„Uraganas „Harvey“ – viena iš rečiausiai pasitaikiusių katastrofų, smogusių Amerikai per Donaldo Trumpo prezidentavimą“, „New York Times“ autoriniame komentare rašė politologas, žurnalistas Glennas Thrushas. 

Keistoki žodžiai. Ką gi jis jais norėjo pasakyti? Ogi tai, kad šita katastrofa – „ne paties D. Trumpo sukeltas sūkurys, bet vis dėlto nelaimė, suteikianti jam galimybę bent šiek tiek atkurti tą prezidento pareigose slypinčią tautos suvienijimo galią, kurią jis pastarosiomis savaitėmis iššvaistė“.

„Uraganas „Harvey“ – visų pirma žmonių gyvybes ir statinius naikinanti katastrofa, tačiau po „Katrinos“ uraganai Amerikoje yra ir politiniai įvykiai, pagal kuriuos matuojami prezidento sugebėjimai.

Todėl D. Trumpas dabar ir elgiasi kaip žmogus, suvokiantis, jog jo ateitis priklauso nuo to, kaip jis su šiuo uraganu ir jo pasekmėmis susitvarkys.

Ir nors jis turi šaltakraujiško politiko reputaciją, D. Trumpas atrodė nuoširdžiai priblokštas pirmųjų Teksasą ištikusio siaubo vaizdų – taip, kaip ji sukrėtė ir cheminio ginklo nužudytų vaikų Sirijoje vaizdai prieš jam įsakant oro antpuolius prieš Basharo al-Assado pajėgas balandžio mėnesį.

Teksase, kaip ir Artimuosiuose Rytuose, D. Trumpas ir jo komanda įžvelgė progą parodyti ryžtingumą ir paliudyti stiprybę“, – rašė G. Thrushas „New York Times“ – laikraštyje, kuriame teigiamų žodžių D. Trumpo atžvilgiu skaitome itin retai.

Užtat įprastinę tendenciją D. Trumpo žodžiuose ar elgesyje nematyti nieko gero paliudijo žurnalistų Dereko Hawkinso ir Traviso M. Andrewso dienraštyje „Washington Post“ išspausdintas straipsnis „Trumpas ir Harvis: prezidento pasakymuose kažko trūko“.

Straipsnyje žurnalistai pirmiausia priminė, ką „prieš 25-erius metus pasakė ir padarė prezidentas George`as Bushas vyresnysis, aplankęs pietų Floridą ir apžiūrėjęs uragano „Endriu“, atėmusio 40 žmonių gyvybes ir sunaikinusio keliasdešimt tūkstančių gyvenamųjų namų, paliktą žalą“.

Prezidentas G. Bushas senjoras susitiko su aukų šeimomis, vietos pareigūnais,  gelbėtojais bei pasiraitojęs rankoves ir veidu, nuo kurio varvėjo prakaitas, pagyrė šių žmonių ištvermingumą ir pažadėjo jiems valstybės ir visuomenės paramą.

„Kiek tik reikia, kiek reikės, – sakė jis. – Nes amerikiečių sugebėjimas vieni kitiems padėti – tai yra ta žinia, kurią čia visur ir aiškiai girdžiu.“

Tą pačią gaidą užgriebė ir G. Bushą vyresnįjį pakeitęs prezidentas Billas Clintonas, kai jis po kelerių metų aplankė tornado aukas ir pirmuosius gelbėtojus Oklahomoje. Jis juos pagyrė kaip reprezentuojančius „tai, kas mūsų šalyje geriausio, būtent būdas, kuriuo reaguojate į nelaimę“.

O kai prezidentas George`as Bushas jaunesnysis po uragano „Katrina“ 2005-aisiais atvyko į Naująjį Orleaną, jis nukentėjusiesiems atvežė asmeninę žinią – tokią, kurią jiems reikėjo išgirsti po jo vyriausybės gerokai per lėtos ir visiškai nevykusios pirminės reakcijos į uraganą – „visiems, kurie neša netekties naštą, aš perduodu mūsų šalies giliausią užuojautą“.

Panašiai kalbėjo ir prezidentas Barackas Obama, kai jis 2012 m. aplankė uragano „Sandy“ nuniokotą pajūrio miestelį Naujajame Džersyje ir gyventojams tarė: „Mes čia su jumis, ir mes jūsų nepamiršime“.

Deja, tęsė dienraščio „Washington Post“ žurnalistai, „tokios retorikos negirdėjome antradienį, rugpjūčio 29-ąją, kai prezidentas D. Trumpas lankėsi Teksase, kad aptartų uragano „Harvey“ pasekmes.

Į prezidentus jis kandidatavo žadėdamas, kad bus kitoks prezidentas. O rinkimus laimėjęs, tą pažadą jis ištesėjo.

D. Trumpas beveik neužsiminė apie uragano aukas, ir nebuvo ženklų, kad jis su nukentėjusiais susitiktų. Jis net nekvietė aukoti labdarai ir neragino savanoriauti. Jis negedėjo žuvusiųjų.

Vietoj to jis stebėjosi uragano dydžiu („tai epiška, šis įvykis“), džiūgavo, kiek žmonių atėjo jį patį pamatyti („kokia spūstis, kokia auditorija“), hiperbolizavo gelbėjimo pastangas (tai bus „kažkas labai ypatingo“) ir ypač padėkojo Federalinės avarijų tvarkymo agentūros administratoriui („tai vyras, kuris per pastarąsias dienas tikrai tapo labai žinomas televizijoje“).

Vienoje kalboje pietryčių Teksaso mieste Korpus Kristyje D. Trumpas  susirinkusiems, iškėlusiems jį palaikančius plakatus ir skanduojantiems „U.S.A., U.S.A.“ tarė: „mes čia tam, kad jumis pasirūpintumėm, viskas einasi gerai“, o vėliau pridūrė, kad „Teksasas susitvarkys su viskuo“.

Bet tai ir buvo visa prezidento empatija. Nebuvo kvietimo imtis darbų, nebuvo plačiai siekiančio patikinimo, kad vyriausybė ir visa valstybė žiūri į tropinės audros aukų kovą už išlikimą ir išbridimą iš bėdų kaip į savą.

Visa tai, pranešė „Washington Post“ žurnalistė Penna Johnson, nuskambėjo kaip politinis mitingas. Daugelio politikos apžvalgininkų ir kitų nuomone, D. Trumpo žodžiai buvo silpni ir tarytum kurti milžiniškos uragano „Harvey“ sukeltos destrukcijos atžvilgiu.

Todėl buvęs G. Busho jaunesniojo spaudos sekretorius Aris Fleisheris kanalui „Fox News“ ir sakė, jog „kažko prezidento D. Trumpo žodžiuose trūko – būtent, empatijos žmonėms, kurie kenčia“.

O to netrūko paskutiniųjų keturių Amerikos prezidentų prieš jį tartuose žodžiuose, įsijaučiant į žmonių patirtus nuostolius“, – baigė savo straipsnį dienraščio „Washington Post“ žurnalistai.

Amerikos ir likusio pasaulio spauda pastebėjo ne tik uragano „Harvey“ atneštus nuostolius skaičiuojant žmonių gyvybėmis bei prarastais nekilnojamaisiais ir kilnojamaisiais turtais, bet ir jo „paslėptas šalutines pasekmes“.

Kaip rašė žurnalo „New Republic“ apžvalgininkė Emily Atkin, „net 74 padidintos oro taršos atvejai užregistruoti uraganui pradėjus siautėti, išmesta keli šimtai milijonų gramų teršalų – ir tai tik pradžia“.

Visko Teksase daugiau, įskaitant chemijos, naftos perdirbimo ir kitokios pramonės įmones. Tad kai viena iš nuožmiausių audrų Amerikos istorijoje smogė į Teksaso industrijos širdį, ji tuo pačiu sukėlė ir vieną didžiausių bet kada matytų įmonių uždarymo bangų. Bent 25 gamyklos arba visiškai, arba dalinai nustojo dirbti dėl uragano atneštų blogų orų ir užtvindymų. Taip bent pranešė chemijos pramonės žiniaraštis „ICIS“.

„Šitie veiklos nutraukimai ne tik sujaukia rinkas, bet ir išmeta į atmosferą milžiniškus kiekius toksiškų teršalų, keliančių grėsmę žmonių sveikatai. Čia dėl savo uždarymo ypač kenčia ir dėl nesukontroliuotų perviršinių emisijų kitiems kenkia įmonės „Chevron Phillips Chemical“ dvi gamyklos skirtingose Teksaso vietovėse“ – rašė leidinio „New Republic“ žurnalistė.

M. Drunga