51 metų B. Johnsonas Briuselyje dirbo nuo 1989-ųjų iki 1994-ųjų, tokiu metu, kuris nelabai skiriasi nuo dabarties – kai sunkūs Britanijos santykiai su Europos Sąjunga (ES) buvo ties trūkio tašku, o konservatoriai smarkiai nesutarė dėl Europos.

B. Johnsonas, kurį buvo pasamdęs dešiniosios pakraipos laikraštis „The Daily Telegraph“, tapo tuometinės ministrės pirmininkės Margaret Thatcher mėgstamiausiu žurnalistu, iš dalies – dėl įtaigių straipsnių, kuriuose buvo išjuokiamos Europos institucijos.

„Jis suplakdavo istorijas, o ne jas išgalvodavo, – išpūsdavo jas“, – sakė AFP žurnalistas Christianas Spillmannas, kuris tuo pačiu metu buvo Briuselyje.

Kai kurios iš absurdiškesnių istorijų daug metų buvo britų euroskeptikų mantros ir figūravo neseniai pasakytose B. Johnsono kampanijos už išstojimą iš ES kalbose.

Buvusi korespondentė Briuselyje Sarah Helm kairiosios pakraipos laikraštyje „The Guardian“ skundėsi, kad jai buvo pavesta ieškoti tokių istorijų, kokias rašė B. Johnsonas, kai ji 10-ojo dešimtmečio viduryje buvo išsiųsta dirbti į Briuselį.

„Tuo metu aiškinimasis apie euromitus – mažesnius prezervatyvus, kvadratines braškes, žvejus, verčiamus nešioti tinklelius plaukams, – užimdavo daugiau laiko nei sutarties pakeitimų aiškinimas“, – rašė ji.

„Tie mitai paprastai būdavo juokingi, dažnai – absurdiški, kartais – su atsekamu tiesos grūdu, tačiau beveik visada – nepaprastai iškraipyti arba totaliai neteisingi. Labai dažnai jie pirmiausia pasirodydavo „The Daily Telegraph“. Paprastai jų kūrėjas būdavo Borisas Johnsonas“, – rašė S. Helm.

Kai kurie jo straipsniai padarė nemažą įtaką – tokie kaip 1992-ųjų „Delors`as planuoja valdyti Europą“ (Delors Plan to Rule Europe) apie tuometinio Europos Komisijos pirmininko Jacques`o Delors`o pasiūlymus centralizuoti valdžią Briuselyje.

B. Johnsonas sakė, kad ta istorija pasinaudojo danų referendumo, kuriuo buvo atmesta anksčiau tais metais pasirašyta Mastrichto sutartis, „Ne“ kampanija. Sutartis buvo sukėlusi didelius politinius nesutarimus ir Didžiojoje Britanijoje.

„Monopolizuodavo spaudos konferencijų salę“

Tačiau žurnalistai, dirbę greta B. Johnsono, kai jis dar nebuvo nė 30-ies metų amžiaus, labiau prisimena jį dėl jo įgudimo megzti ryšius, provokuojamų klausimų ir pomėgio pasilinksminti, o ne dėl nuovokos ES klausimais.

„Niekas negalėdavo jo nepastebėti“, – sakė Ch. Spillmannas, kuris prisimena jo „netvarkingus plaukus“ ir „nerūpestingą“ išvaizdą, dažnai nesukištus jo marškinius.

Maria Laura Franciosi, kuri tuo metu buvo Italijos naujienų agentūros ANSA žurnalistė, sakė, kad jis „visuomet uždavinėdavo klausimus ir kitiems žurnalistams nepalikdavo šanso“.

„Jis monopolizuodavo spaudos konferencijų salę“, – sakė ji.

Tuo metu oficiali ES institucijų kalba buvo prancūzų ir jis „labai gerai kalbėjo prancūziškai, nors ir su stipriu anglišku akcentu“, prisiminė ji.

Ironiškas jo euroskeptiškos pozicijos aspektas yra tai, kad B. Johnsonas daug geriau žino vidinį ES institucijų darbą už daugumą žmonių Britanijoje, kur, kaip rodo apklausos, išmanymas apie ES yra tarp menkiausių Europoje.

Jo tėvas Stanley dirbo Europos Komisijoje, o vėliau kaip konservatorius buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

Pats B. Johnsonas lankė Briuselio Europos mokyklą, o paskui išvyko į elitinę internatinę Itono mokyklą Britanijoje.

Dėl savo biografijos jis buvo natūralus „The Daily Telegraph“ redaktoriaus Maxo Hastingso pasirinkimas korespondento Briuselyje darbui. M. Hastingsas B. Johnsoną pirmą kartą sutiko, kai šis buvo debatų draugijos „Oxford Union“ prezidentas.

Tačiau galbūt tai buvo netikėtas pasirinkimas turint omenyje tai, kad B. Johnsonas buvo atleistas iš laikraščio „The Times“ už jo paties krikštatėvio, istoriko Colino Lucaso, citatos sufalsifikavimą straipsnyje apie vieną archeologinį atradimą.

M. Hastingsas vėliau tapo griežtu B. Johnsono kritiku ir pareiškė, kad šio ketvirtadienio referendume balsuos už Britanijos pasilikimą Europos Sąjungoje, iš dalies dėl to, kad sutrukdytų B. Johnsono numanomoms politinėms ambicijoms.

„Daug metų pažinodamas Borisą negaliu priversti savęs atiduoti balsą, kuris galėtų išprovokuoti jo žengimą į Dauningstritą“, – rašė M. Hastingsas skiltyje bulvariniame laikraštyje „Daily Mail“.