Pasaulis mini 30-ąsias Černobylio katastrofos metines. Didžiausia branduolinė avarija istorijoje paveikė milijonus žmonių tuometinėje Sovietų Sąjungoje ir už jos ribų. Specialistai iki šiol nesutaria dėl nukentėjusiųjų skaičiaus, o visuomenė nuogąstauja dėl tebeveikiančių jėgainių saugumo.

Balandžio 26-osios naktį, sprogus vienam iš Černobylio elektrinės blokų, į atmosferą pliūptelėjo radiacinė tarša, pasklidusi po vakarinę Sovietų Sąjungą ir kitas Europos šalis. 30 km spinduliu evakuoti daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų niekada negalės grįžti namo. Daugiau kaip pusė milijono žmonių dalyvavo likviduojant katastrofos padarinius.

Jei dėl to, kad sprogimą labiausiai nulėmė reaktoriaus projekto trūkumai, sutariama, tai dėl poveikio žmonių fizinei ir psichinei sveikatai diskusijos netyla iki šiol.

Specialistai tikina, kad saugumo reikalavimai jėgainėms nuolat griežtinami. Vis dėlto kritikai sako, kad pavojus niekur nedingo. Nevyriausybinės organizacijos nuogąstauja dėl tebeveikiančių, prieš dešimtmečius projektuotų atominių saugumo, tarp jų ir 11-os Černobylio tipo RBMK reaktorių, tebeveikiančių Rusijoje.