Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lukašenka: „Esame net ne ant Šaltojo, o ant Ledinio karo slenksčio“

Baltarusijos autokratinio režimo vadas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad „Ryanair“ lėktuvą būtų galėjęs priverstinai nutupdyti, net jeigu ir nebūtų pranešimo apie bombą, nes „juo skrido teroristas“. Jis taip pat užsiminė, kad Baltarusija ilgainiui gali tapti „Naujos Eurazijos forpostu“ bei apkaltino Vakarus puolimu prieš Baltarusiją ir Rusiją.

Pasak A. Lukašenkos, „Ryanair“ lėktuvas buvo nutupdytas teisėtai ir teisinosi, kad neturėjo pasirinkimo dėl užminavimo priedangos su lenkiškais IP adresais.

Tiesa, vėliau Baltarusijos prezidento pareigas uzurpavęs A. Lukašenka paminėjo, kad laiškas buvo gautas ne iš Lenkijos, o iš Šveicarijos. „Protonmail“ anoniminio el. pašto paslauga yra teikiama naudojantis šveicarų serveriais, o laiškas Minsko oro uostui tariamai buvo atsiųstas būtent iš šio tiekėjo pašto adreso. Nėra aišku, kodėl A. Lukašenka minėjo „lenkiškus IP adresus“.

A. Lukašenka taip pat papylė purvo ant sulaikytojo R. Pratasevičiaus, vadino jį „niekšu“, „teroristu“ ir kaltino bendradarbiavus su užsienio spec. tarnybos bei „žudžius žmones broliškoje Ukrainoje“. Baltarusijos vadovas skundėsi tariamu Vakarų atsisakymu dalyvauti tyrime. Tačiau „Nexta“ pažymima, kad tai yra neteisybė, nes į savo tyrimą dėl įvykio pradėjo tiek Lenkijos, tiek Lietuvos ir Latvijos teisėsauga, tarptautinės institucijos. Maža to, jis pripažino, kad bombos lėktuve jam nereikėjo nutupdyti lėktuvui, užtenka, kad ten yra „teroristas“. „Buvo bomba ar nebuvo (nesvarbu). Jeigu man būtų pranešę, kad lėktuve teroristas, aš nedelsiant būčiau davęs įsakymą tupdyti lėktuvą“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Apkaltino Vakarus ruošiant puolimą prieš rusus

Baltarusijos prezidentas daug dėmesio savo kalboje skyrė tariamai Vakarų priešpriešai Rusijos atžvilgiu. Jo manymu, „mes esame net ne ant Šaltojo, o Ledinio karo slenksčio“. A. Lukašenkos teigimu, „priešai iš išorės, o ir vidaus“ peržengė daug raudonų linijų. Pasak jo, jau buvo pereita nuo riaušių (organizavimo) iki (valstybės) „gerinimo“, o vėliau jau bus einama į Rytus. Jo teigimu, Baltarusija „Vakarų strategams“ yra reikalinga tam, kad vėliau būtų galima imtis Rusijos. „Jų tikslas – suskaldyti baltarusių tautą ir imtis savo amžino prieš – ruso – smaugimo“, – aiškino Baltarusijos diktatorius.

A. Lukašenka pažadėjo griežtai reaguoti į iššūkius, „net jeigu tai kažkam nepatiks“. Ši kalba turėtų dar labiau paskatinti Baltarusijos verslo migraciją į užsienio šalis. „Pas mus nėra revoliucionierių, tik žulikai, kurie pabėgo į užsienį“, – tvirtino A. Lukašenka ir paragino baltarusius „bėgti greičiau, maksimaliai mobilizuotis“ bei užsiminė, kad Baltarusija gali tapti „Naujos Eurazijos forpostu“.

Kremlius: viskas vyko pagal numatytą tvarką

Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad Minsko įvykdytas opozicijos aktyvisto Ramano Pratasevičiaus sulaikymas yra Baltarusijos vidaus reikalas, o su šia operacija susijęs oro bendrovės „Ryanair“ priverstinis nutupdymas pasitelkus naikintuvą yra pateisinamas, nes veiksmas vyko netoli Astravo atominės elektrinės.

„Atsižvelgėme į informaciją apie Baltarusijos specialiųjų tarnybų įvykdytą vieno iš „Telegram“ kanalo NEXTA įkūrėjo Pratasevičiaus, kuris buvo [nutupdytame] lėktuve ir pasirodė esąs į asmenų, susijusių su ekstremistine veikla, sąrašą, sulaikymą. Laikome šį klausimą Baltarusijos vidaus reikalu“, – sakė Rusijos URM atstovė spaudai Marija Zacharova.

„Esama informacijos, kad be Pratasevičiaus į lėktuvą negrįžo Rusijos pilietė. Šiuo klausimu Rusijos ambasada Minske palaiko ryšį su jos giminaičiais ir Baltarusijos tarnybomis, taip pat yra pasiruošusi suteikti konsulinę pagalbą“, – pridūrė atstovė, turėdama galvoje R. Pratasevičiaus draugę, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentę, Rusijos pilietę Sofiją Sapegą.

Pasak M. Zacharovos, Minsko pateikta oficiali informacija leidžia daryti išvadą, kad „Ryanair“ laineris „nusileido pagal aviacijos saugumo taisykles, įgulos vado sprendimu dėl teroristinio akto grėsmės“. „Baltarusijos aviacijos tarnybų veiksmai atitiko tarptautines normas. Baltarusijos oro pajėgų naikintuvas buvo pakeltas į orą kontroliuoti [padėtį] ir prireikus padėti atlikti nusileidimą, juolab atsižvelgiant, kad netoliese buvo Baltarusijos atominė elektrinė“, – teigė Rusijos URM atstovė.

Drastiškas sulaikymas

Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę. Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino. Šiuo lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir tinklaraštininkas, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas R. Pratasevičius.

Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas kartu su savo mergina – Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studente, Rusijos piliete Sofija Sapega.

Pasak Lietuvos prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Astos Skaisgirytės, apgręžti civilinį orlaivį panaudoti du Baltarusijos karo orlaiviai – naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24. Prisidėjo prie protesto akcijų nušvietimo R. Pratasevičius kartu su kitu NEXTA įkūrėju Sciapanu Pucila dar neseniai vadovavo šiam „Telegram“ kanalui, padėjusiam mobilizuotis protestuotojams per masines demonstracijas, apėmusias Baltarusiją po pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai nepertraukiamai vadovaujantis A. Lukašenka ir kuriuos opozicija bei Vakarų šalys laiko suklastotais.

Vyriausybė ėmėsi šiurkščiai malšinti protestus, sulaikė tūkstančius žmonių, o daugelis jų vėliau sakė patyrę kankinimus ir patyčias. Keletas žmonių per šiuos neramumus žuvo. Per rinkimus A. Lukašenkai metusi opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, šiuo metu pasitraukusi į Lietuvą, anksčiau taip pat yra pasirodžiusi valstybinės žiniasklaidos paskelbtame panašiame vaizdo įraše, ragindama savo šalininkus neprotestuoti. Jos sąjungininkai sakė, kad tas vaizdo įrašas buvo nufilmuotas darant spaudimą ir kad S. Cichanouskaja buvo priversta sutikti, kad jis būtų sukurta. Netrukus po to ji pabėgo iš Baltarusijos.

„Štai kaip Ramanas atrodo patirdamas fizinį ir moralinį spaudimą, – per „Twitter“ pirmadienį sakė S. Cichanouskaja, komentuodama šį vaizdo įrašą. Opozicijos lyderė darsyk paragino Minską „nedelsiant“ paleisti R. Pratasevičių. S. Pratasevičius ir S. Putila, abu pabėgę į Europą, pernai buvo įtraukti į Baltarusijos sudarytą „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“ sąrašą. Minskas juos kaltina kursčius masinius neramumus. Už tokį nusikaltimą gali būti skirta iki 15 metų laisvės atėmimo. Pasak opozicijos atstovų, sulaikytam S. Pratasevičiui Baltarusijoje gali grėsti ir mirties bausmė.


Rekomenduojami video