Moldovos gyventojai pirmalaikiuose parlamento rinkimuose balsavo už provakarietišką šalies kursą. Suskaičiavus didžiąją dalį balsavimo biuletenių, sekmadienį vykusius rinkimus laimėjo beveik 48 proc. balsų surinkusi prezidentės Majos Sndu partija „Veiksmas ir solidarumas" (PAS). Tokius duomenis naktį į pirmadienį paskelbė centrinė rinkimų komisija.

M. Sandu krizės krečiamai savo šaliai žadėjo tolesnį suartėjimą su ES. Iki šiol jai trūko  vyriausybės paramos. Prorusiški komunistai ir socialistai, vadovaujami buvusio prezidento Igorio Dodono, rinkimų komisijos duomenimis, surinko 31 proc. balsų. „Sor" partija gavo 7 proc. rinkėjų pasitikėjimą. Į 101 vietos parlamentą pateko tik trys iš daugiau kaip 20 registruotų partijų.

Dalyvauti rinkimuose buvo paraginti 3,3 mln. piliečių. Tačiau prie balsadėžių atėjo tik 48 proc. Rinkimų stebėtojai iš Rusijos rinkimus pavadino apskritai sąžiningais. Nustatyta tik pavienių pažeidimų, kurie neturėjo įtakos rezultatams. M. Sandu paskyrė pirmalaikius rinkimus, kai jos priešininko I. Dodono prorusiškos jėgos kelis mėnesius trukdė sudaryti naują vyriausybę.

Moldovos Respublika, kuri ribojasi su ES nare Rumunija, nuo savo nepriklausomybės prieš 30 metų blaškėsi tarp prorusiško ir proeuropietiško kurso. Prezidentė M. Sandu pavadino šiuos rinkimus nulemsiančiais kryptį. JAV išsilavinimą įgijusi ekonomistė pirmiausiai paskelbė kovą su korupcija skurdžioje savo šalyje. Rusija mažytėje šalyje, kuri ribojasi ir su Ukraina, ir toliau turi didelę įtaką - ypač separatistinėje Padniestrėje, kur nuo dešimto dešimtmečio pradžios dislokuoti rusų kariškiai.

Balsavimo teisę sekmadienį turėjo ir 260 000 žmonių separatistinėje teritorijoje. Pastaruoju metu Maskva kritikavo „beprecedentį JAV ir ES kišimąsi" į Moldovos vidaus reikalus.