NATO narės vis daugiau pinigų skiria gynybai. NATO valstybės Europoje gynybai 2016-aisiais išleido per 10 mlrd. daugiau, nei tam buvo skirta 2015-aisiais. Laidoje „Karinės paslaptys“ jau rodyta, ką Lietuva įsigyja už papildomą finansavimą. O ką įsigyja kaimynės Lenkija, Latvija ir Estija?

Latvija paskelbė iš Austrijos kariuomenės perteklinių atsargų perkanti 47 haubicas, panašias į JAV kariuomenės savaeiges haubicas M109 „Paladin“. Visas pirkinys kainuos 6 mln. eurų, o vienos haubicos kaina, priklausomai nuo modelio ir modernizavimo lygio, kainuos 60–140 tūkst. eurų. Nors Latvija perka haubicas M109, jų negalima pavadinti „Paladin“: „Paladin“ – tai modernizacijos lygis imant nuo A6 modelio, o Austrija savo haubicas buvo modernizavusi tik iki A5 lygio.

Estija taip pat neatsilieka. Lietuvai nusipirkus beveik naujų, tačiau nenaudotų vokiškų haubicų „PzH 2000“, Estijos gynybos ministerija tokių pat ieškojo, tačiau nerado, todėl prisijungė prie Suomijos vykdomo projekto ir drauge savo poreikiams įsigys 12 Pietų Korėjoje gaminamų savaeigių haubicų K9 „Thunder“. Vienos tokios haubicos kaina yra maždaug 4 mln. JAV dolerių.

Lenkija, iš esmės neturėjusi NATO standarto – 155 mm savaeigės artilerijos, šia problema susirūpino prieš 20 metų, tačiau tik 2011–2014-aisiais Lenkijoje nuspręsta savo pramonės jėgomis gaminti savaeiges haubicas „Krab“. Jos bus montuojamos ant korėjietiškų K9 važiuoklių, bokštai ir pabūklai bus pagaminti Britanijoje, o elektroninė įranga – Lenkijoje. Tokių haubicų Lenkijoje bus pagaminta mažiausia 120.

Visi išvardyti variantai – latvių, lenkų ir estų – iš esmės leidžia sukurti regiono geografinėms sąlygoms tinkamus, NATO standartus atitinkančius 155 mm savaeigių haubicų pajėgumus. Skiriasi tik modernumas ir ugnies galimybės. Prasčiausios jos – pas latvius, o estų ir lenkų – maždaug lygiavertės. Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ kovinės savybės – geriausios: kitos neturi tokio didelio šaudymo nuotolio, negali pasiekti tokios greitošaudos.