Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) profesoriaus Vitoldo Vaitkevičiaus vadovaujama mokslininkų grupė sukūrė betono mišinį, kurį galima naudoti spausdinant namus. Pasak jo, automobilių pramonės patirtis neišvengiamai anksčiau ar vėliau persikels ir į statybų verslą.

Gatvė per savaitę

„Bėgiais juda 3D spausdintuvas ir eilė po eilės, viena po kitos kyla pastato sienos. Baigęs vieną namą, robotizuotas „statybininkas“ juda prie kito projekto. Po savaitės kvartalo gatvė užbaigta. Skamba kaip ištrauka iš mokslinės fantastikos knygos? Nebūtinai. Esu matęs ne vieną „fantastiką“ tampant realybe. Galime prisiminti ir automobilių gamybą: ji jau seniai robotizuota“, – teigė V.Vaitkevičius. Pasak jo, 3D spausdintuvai – ne naujovė. Svarbu buvo rasti medžiagos, kuri leistų 3D spausdinimo technologiją pritaikyti statyboms.

„Šiandien trimatį spausdintuvą galima nusipirkti buities technikos parduotuvėje. Statybose, žinoma, kiti masteliai, tačiau pats principas – toks pat. Pats didžiausias iššūkis buvo išspręsti medžiagos padavimo, jos suvaldymo klausimą“, – teigė mokslininkas.

Stipri medžiaga

KTU mokslininkų sukurta medžiaga, kurią galima naudoti 3D spausdinimui statyboje, yra tvirta, greitai stingstanti ir pigi. Jai gaminti naudojamos įvairių perdirbamų uolienų (granito, dolomito) atliekos, smėlis, kurio Lietuvoje netrūksta. Medžiagos tvirtumo visiškai pakanka vienaaukštei statybai.

„Jei įprastinis betonas kietėti pradeda per valandą, mūsų sukurta medžiaga rišasi jau po 10–15 minučių. Keramzito blokelių, kuriuos įprasta naudoti individualių namų statyboje, stiprumas – iki 5–7 MPa, o 3D spausdintuve naudojamos medžiagos stiprį galima parinkti nuo kelių iki 30 – 40 MPa“, – teigė V.Vaitkevičius.

Robotai patikimesni

3D statybiniam spausdintuvui naudojamo betono kaina, V.Vaitkevičiaus teigimu, nebūtų didesnė už įprastinio. Pagrindiniai 3D spausdinimo technologijų taikymo statybose privalumai, KTU mokslininko nuomone, yra statybų greitis ir žmogaus darbo jėgos sutaupymas. Tikslūs skaičiavimai dar neatlikti, be to, reikėtų įskaičiuoti įrangos gamybos ir eksploatacijos kaštus, tačiau viena aišku – žmogaus darbo jėgos naudoti, statant namo karkasą, nereikės. Tai, pasak KTU mokslininko, didelė pažanga.

„Robotas klysta daug rečiau nei žmogus. Būtent dėl to, kompanijai „Ford“ pirmai įdiegus konvejerinę automobilių gamybą, šis metodas greitai išplito visame pasaulyje. Reikėtų kalbėti ne apie atskiro namo, o apie viso gyvenamojo kvartalo spausdinimą 3D spausdintuvu. Namai nebūtinai turi būti vienodi: projektą kuria architektas, o spausdintuvą galima suprogramuoti pagal projekto reikalavimus“, – pasakojo V.Vaitkevičius.

Vertinama įtariai

Statyba – viena iš tų darbo sričių, kuriose patiriama daugiausia traumų, net mirtinų. Tačiau, nepaisant technologinės pažangos, statybininkų darbas iš esmės yra nepakitęs daugelį metų. Pasak V.Vaitkevičiaus, šiai pramonės sričiai labai būdinga inercija.

„Vienas didžiausių iššūkių yra žmonių požiūris į naujoves: kiekviena inovacija vertinama įtariai. Be to, egzistuoja labai daug įstatymų nustatytų suvaržymų. Programinę įrangą pritaikyti, sukurti naują medžiagą – įdomu, tačiau, naują technologiją diegiant pramonėje, atsiranda kitų sunkumų“, – teigė KTU profesorius. Pasak jo, smagiausia buvo dirbti tarpdisciplininėje mokslininkų komandoje – juos įtikinti imtis projekto, ieškoti įvairių sprendimo būdų, spręsti galvosūkius.

Patentuotos technologijos nėra

„3D spausdinimo technologijas statyboms pritaikyti bandoma visame pasaulyje. Randame informacijos iš Olandijos, Švedijos, Kinijos, kurioje taip išspausdinta keletas namų, amerikiečiai taip pat yra gerokai pasistūmėję į priekį. Tačiau kol kas, mano žiniomis, patentuotos technologijos nėra“, – teigė V.Vaitkevičius. Tarpdisciplininė KTU mokslininkų komanda, remiama universiteto mokslo tyrimų fondo, pagamino trimačio spausdintuvo prototipą, kuriuo jau išspausdino bandomąjį betono sienos fragmentą.

KTU inf.