Ekspertai perspėja apie tikėtino Kremliaus kišimosi į rinkimus Vokietijoje grėsmę.

Atliks tyrimą

JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) ir beveik visos šios šalies žvalgybos bei kontržvalgybos tarnybos turi rimtą pagrindą manyti, kad su Rusijos valdžia susiję kompiuteriniai įsilaužėliai stengėsi daryti poveikį JAV prezidento rinkimų kampanijai ir veikė vieno konkretaus kandidato naudai.

Apie tai, remdamasi įvairiais šaltiniais šiose organizacijose, neseniai pranešė Amerikos spauda. Žvalgybos tarnybų duomenimis, Rusijos kompiuteriniai įsilaužėliai buvo prasibrovę ir į Demokratų, ir į Respublikonų partijų rinkimų štabų kompiuterius, tačiau išplatino tik Demokratų partijos kandidatę Hillary Clinton kompromituojančią pavogtą informaciją. Jos paviešininimas neabejotinai buvo naudingas prezidento rinkimus laimėjusiam Donaldui Trumpui.

Nors kadenciją baigiantis Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama nereiškė abejonių dėl D.Trumpo pergalės teisėtumo, jis vis dėlto nurodė CŽV vadovybei atlikti išsamų tyrimą, kuris turėtų atsakyti į klausimą, kaip užsienio valstybė ar valstybės bandė paveikti šiuos JAV prezidento rinkimus. Slapta tyrimo ataskaita bus pateikta Kongreso nariams, kad jie galėtų imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią bandymams manipuliuoti rinkimais Amerikoje.

Įspėja dėl pavojaus

Pavojaus varpai tuo pat metu ėmė skambėti ir kitoje Atlanto pusėje. Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas viešai perspėjo, kad per kitais metais vyksiančius Vokietijos parlamento rinkimus Rusijos kompiuteriniai įsilaužėliai gali bandyti paveikti visuomenės nuomonę platindami dezinformaciją ir naudodami kitas specialiųjų operacijų priemones, kurios pakirstų žmonių pasitikėjimą demokratiniu rinkimų procesu.

Pareiškęs, kad Rusijos valdžia galėjo daryti įtaką neseniai pasibaigusiems JAV prezidento rinkimams, B.Kahlas nedviprasmiškai leido suprasti, jog tokių pat veiksmų rusų hakeriai gali imtis ir prieš dabartinę Vokietijos kanclerę Angelą Merkel bei jos vadovaujamą Krikščionių demokratų partiją.

Metodai gali būti lygiai tokie patys: įsilaužus į artimiausios A.Merkel aplinkos kompiuterius ir pavogus elektroninius laiškus bei kitą informaciją, kuri galėtų būti vienaip ar kitaip nepalanki dabartinės šalies kanclerės įvaizdžiui rinkėjų akyse, ją būtų galima persiųsti į „Wikileaks“ ar kitų organizacijų serverius. Čia tokie duomenys taptų prieinami žiniasklaidai ir plačiajai visuomenei.

Kas po Vokietijos?

„Mes turime įrodymų, kad vykdomos kibernetinės atakos, kurių tikslas yra tik vienas – kelti politinę sumaištį ir didinti netikrumą, – sakė B.Kahlas. – Įsilaužėliams rūpi kompromituoti demokratinį procesą, kad ir kam tai būtų naudinga. Matome požymių, kad šios atakos vykdomos iš Rusijos.“

Vokietijos kontržvalgybos tarnybos „BfV“ vadovas Hansas Georgas Maassenas sutinka, kad artėjant rinkimams vis dažniau pastebima bandymų jais manipuliuoti iš užsienio. Jo teigimu, kibernetinė erdvė tapo hibridinio karo arena, kurioje dominuoja Rusija. „Pastaruoju metu aiškiai matome Rusijos žvalgybos norą rengti sabotažo veiksmus“, – sakė jis žurnalistams.

Nerimas Vokietijoje dar labiau sustiprėjo, kai kibernetinės atakos buvo surengtos prieš didžiausią šalies telekomunikacijų bendrovę „Deutsche Telekom“. Dėl šio išpuolio beveik milijonas vokiečių negalėjo naudotis telefono ir interneto ryšiu. Pasak saugumo ekspertų, prieš bendrovės maršruto parinktuvus buvo surengta didelio masto ataka. Esą ją įvykdyti galėjo Rusijos įsilaužėliai, bet konkrečių įrodymų nėra.

Ne paslaptis, kad prastas A.Merkel partijos pasirodymas būsimuose parlamento rinkimuose būtų puiki žinia Kremliui, nepatenkintam tvirta Vokietijos kanclerės laikysena dėl Krymo aneksijos, karo Rytų Ukrainoje ir Rusijai taikomų ekonominių sankcijų. Tačiau griežtai dėl pabėgėlių antplūdžio A.Merkel kritikuojantys dešinieji populistai iš „Alternatyvos Vokietijai“ gali tikėtis nemažo Rusijos palankumo.

Jis nebūtinai gali būti rodomas atvirai: pakaktų kokios nors A.Merkel imigracijos politiką kompromituojančios informacijos, kuri taptų prieinama viešai. Numanoma visuomenės reakcija į ją piltų vandenį ant A.Merkel politinių priešų malūno ir silpnintų jos galimybę dar kartą stoti prie Vokietijos valdžios vairo.

Tiesa, ne vien Vokietija kitąmet turbūt taps slaptųjų operacijų kibernetinėje erdvėje taikiniu: balandį vyks ir Prancūzijos prezidento rinkimai. Visai įmanoma, kad pergalę juose galėtų švęsti Marine Le Pen, kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis frontas“ lyderė. Itin šilti šios politinės jėgos santykiai su Kremliumi visiems gerai žinomi: Maskva ją ne kartą rėmė finansiškai parūpindama milijoninių Rusijos ar su ja susijusių bankų paskolų.

Tokia perspektyva kelia nerimą ir transatlantinio saugumo problemas nagrinėjančios organizacijos „Atlantic Council“ ekspertams. Jų teigimu, Rusija plečia įtaką Prancūzijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje, o intensyvi Kremliaus vykdoma dezinformacijos kampanija Vokietijoje atskleidžia tikruosius jos tikslus.