Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
LRT žurnalistas ėmėsi neeilinio iššūkio: parą praleis 50 laipsnių šaltyje

Daugkartinis Guinnesso rekordininkas Valerjanas Romanovskis pirmadienį Krokuvoje pradės pasiruošimą dar vienam rekordui – keturias paras praleis šalčio kambaryje, kur temperatūra sieks 50 laipsnių šalčio. Prie jo paskutinę parą neeiliniam išbandymui prisijungs ir LRT RADIJO žurnalistas Darijušas Malinovskis. 

„Aš tai laikau didžiausia gyvenimo avantiūra. Esu nenuorama gyvenime. Mane vedė įgimtas smalsumas, nors mano artimieji iki šiol nesusitaiko su ta mintimi ir visiškai nepalaiko šios idėjos. Jie nerimauja dėl to, kaip man seksis, tačiau aš visą laiką mėgau avantiūras. Man nepatinka gyventi nuobodų, pilką gyvenimą. Kartu mane labai motyvuoja ir įkvepia veikti tokie žmonės kaip V. Romanovskis“, – paklaustas, kodėl pasiryžo tokiam ekstremaliam iššūkiui, aiškina D. Malinovskis.

Projekto „Oswajamy mróz 2018“ („Prisijaukinti šaltį 2018“) idėja kilo sportininkui, Lietuvos lenkui V. Romanovskiui, kuris jau daugelį metų gyvena Lenkijoje. Sumanymas yra pasiruošimo dalis dar vienam Guinnesso rekordui – Jakutijoje, kur užfiksuota žemiausia pasaulio temperatūra (65 laipsniai šalčio) kalnų dviračiu nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Būtent ten sportininkas pernai jau pasiekė tris rekordus, važiuodamas 12, 24 ir 48 valandas be sustojimo.

Pasiūlymas – po atsitiktinės pažinties 

Prieš keletą metų LRT RADIJO laidai kalbindamas sportininką su juo susipažino lenkų redakcijos žurnalistas D. Malinovskis. „Greitai radome bendrą kalbą, nes irgi domiuosi aktyviu laisvalaikiu, gal ne tokiu ekstremaliu kaip jis, bet irgi mėgstu važinėti kalnų dviračiu“, – pažintį prisimena žurnalistas. Gavęs kvietimą sudalyvauti iššūkyje jis nutarė, kad tai būtų puiki proga ne tik išbandyti save, bet ir paskleisti žinią apie projektą Lietuvoje.

„Didžiulė garbė ir malonumas atsidurti tokioje kompanijoje, kur šalia sportininko bus ir specialiųjų padalinių kariai, kalnų gelbėtojai ir pan. Susirenka nemaža kompanija“, – sako pašnekovas.

Pagrindinė projekto dalyvių užduotis – praleisti užsibrėžtą laiką šalčio kameroje. Tai – didžiulė 8 metrų aukščio ir tokio pločio bei 20 metrų ilgio patalpa Krokuvos technikos universitete. Ji – vienintelė tokio pobūdžio vieta Lenkijoje, kurioje testuojama sunkioji karinė technika, įrenginiai ir pan.

Daugkartinis Guinnesso rekordininkas V. Romanovskis, pasaulio kalnų sporto čempionė Katažina Sosna ir D. Malinovskis.

„Teko skaityti, kad kalnų gelbėtojai ten tikrina savo atsparumą, tai – šalčio laboratorija, kur temperatūrą galima nuleisti iki 50 laipsnių šalčio. Dar galima įjungti vėjo pūstuvus, tokiu atveju jutiminė temperatūra siekia 65 laipsnius šalčio. Ten galima ir pakelti temperatūrą iki 75 laipsnių karščio“, – pasakoja D. Malinovskis.

Eksperimento metu temperatūra bus nuleidžiama iki kritinės ribos, sportininkai ten pralies 4 paras neišeidami iš kameros, t. y., 96 valandas minusinėje temperatūroje. LRT žurnalistas prie išbandymo žada prisijungti tik paskutinę parą. „Jie ten jau bus praleidę tris dienas. Pagrindinis tikslas – pažiūrėti, kaip į tokį ilgalaikį šaltį reaguoja organizmas, kaip reaguoja įvairūs įrenginiai, nes ten bus garso įrašymo, foto, vaizdo aparatūra. Rekordininkas neapsieis ir be dviračio, su kuriuo važinės po tą kamerą. Žiūrės, kaip dviračio detalės atlaikys šaltį“, – aiškina pašnekovas.

50 proc. sėkmės – pasąmonėje

Pašneovas tikina dažnai sulaukiantis klausimo, kaip ruošėsi šiam iššūkiui. „Drąsiai galiu pasakyti, kad niekaip. Kvietimą gavau pernelyg vėlai, fiziškai nebeturiu galimybių , o jei ir turėčiau – nežinočiau, kaip tai padaryti“, – kalba D. Malinovskis.

Vis dėlto vyras prisipažįsta bandęs šokti į eketę ir kažkurį laiką naudotis tik šaltu dušu. Patarimų sakosi daug taip pat nesulaukęs, nes tikina, kad iššūkio bendražygiai buvo per daug paskendę savo pasiruošimuose ir neturėjo laiko patarti.

„Tačiau iš pokalbio su rekordininku supratau vieną: 50 proc. sėkmės tokiame ar bet kokiame kitokiame eksperimente priklauso nuo mūsų pasąmonės, proto. Jei mes išdrįstame ir nebijome, leidžiame sau apsiprasti su mintimi, kad dalyvausime, tai – jau pusė projekto sėkmės“, – aiškina žurnalistas.

45 proc. sėkmės, jo teigimu, priklauso nuo tinkamos aprangos. „Man labai pasisekė, kad vienoje parduotuvėje radau puikių žmonių, kurie patarė. Taip pat pavyko susipažinti su garsiu Lietuvos alpinistu Mečislovu Mažonu, kuris mane konsultavo ir netgi paskolino šiam tikslui savo asmeninius alpinisto rūbus. Išbandžiau tuos rūbus – su jais be galo šilta, prakaitas tiesiog varva akimirksniu“, – sako vyras. Ir tik 5 proc. sėkmės, jo žodžiais, priklauso nuo išorės poveikio.

Judės kaip mėnulyje

Svarbu žinoti, kad esant tokiam šalčiui, judėti reikia taip, kad prarastum kuo mažiau šilumos. „Teko girdėti, kad Jakutijos gyventojai juda tarsi sulėtintame filme: labai palengva, neskubėdami, natūraliai išlaikydami šilumos ir energijos balansą. Jei pradėsime viską daryti labai greitai, greitai prakaituosime ir sušalsime. Įsivaizduoju, kad judėsime kaip mėnulyje, juolab kad kitaip su jais ir neįmanoma. Jie labai varžo judesius“, – šypsosi D. Malinovskis.

Tačiau svarbiausią patarimą vyras tikina gavęs iš M. Mažono. „Jis, kaip alpinistas, daugelio ekspedicijų vadovas, pasakė labai svarbų dalyką: mes, kalnų žmonės, lipdami į viršūnę visą laiką turime galvoti apie tai, kad viršūnę pasiekti yra viena, tačiau kur kas svarbiau yra tiesiog grįžti iš jos pas žmones, kuriuos mes mylime, kurie myli mus. Dario, pasistenk įsiklausyti į savo kūną: jei tik jausi, kad kažkas negerai, tiesiog stabdyk savo dalyvavimą ir išeik, nes tai – tikrai ekstremali temperatūra, niekada nežinai, kaip sureaguos net paties geriausio sportininko organizmas. Geriau nerizikuoti“, – prisimena jis. Žurnalistas kalba save guodžiantis ir raminantis tuo, jog už šalčio kambario sienos viso eksperimento metu 24 valandas per parą budės profesionalūs medikai, kurie prižiūrės nepabijojusius iššūkio.

„Žmonės nori įprasminti, peržengti save ir kitų sukurtas ribas, nori įkvėpti kitus, nes galbūt nesame sutverti tik sėdėti darbe nuo 8 iki 17 val.“ – apie tokių iššūkių poreikį svarsto D. Malinovskis. Nors vyras save laiko mėgstančiu avantiūras, atskleidžia, kad artėjančio iššūkio mažumėlę bijo ne tik dėl galimos grėsmės sveikatai. „Bijau „užsikabinti“, nes jau dabar jaučiu, kad prarandu ryšį su pačiais artimiausiais žmonėmis, kurie linkę gyventi paprastesnius gyvenimus“, – pasakoja jis.

 

 

Rekomenduojami video