Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Misija – ieškoti atsakymų, kas vyksta Biržuose

Biržuose užaugęs Saulius Vadopalas - pasaulio matęs žmogus. Į užsienio šalis jis vyko ne kaip emigrantas, bet kaip tituluotas krepšinio treneris, kuriam siūlyti kontraktai Lenkijoje, Austrijoje, Rusijoje, Vokietijoje. Šiandien šis žmogus Biržuose atkakliai bando prikelti gyvenimui tėvų namus ir tikina, kad daugelio problemų sprendimo raktas – mokėjimas (o prireikus – reikalavimas) prisiimti atsakomybę.

Ratas apsisuko

„Sunkiausia man dabar būtų atsakyti, kur yra mano namai – Biržuose, Vilniuje ar Austrijoje“, - sako 64 metų krepšinio treneris Saulius Vadopalas. Jis Austrijoje, prie Zalcburgo, su jogos trenere dirbančia lietuve žmona turi namus, tačiau sykiu savo namais S. Vadapolas vadina ir Biržuose, Respublikos gatvėje, esančią tėvų sodybą.

Remontuodamas pastatą, bendraudamas su vaikystės ir jaunystės bičiuliais ponas Saulius sako skaudžiai juntantis pulsą gimtinės, kurioje reikėtų tiek nedaug, kad Biržai taptų tikru ir patraukliu perlu. „Austrija – Vilnius – Biržai. Ratas apsisuko. Aš tikrai daug kur dirbęs, gyvenęs, daug matęs, tačiau man ne vis tiek, kas vyksta Biržuose. Norėčiau, kad ir man, ir kitiems čia būtų gera gyventi ar svečiuotis“, - kalba S. Vadapolas.

Biržuose užaugęs krepšinio treneris

1954 metais gimęs Saulius Vadopalas mokėsi tuometinėje 1- oje vidurinėje mokykloje, lankė krepšinio treniruotes, kurias vedė Vladas Garastas. Baigus mokyklą, buvo istorijos - fizinio lavinimo studijos tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Vilniuje žaista „Statybos“ dublerių komandoje. Baigus institutą 1979 – 1986 m. žaidė su LTSR pirmenybėse rugtyniavusia „Statyba“ ir krepšininkais J. Kazlausku, R. Girskiu, E. Narmontu, A. Poviloniu. Su šia komanda 1984 m. tapo LTSR čempionato nugalėtoja.

1987-1990 m. S. Vadopalas buvo „Vilniaus Kibirkšties“ moterų krepšinio komandos trenerio asistentas ir dublerių komandos vyriausiasis treneris. Su šia „Vilniaus Kibirkšties“ jaunimo komanda 1989 metais laimėtas Sovietų Sąjungos čempionatas.

S. Vadopalui teko dirbti U20 Lietuvos rinktinės treneriu, o 1990 – 1992 metais būti Lenkijos komandų - Lodzės LKS ir Krokuvos Wisla - treneriu. Šios komandos yra tapusios Lenkijos vicečempionėmis.

2001 metais grįžus į Lietuvą teko padirbėti Vilniaus universiteto Fizinio lavinimo katedroje ir su vyrų krepšinio komanda. Vėliau dirbta Kauno LKKA- Kaunas komandos vyriausiuoju treneriu.

2002- 2004 metais S. Vadopalas – Zalcburgo (Austrija) komandos vyriausiasis treneris. Beje, Austrijoje su pertraukomis treneriui teko dirbti jau nuo 1998 – ųjų. Šioje šalyje S. Vadopalas treniravo vyrų komandas.

2007 - aisiais biržietis buvo Lietuvos moterų krepšinio rinktinės trenerio asistentu. Italijoje vykusiame Europos čempionate užimta 6- oji vieta.

Nuo 2011 metų S. Vadapolas treniravo Rusijos moterų ekipas – Sankt Peterbugo „Spartaką“, Kursko „Dinamo“. Su pastarąja 2012 metais buvo laimėta FIBA Europos taurė (FIBA EuroCup), o 2014 metais kovota šio turnyro finale.

Po sėkmingo darbo su Rusijos komanda treneriui 2015 metais buvo pasiūlytas darbas Vokietijoje, Zarluiso „Royals“ moterų krepšinio ekipoje.

„Vokietijos aukščiausiosios moterų krepšinio lygos (DBBL) ramybės drumstėjos Zarluiso „Royals“ ekipos treneris lietuvis Saulius Vadopalas“, „Mirštantį Vokietijos krepšinio klubą netikėtai gaivina lietuvis“, - tokiomis frazėmis 2016 metais žiniasklaida rašė apie iš Biržų kilusį krepšinio strategą, tapusį vyriausiuoju „Royals“ treneriu. Jo vedama Vokietijos komanda aukščiausios krepšinio lygos čempionate laimėjo sidabrą.

„Pragaro“ adresas - Respublikos gatvė

Saulius - vienturtis biržiečių Elenos ir Povilo Vadopalų sūnus. Eleną Vadopalienę senieji biržiečiai dar gerai mena kaip buvusią ilgametę vaistinės darbuotoją. Jos vyras yra dirbęs Taupomojoje kasoje. Abu senieji Vadopalai jau iškeliavę į amžinybę – 61- erių sulaukusi trenerio mama mirė jau seniau, tėvas šį pasaulį paliko 2016 – aisiais.

Respublikos gatvėje liko namai, kuriuose dažnai būna ir juos tvarkyti stengiasi sūnus. Pasaulį išmaišęs, vokiečių, lenkų, rusų kalbomis šnekantis S. Vadopalas sako, kad didžiausia bėda jo karjeroje – anglų kalbos nemokėjimas. Anot trenerio, jo anglų kalbos žinios – tik krepšinio terminai.

Daug didesne bėda jis vadina gimtojo miesto žmonių nesusikalbėjimą su Biržų rajono valdžia.

Dėl to kyla daugybė problemų, iš kurių pagrindine, įvardyta „problema Nr. 1“, ponas Saulius vadina triukšmą Respublikos gatvėje.

„Jie (valdžia – aut.) vis keičiasi, o problema lieka. Tai iš tiesų yra pragaras “, - sako vyras apie gyvenimą Respublikos gatvėje.

Anot p. Sauliaus, laikas atkakliai kelti klausimą, kas daroma (ar iš viso nedaroma), kad būtų statomas miesto aplinkkelis, kurio funkciją dabar atlieka Respublikos gatvė.

„Aš turiu gauti atsakymus tam, kad mano advokatas žinotų, ką duoti į teismą dėl nuo triukšmo irstančio mano namo. Aš namus esu apdraudęs ir specialistai įrodys, kad pastatas irsta, jo sienos skyla nuo triukšmo“, - sako S. Vadopalas.

Vyras stebisi, kodėl nėra normalių valstybės tarnautojų ir pareigūnų, kurie savo pastangomis įrodytų, kad Biržų aplinkkelis miestui būtinas. Kad dėl to reikalautų pinigų Europos Sąjungos lėšomis remiamiems projektams ir turistiniu būti pretenduojančio miestelio žmones gelbėtų nuo taršos ir triukšmo.

Anot p. Sauliaus, įrodymui, kad Respublikos gatvė tolygi pragarui, tereikia atsakingai išmatuoti triukšmo decibelus, į aplinką išmetamų dujų kiekį. Jis rengiasi to reikalauti.

„Nesiruošiu kentėti. Aš noriu pratęsti tai, ką kadaise darė mano tėvas, nuolat ėjęs į savivaldybę ir klausęsis įvairių valdžios pažadų. Aišku, po to iš jo ten pasijuokdavo, o visi, kurie ragino tėvą kreiptis į valdančiuosius, nurimdavo ir tyliai kentėdavo toliau. Kenčia ir dabar. Su kuo tik nepakalbi, visi verkia, guodžiasi, tačiau tuo viskas ir baigiasi“, - sako sportinių kovų grūdintas žmogus.

„Nesvaigti“ apie turistus, reikalauti atsakomybės

Jam keista girdėti savo bičiulių biržiečių dejones, valdžiai išsakomą kritiką „už akių“. „Kalba, dejuoja, guodžiasi, tačiau nereikalauja atsakomybės“, - kalba kraštietis Saulius.

Anot jo, daugybė dalykų iš vietos nejuda tik todėl, kad nemokame reikalauti aiškių atsakymų iš tų, kuriuos renkame į valdžią ir kurie valdo žmonėms tarnauti turinčius savivaldybės klerkus. Ramiai įsipatoginę valdiškuose krėsluose jie net nesistengia ką nors daryti, nes už neveiklumą niekas jų nebaudžia, nereikalauja atsakyti.  „Pažiūrėkime į Kęstučio gatvę. Ką čia mes svaigstame apie užsieniečius, kurie atvažiavę nusilauš koją ir paduos už tai valdžią į teismą. Nebesvaikime apie tuos turistus, o imkimės ieškoti priežasčių, dėl kurių Biržuose viskas stringa“, - ragina ryžtingai nusiteikęs kraštietis.

 

Biržų krašto laikraštis Šiaurės rytai

 

Rekomenduojami video