Geresnis gyvenimo lygis siejamas su ilgesne gyvenimo trukme ir mažėjančiu senų žmonių mirtingumu. Tačiau kodėl kai kuriems žmonėms pavyksta sulaukti 100 metų, lieka tikra paslaptimi. Šios išskirtinės amžiaus grupės tyrimai atskleidė keletą galimų priežasčių.

Tyrėjai apžvelgė literatūrą šia tema žurnale „Aging & Social Policy“. Atrodo, kad svarbiausias faktorius ‒ pasitenkinimas gyvenimu, net ir atsiradus sveikatos problemoms, rašo express.co.uk.

„Minėtų tyrimų indėlis suteikia naujų įžvalgų apie sėkmingą senėjimą, esant solidžiame amžiuje“,‒ rašo apžvalgos tyrėjai. Jie pastebėjo, kad šimtamečiai dažniausiai teigia esą patenkinti savo gyvenimu. Jų gerbūvis yra panašus kaip vidutinio amžiaus suaugusiųjų, bet šimtamečiai žmonės labai vertina savo gyvenimą.

 „Be to, depresijos lygis yra žemas ir tik nedaugelis patiria nerimo problemų“, ‒ pastebėjo tyrėjai. Žmonės optimistai yra linkę gyventi ilgiau Ryšys tarp pozityvumo ir gyvenimo trukmės buvo nustatytas keliuose tyrimuose.

Mokslininkai nustatė, kad žmonės‑optimistai yra linkę gyventi ilgiau ir sulaukti „išskirtinio ilgaamžiškumo“, tai yra, gyventi iki 85 ar daugiau metų. Tai yra pagrindinis tyrimo, kurį atliko Bostono universiteto medicinos mokyklos (BUSM), VA Bostono sveikatos priežiūros sistemos nacionalinio PTSD centro ir Harvardo T. H. Chano visuomenės sveikatos mokykla, atradimas.

Optimizmas ‒ tai lūkestis, kad įvyks gerų dalykų, arba tikėjimas, kad ateitis bus palanki, nes galime kontroliuoti svarbius dalykus. Nors tyrimai nustatė daug rizikos veiksnių, kurie padidina ligų ir ankstyvos mirties tikimybę, daug mažiau žinoma apie teigiamus psichosocialinius veiksnius, padedančius skatinti sveiką senėjimą. Tyrime dalyvavo 69 744 moterys ir 1 429 vyrai.

Abi grupės dalyvavo apklausoje, kurioje buvo prašoma įvertinti savo optimizmo lygį, taip pat bendrą savijautą ir gyvenimo įpročius, tokius kaip dieta, rūkymas ir alkoholio vartojimas. Moterys buvo stebimos 10 metų, o vyrai ‒ 30 metų. Lygindami asmenis pagal jų optimizmo lygį, tyrėjai nustatė, kad optimistiškiausi vyrai ir moterys gyveno vidutiniškai 11–15⁒ ilgiau, o tikimybė sulaukti 85 metų buvo 50–70⁒ didesnė nei mažiausiai optimistiškai nusiteikusių grupių.

Darant išvadas, buvo atsižvelgta į amžių, demografinius veiksnius, tokius kaip išsilavinimas, lėtinės ligos, depresija ir požiūris į sveiką gyvenseną, pavyzdžiui, alkoholio vartojimas, mankšta, dieta ir lankymasis pas gydytojus. Asociatyvi nuotrauka Gali skatinti sveiką senėjimą „Nors moksliniai tyrimai nustatė daugybę ligų ir ankstyvos mirties rizikos veiksnių, mes žinome palyginti mažiau apie teigiamus psichosocialinius veiksnius, galinčius skatinti sveiką senėjimą“, ‒ aiškino tyrimo autorė Lewina Lee, PhD, klinikinių tyrimų psichologė Nacionaliniame PTSD centre, VA Bostono ir BUSM psichiatrijos docentė.

 „Šis tyrimas turi didelę reikšmę visuomenės sveikatai, nes rodo, kad optimizmas yra vienas iš tokių psichosocialinių vertybių, galinčių prailginti žmogaus gyvenimo trukmę. Įdomu tai, kad optimizmą galima koreguoti, naudojant gana paprastus metodus ar gydymo būdus“, ‒ sakė ji. Vis dar nėra galutinai aišku, kaip optimizmas padeda žmonėms gyventi ilgiau.

„Kiti tyrimai rodo, kad optimistiškesni žmonės gali efektyviau reguliuoti emocijas ir elgesį, taip pat efektyviau atsitraukti nuo stresorių ir sunkumų“, ‒ sakė vyresnioji tyrimo autorė Laura Kubzansky, Lee Kum Kee socialinių ir elgesio mokslų profesorė, ir Lee Kum Sheung sveikatos ir laimės centro Harvardo TH Chano visuomenės sveikatos mokyklos direktorė.