Prancūzijos Polinezijoje sulaikyti lietuviai ir latviai su 215 mln. eurų vertės kokaino siunta. Tai toli gražu ne pirmas kartas, kai lietuviai ar „braliukai“ įkliūva plukdydami narkotikus.

Pagrindinė Prancūzijos Polinezijos sala yra Taitis. Ją 1767-ųjų liepos 24 dieną atrado anglų jūrininkas, laivo „Delfinas“ kapitonas Samuelis Volis. Po metų kitą salą – Hikueru – atrado jau prancūzas Luisas Antuanas de Bugenvilis, kurio vardu pavadinta populiari gėlė ir kurio biustas, apsuptas tų gėlių, stovi šalies sostinės Papetės parke. O garsusis kapitonas Džeimsas Kukas į šias salas atplaukė tik dar po dvejų metų, nors dauguma klysta, manydami, kad būtent jis ir atrado šias salas.

Taitis yra vulkaninės kilmės sala, sudaryta iš dviejų kalnų masyvų, kuriuos jungia Taravao sąsmauka. Saloje apgyvendinta pakrantės juosta, o salos viduryje stūkso kalnai.

Lietuviai ir latvis įkliuvo Tuamotu archipelage. Kad nuskristume lėktuvu iš Lietuvos iki tos vietos, reikėtų geros paros. Jachta „Afalina“ savo kelionę Ramiuoju vandenynu pradėjo Panamoje ir liepos 25 dieną atplaukė į Tuamotu archipelagą – sustojo viename mažai apgyvendintų atolų. Pakrantės tarnybai įgula pranešė apie smulkų jachtos gedimą, kurį pašalinusi įgula žadėjo tęsti savo kelionę iki Australijos.

Rekordinė siunta

 Vietos pareigūnai susidomėjo jachtos įgula ir susisiekę su kolegomis Jungtinėje Karalystėje sužinojo, jog vienas iš įgulos narių jau yra žinomas narkotikų gabentojas. Tuomet jachtą, kuri plaukė su Gibraltaro vėliava, imta sekti. Operaciją vykdė Prancūzijos karo laivynas, veiksmai buvo koordinuojami su Australijos, Britanijos ir Jungtinių Valstijų pareigūnais. Vandenyne, netoli Naujosios Kaledonijos salų, jachta buvo sutabdyta patikrinimui. Kartu su Ramiojo vandenyno Prancūzijos Polinezijos teritorijomis bei Voliu ir Futūna Naujoji Kaledonija irgi yra Prancūzijos dalis. Atlikus kratą jachtoje rasta beveik pusantros tonos itin gryno kokaino. Spėjama, kad šie narkotikai buvo skirti Australijos rinkai. Pareigūnai narkotikus iš karto sunaikino.

Į Australiją kokainas jachtomis gabenamas nuolat – šiemet tai jau ketvirta šiame regione sulaikyta jachta, kurioje rasta tiek daug narkotikų. Tačiau lietuvių ir latvių gabenta siunta yra rekordinė. Tokio dydžio narkotikų krovinio šioje Ramiojo vandenyno dalyje iki šiol nėra buvę. Prancūzijos Polinezijos žandarmerijos atstovai teigia, jog tai dar vienas patvirtinimas, kad šia Ramiojo vandenyno dalimi driekiasi narkotikų kontrabandininkų kelias į Australiją ir Naująją Zelandiją.

Kokainą gabenę trys kiek daugiau nei trisdešimties metų vyrai, Lietuvos piliečiai, jau anksčiau buvo žinomi Lietuvos policijai, tačiau šiuo metu Lietuvos teisėsauga sulaikytiesiems jokių pretenzijų ar klausimų neturėjo, nė vienas jų nebuvo ieškomas. Ar bus paviešintos jų pavardės, priklauso tik nuo jų pačių.

Paliko gyventi

Mūsų neturėtų stebinti, kad narkotikų gabentojai iš Baltijos šalių įkliuvo taip toli. Aišku, dažniausiai lietuviai įkliuva Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ar Ispanijoje, tačiau narkotikų kurjerių keliai nuveda ir į Tanzaniją, Panamą, Ganą, Mongoliją, kitas mums egzotiškas šalis.

Prieš keletą metų Naujojoje Zelandijoje teismo nuosprendį išgirdo lietuvis Rokas Karpavičius-Voras. Narkobaronu vadintas lietuvis sulaukė švelnios – vos 6 metų ir 3 mėnesių bausmės. Voras buvo pripažintas kaltu dėl pinigų plovimo ir LSD importavimo į Naująją Zelandiją. Šiuo metu bausmę jis jau atlikęs.

Indonezijos kalėjime bausmę atlieka iki gyvos galvos nuteistas Mindaugas Verikas.

Narkotikų kurjeris, gabenęs didelį kiekį – 3,29 kilogramo – kristalinio metamfetamino, galėjo būti nuteistas ir mirties bausme. Būtent tokią bausmę M. Verikui siūlė šį lietuvaitį kaltinęs vietos prokuroras, mat Indonezijoje bausmės už disponavimą narkotikais yra itin griežtos. Teismo proceso dalyvių teigimu, M. Verikas teismo salėje, ir nagrinėjant bylą, ir laukiant galutinio verdikto, visą laiką atrodė itin įsitempęs, susikrimtęs. Tad išgirstas nuosprendis jam buvo lyg didžiausia dovana. Kaip skelbė Indonezijos krašto interneto žinių svetainės, nuosprendį M. Verikui pagarsinęs teisėjas Indra Cahya teigė, kad jokių teisiamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių M. Veriko atveju nenustatyta. O atsakomybę sunkino tai, kad „M. Veriko veiksmai buvo nukreipti prieš Indonezijos vyriausybės kovą su narkotikais“. Beje, teisėjas akcentavo, kad šis „lietuvis trukdė teisėsaugai nagrinėti bylą ir ją komplikavo“.

Verikas Indonezijos, Lietuvai tolimos salų valstybės Pietryčių Azijoje, teisėsaugininkams įkliuvo 2014 metų gruodžio 14-ąją, kai muitinės ir akcizų tarnybos pareigūnai sulaikė jį Kualanamu tarptautiniame oro uoste (Sumatros sala). Lietuvio kuprinėje ir nedidelėse rankinėse, jas patikrinus rentgeno aparatu, buvo aptikta kristalinio metamfetamino: 449 gramai – moteriškoje sidabro spalvos rankinėje, 406 gramai – raudonoje rankinėje, 415 gramų – rudoje rankinėje, o net 2,02 kilogramo – kuprinėje, po jos pamušalu. Kaltinamasis metamfetaminą gabeno iš Kvala Lumpūro miesto, Indonezijos kaimynės Malaizijos sostinės.

Kalėjime – kaunietis

Verikas yra pirmasis lietuvis, dėl narkotikų kontrabandos sulaikytas Sumatros saloje, tačiau ne vienintelis narkotikų kurjeris iš Lietuvos, įkliuvęs Indonezijoje. Kiek anksčiau kitoje Indonezijos saloje – Balyje – įkliuvo kaunietis Viktoras Lisenkovas, kai bandė įvežti dar daugiau – 3,744 kilogramo – metamfetamino. Vyras vyko su žmona, tačiau netrukus ji buvo paleista.Vėliau, po gero pusmečio, Indonezijos teismas paskyrė V. Lisenkovui 15 metų laisvės atėmimo bausmę (prokuroras buvo siūlęs nuteisti lietuvį 20 metų kalėti) ir 6 milijardų Indonezijos rupijų (apie 40 000 eurų) baudą. Jeigu nuteistas kaunietis šios baudos nesumokės, jam teks kalėti keliais mėnesiais ilgiau. Skelbdamas nuosprendį, teismas pabrėžė, kad savo poelgiu kaunietis sumenkino Balio, turistų pamėgto regiono, įvaizdį, ir pridūrė, kad lietuvis labai nuoširdžiai gailisi dėl to, kaltės neneigė.

Gabenantieji narkotikus į Indoneziją turėtų atminti, kad ši šalis taiko itin griežtas bausmes už narkotikų kontrabandą – nusikaltusiems gali būti skiriama mirties bausmė.

Populiariausi – kristalai

 Indonezijos salos, o ypač Balio sala, sutraukia daugybę turistų. Daugelis šią salą vadina rojumi žemėje, tačiau, pasirodo, kad visiškai atsipalaiduotumei ir rojuje reikia narkotikų.Tuo ir naudojasi narkomafija. Į Indoneziją daugiausiai įvežama metamfetamino bei kokaino, bet pasitaiko ir ekstazio bei marihuanos. Jauni pasiturintys indoneziečiai taip pat pamėgo narkotikus, ypač metamfetamino kristalus, kurių gramas čia kainuoja apie 100 eurų. Vietinių „shabu shabu“ vadinami kristalai šiuo metu populiarūs visame pasaulyje, tik jų kaina kitur žymiai mažesnė, tad narkotikų prekeiviai, norėdami užsidirbti daugiau pinigų, ir nukreipė savo žvilgsnius į Indoneziją.

Skaičiuojama, jog per metus metamfetamino kontrabanda išaugo beveik 4 kartus. Indonezijos pareigūnai įsitikinę, jog turistų pamėgtos salos yra apraizgytos narkomafijos tinklais. „Kadangi Indonezijoje puikiai išvystytas turizmas, tarptautinė narkotikų mafija tuo naudojasi. „Mulas“ apsimeta turistu ir nepastebėtas įslenka į šalį, o kartais taip narkotikai nukeliauja ir į Malaiziją, Filipinus ar Naująją Gvinėją, Australiją, tad mūsų šalis būna ir tarpinė stotelė. Bet vis tik dažniausiai „turistuose“ gabenami narkotikai „nusėda“ Indonezijoje“, – žurnalistams pasakojo narkotikų skyriaus pareigūnas.

Žinoma, narkomafijos viršūnėlėms visai nesvarbu, kad Indonezija yra viena iš 33 pasaulio šalių, kurioje už narkotikų gabenimą skiriama mirties bausmė, nes pačios „viršūnės“ niekada ir nenukertamos. Dažniausiai nukenčia tik „mulai“, susigundę vos kelių tūkstančių dolerių uždarbiu. Mirties bausmė už narkotikų gabenimą Indonezijoje skiriama gana dažnai. Šiuo metu mirties bausmės laukia per 100 nuteistųjų. Beveik visi nuteisti už narkotikų gabenimą į šalį. Daugiau nei trečdalis jų – užsieniečiai.

Už narkotikų gabenimą įkalinimas iki gyvos galvos ar net mirties bausmė gresia įkliuvus ne tik Indonezijoje, bet ir Kinijoje, Malaizijoje, Pakistane, Saudo Arabijoje, Tailande ir kitose musulmoniškose šalyse.

Narkotikai laivuose

Lietuvius narkotikų kurjerius yra sulaikę Trinidado ir Tobago, Venesuelos, Kolumbijos, Žaliojo Kyšulio salų ir kitų šalių pareigūnai.

Trys lietuviai, irgi plaukę jachta su Gibraltaro vėliava, buvo sulaikyti 1400 km į rytus nuo Martinikos. Pirminės apžiūros metu gelbėjimosi valtyje buvo rasti 77 kg kokaino. Atlydėjus jachtą į Fort-de-France uostą ir atlikus nuodugnią laivo kratą, buvo rasta dar 210 paketų su kokainu, paslėptų po grindimis. Iš viso į Europą buvo gabenta 308 kg kokaino. Europos nelegalioje gatvės prekyboje šis kokaino kiekis padvigubėtų, nes galutiniam vartotojui tokio grynumo kokainas neparduodamas. Yra skaičiuojama, kad 1 kilogramo kokaino kaina nuo kokos lapų iki išplatinimo Europos gatvėse padidėja apie 500 kartų.

380 kg kokaino išimta prie Saint Martino krantų, kuomet buvo sulaikyta jachta, kurios įgulą sudarė Lietuvos Respublikos ir Ukrainos piliečiai. Daugiau nei 600 kg kokaino rasta netoli Airijos krantų, o su šia kontrabanda susiję Lietuvos piliečiai su jachta sulaikyti Ispanijoje.

Dar du lietuvaičiai buvo sulaikyti netoli Žaliojo Kyšulio salų. Jie jachta „Tortuga“ iš Brazilijos gabeno 25 kilogramai gryno kokaino. Abu lietuviai, apkaltinti itin didelio kiekio narkotikų kontrabanda, įnirtingai aiškino, jog krovinys priklausąs rusų tautybės kapitonui. Kai suprato, jog išsisukti nepavyks, patys pasiprašė priglaudžiami į kalėjimą. Žaliojo Kyšulio Respublikos Aukščiausiasis Teismas jiems skyrė po 10 metų nelaisvės.

Paslaptingas rusas

 Ne ką mažiau atsilieka ir „braliukai“ latviai. Štai Bermudų salų Aukščiausiasis Teismas narkotikų kurjerį iš Latvijos Janį Zegelį nuteisė kalėti 25 metus. Skelbdamas nuosprendį, teisėjas pareiškė, kad Bermudų salų istorijoje dar nebuvo tokios didelės narkotikų kontrabandos bylos, o griežčiausia iki šiol paskirta bausmė už tokio pobūdžio nusikaltimus sudarė 18 metų.

Zegelis įsigijo kokaino Karibų jūros salose ir leidosi per Atlantą į Latviją. Pakeliui užklupo audra, nulūžo jachtos stiebas, todėl teko sustoti Sent Džordžo uoste. Čia vietos policijos ir muitinės pareigūnai per reidą jachtoje ir aptiko narkotikus. Tik suimtas J. Zegelis prisipažino, jog už krovinio pervežimą jam buvo pažadėta 2 000 000 dolerių, tačiau teisme jis jau laikėsi kitokios versijos: narkotikus plukdyti jį privertė vienas mafijozis, grąsinęs išžudyti visą jo šeimą.

Per teismo posėdžius jis sakė, kad pats nustebo pamatęs jachtoje narkotikus. „Po trijų dienų plaukimo aš nulipau į triumą, prireikus įrankių laivo remontui, o ten pamačiau kažkokius ryšulius, – sakė J. Zegelis. – Apžiūrėjęs supratau, kad tai narkotikai.“ Jis sakė manąs, jog narkotikus jachtoje be jo žinios paslėpęs kažkoks rusas. „Tas rusas buvo leidęs man pailsėti Trinidade ir Tobage, ten pasilinksminti su merginomis, – pasakojo J. Zegelis. – Kai suradau narkotikus, aš jam paskambinau. Rusas neneigė, kad į jachtą pakrovė 166 paketus su kokainu, ir liepė juos nuplukdyti į Rygą. Kai aš pasakiau, kad juos išmesiu į jūrą, rusas pagrasino, kad tokiu atveju jis išžudys mano šeimą, o mane patį irgi suras, kad ir kur būčiau. Aš įsitikinau, kad tai ne tušti grasinimai, nes rusas pasakė, kur mokosi mano vaikai. Aš supratau, kad jis mane sekė.“ Anot J. Zegelio, tada nieko kito jam nebelikę, kaip tik plaukti per Atlantą. Į Bermudus užsukti jis neplanavęs, bet jachtai sugedus nori nenori teko švartuotis uoste. Tuo metu buvo šventės, tad nepavyko per trumpą laiką susiremontuoti laivą.

Apsiginti nuo piratų

Paklaustas, kaip jachtoje atsirado pistoletas, J. Zegelis aiškino: „Būsiu atviras. Aš manau, kad beveik visi jachtų kapitonai turi ginklų. Dažniausiai tai nelegaliai įsigyti ginklai, nes plaukiant per sienas su legaliu iškyla daugybė problemų. O ginklas jūroje reikalingas apsiginti nuo piratų.“ Savo pistoletą jis nusipirkęs Venesuelai priklausančioje Margaritos saloje.

„Aš trijų vaikų tėvas. Visą gyvenimą jais rūpinausi, ypač dviem sūnumis, kuriuos penkerius metus auginau vienas. Vienintelis dalykas, kurio trokštu – kuo greičiau vėl būti su jais“, – prieš skelbiant nuosprendį pareiškė J. Zegelis. Šiaip ar taip, prisiekusieji latviu nepatikėjo ir buvo jam negailestingi.

Suinteresuoti liudytojai

Apie tai, kad buriuotojus bando užverbuoti kontrabandininkai, „Akistatai“ yra pasakojęs ne vienas jūreivis. Tačiau sutinka tik retas, nes patys narkotikų gabentojai, jei pavykdavo užverbuoti kelias komandas, vienai jų įduodavo mažesnį krovinį ir apie tą jachtą pranešdavo policijai. Tuomet kitas jachtas mažiau tikrindavo. Tad, paaukoję vieną, su kitomis lengviau įplaukdavo į uostą.

Kartais pareigūnai užkimba ant parodymus duodančių nusikaltėlių kabliuko ir ilgai vargsta prie bylų, kurios niekur neveda. Štai Kauno apygardos teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį, kurį patvirtino ir Apeliacinis teismas, žinomam Lietuvos buriuotojui Rimgaudui Gelgotui. 15 mėnesių nelaisvėje išbuvęs jachtos kapitonas į laisvę buvo paleistas teismo salėje.

Nors šioje su Agurkiniais susijusioje byloje kaltinimą palaikė net trys prokurorai, jiems nepavyko įtikinti teismo, kad buriuotojas – dar ir narkotikų kontrabandininkas. Teismas suabejojo liudytojų Vilmanto Veršulio ir Dmitrijaus Romanovičiaus parodymais, nes abu vyrai šioje byloje galėjo būti suinteresuoti. V. Veršulis Agurkinių byloje, kuri šiuo metu nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaip asmuo, kuris aktyviai padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus, o D. Romanovičius šioje byloje yra kaltinamasis ir teisiamas, kaip rašoma Kauno apygardos teismo nuosprendyje, „už veiką, betarpiškai susijusią su R. Gelgotui inkriminuojama veika“. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju įrodymais galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie patvirtinami kita bylos medžiaga. O tokios medžiagos, išskyrus tų dviejų liudytojų parodymus, kaip ir nėra.

Kapitono areštas

Kad buriuotojas iš Kauno susijęs su narkotikų kontrabanda, per vieną iš apklausų pareigūnams papasakojo Agurkinių gaujai priskiriamas Čikiu vadinamas Algimantas Ringaila:

„Nuvažiavo keliese į Ispaniją, Kanarų salas. Atplaukė laivas į uostą. Pasirodė V. Veršulis ir pasakė laivo įgulai, kad kokainas priklauso jam ir jį pasiėmė. Tuo metu, kai buvo vežamas kokainas, buvo rasti nauji kokaino realizavimo kanalai Anglijoje, Rusijoje. Iš 170 kg kokaino iki mūsų sulaikymo buvo likę nerealizuota tik 40 kg.“.

Čikio, kuris šiuo metu yra ieškomas policijos, parodymai nepraslydo pro bylą tiriančių pareigūnų ausis, ir jie ėmėsi jachtos „Ingo2“.

2013-ųjų gruodį grįžęs į Lietuvą jachtos kapitonas R. Gelgotas buvo areštuotas. Jis nuo pat pirmų minučių neigė plukdęs narkotikus.

Atidavė narkotikus

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad R. Gelgotą pervežti narkotikus iš Brazilijos į Ispanijos Gran Kanarijos Las Palmaso uostą užverbavo toks Italu pravardžiuojams Audrelis, kuris Kaune perėmė areštuoto Egidijaus Abariaus, pravarde Goga, „verslą“. Pareigūnų duomenimis, už 180 kilogramų aukštos kokybės kokaino Italas sumokėjo 350 000 eurų.  Apie tai sužinoję Agurkiniai nusprendė kontrabandinį krovinį pasisavinti. Ta misija buvo patikėta V. Veršuliui, D. Romanovičiui, Aurelijui Perminui, jiems talkino dar keli saloje buvę vyrai.

Į surastą uoste jachtą nuvyko V. Veršulis ir D. Romanovičius. Kaip pasakojo teisme V. Veršulis, jie kartu su Dmitrijum įlipo į jachtą ir susieškojo kapitoną – „aukštą, žilstelėjusi, apie 60 metų vyrą“. Jam V. Veršulis ir išdėstė Sauliaus Velečkos-Agurko sukurptą legendą. Atseit, policija susekė narkotikų prekeivius ir vyksta sulaikymai, o jie turi skubiai paimti krovinį. Kapitonas juo patikėjo ir davė nurodymą įgulos nariams ištraukti kokainą iš slėptuvių. Vyrai iš uosto išsivežė 176 kilogramus kokaino. Panašiai liudijo ir D. Romanovičius. Tačiau nei S. Velečka, nei A. Perminas, nei R. Gelgotas nepatvirtino buvusių Agurkinių liudijimų. Agurkas teisme sakė, kad kapitoną mato pirmą kartą, apie jokį kokainą nieko nežino, į Ispaniją nieko nesiuntė.

Perminas, liudydamas teisme, irgi nurodė, kad kapitono nepažįsta, ir nėra niekada matęs. Apie kokainą jis girdėjęs, tik kaip apie kažkokią išgalvotą istoriją, o pats narkotikų neatiminėjo, apie laivą nieko nežinąs.

Kaltu neprisipažino ir kapitonas R. Gelgotas. Teisėjui paskelbus, kad jis išteisintas vos tik pravėręs teismo salėje esančio stiklinio narvo duris, buriuotojas žurnalistams pareiškė, kad tiktai kelių su pareigūnais bendradarbiavusių kokaino gabentojų dėka buvo apšmeižtas sukurptoje, milžiniško kokaino krovinio gabenimo per Atlanto vandenyną, istorijoje.

Žilvinas Vizgirda