizuota.
Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ šia proga pacitavo JAV priešraketinės gynybos ekspertą, įtakingo Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro Priešraketinės gynybos projekto vadovą Tomą Karako. „Tai visiškas absurdas: fiziškai neįmanoma, kad iš Redzikowo bazės paleistos antiraketos galėtų numušti Rusijos tarpžemynines balistines raketas. Rusai čia mato kitokią problemą: tai tvirtas NATO vienybės, sąjungininkų iš Vidurio Europos pasirengimo prisijungti prie amerikietiškos strateginės gynybos programos įrodymas. Akivaizdu, kad sužlugo Rusijos planai sukiršinti amerikiečius ir jų sąjungininkus Europoje bei NATO priklausančias Vakarų Europos šalis su aljanso narėmis Vidurio Europoje“, – aiškino ekspertas.
Raketos ir antiraketos
Jis pripažįsta, kad rusai vis dėlto turi pagrindą būgštauti. Esą priešraketinės gynybos technologijos šiuo metu yra pasiekusios brandžią raidos fazę. „Bet šiuo požiūriu Maskvai derėtų labiau bijoti priešraketinės gynybos sistemos Aliaskoje, o ne Lenkijoje“, – tvirtino ekspertas. Jo manymu, NATO ir Rusija Vidurio Europoje varžysis ne strateginių, o taktinių raketų, pasižyminčių sąlyginai mažu veikimo nuotoliu, srityje.
Vakarų ekspertai konstatuoja, kad pastaraisiais metais Rusija labai daug investavo į savo strateginių branduolinių pajėgų modernizavimą. Nepaisydama ekonominės krizės, Maskva, regis, neketina taupyti tarpžemyninių branduolinių raketų modernizavimo sąskaita. Rusijos strateginės paskirties raketinės kariuomenės vadas Sergejus Karakajevas pareiškė, kad iki 2018 m. bus atnaujinta maždaug 70 proc. iš kone 4 500 tolimojo nuotolio balistinių raketų. „Mes neturime kito pasirinkimo, nes JAV toliau tobulina savąją priešraketinės gynybos sistemą“, – kalbėjo S.Karakajevas.
Rusija taip pat kuria naujos kartos tolimojo nuotolio raketas, kurios suprojektuotos taip, kad galėtų įveikti JAV priešraketinės gynybos sistemą. Viena iš jų – JU-7, galinti skrieti 10 kartų už garsą didesniu greičiu. Pasiekusi viduriniuosius atmosferos sluoksnius, ji esą galės neprognozuojamai keisti skrydžio trajektoriją, taip saugodamasi antiraketų.
Iki šių metų pabaigos Maskva planuoja baigti tarpžemyninės balistinės raketos „RS-28 Sarmat“, galinčios nešti 10 branduolinių užtaisų, kūrimo darbus. Viena tokia raketa gali visiškai nuniokoti Prancūzijos dydžio teritoriją. Taigi, technologinės lenktynės naujų raketų ir antiraketų sistemų kūrimo srityje nesiliauja. Jos galėtų priminti Sovietų Sąjungos ir Amerikos rungtyniavimą prezidentui Ronaldui Reaganui pradėjus labai brangią „Žvaigždžių karų“ programą. Sovietų Sąjunga tokių išlaidų nepakėlė. Ar į priešraketinės gynybos technologijų iššūkį gebės atsakyti dabartinė Rusija, parodys laikas.