– Kokia situacija šiuo metu Indijoje? Ar protestai tebevyksta?

– Situacija, matyt, dar užtruks keletą dienų, kol galutinai išaiškės, ar pavyks susėsti prie derybų stalo protestuotojams ir vyriausybės atstovams. Tačiau, remiantis paskutine informacija, ženklų, kad judama prie tokių pokalbių kabinetuose, yra. Yra tam tikrų kitų postūmių, pavyzdžiui, vandens tiekimas į Delį, panašu, artimiausiu metu bus atnaujintas, nes pirmadienį paryčiais kariuomenė perėmė tuos strateginius punktus, kuriuos buvo užėmę protestuotojai, todėl jau pradėti sugriautos įrangos remonto darbai, kad vanduo pasiektų Delio gyventojus.

Taip pat išvalyti kai kurie pagrindiniai keliai, arterinės magistralės, jungiančios šalies sostinę su šiauriniais ir kitais kaimyniniais miestais, tad eismas, panašu, bus atnaujintas. Vis dėlto situacija tebėra gana nerami ir žmonėms, kurie keliauja, dar bus problemų.

– Yra atšaukti traukiniai?

– Man pačiam teko susidurti su tokia situacija tiesiogiai – pirmadienio rytą viena keliautojų grupė turėjo išvykti į Džaipurą ir viduryje nakties gavo pranešimą, kad aukščiausios kategorijos traukinys iš Delio atšauktas. Tokia pati situacija buvo sekmadienį, kaip bus rytoj, dar nežinia. Kitai keliautojų grupei, grįžtančiai iš Agros, kur yra Tadžmahalas, pagrindinė magistralė irgi buvo protestuotojų užblokuota. Bet maždaug per 25 min. atvykusios pajėgos protestuotojų grupes nuo kelio nustūmė ir eismas buvo atnaujintas. Bet trikdžių keliautojams buvo.

– Kokio dydžio protestuotojų grupės?

– Sunku suskaičiuoti, nes protestuoja, Indijos terminais šnekant, bendruomenė, kuriai priklauso apie 80 mln. gyventojų. Protestai nevyksta kažkurioje konkrečioje vietoje. Pati bendruomenė gyvena didelėje teritorijoje, Harianos valstijoje, kuri supa Delį iš šiaurės vakarų ir pietų pusės, todėl protesto akcijos gali įsižiebti bet kur. Nors šiandien jos buvo suvaldytos vienoje vietoje, kitą dieną gali atsinaujinti kitoje. Taigi labai svarbus organizuotas požiūris, kad prasidėtų pokalbiai, kaip išspręsti protestuotojų reikalavimus.

– Protestuoja džatų kastos nariai. Kas jie yra ir kuo jie nepatenkinti?

– Indijos visuomenė yra gana segmentuota, ten yra įvairių ir religinių, ir etninių grupių, ir kastų. Indijos Konstitucijoje yra numatyta, kad labiausiai atsiliekančios visuomenės grupės priklauso atskiram sąrašui, kurį tvirtina ir peržiūri Indijos prezidentas. Šiam sąrašui priklausančios grupės gauna tam tikrų lengvatų. Pavyzdžiui, viena tokių lengvatų, apie kurią dabar aktyviausiai diskutuojama, 27 proc. kvota šių bendruomenių atstovams patekti į valstybės tarnybos postus ir, kas dar aktualiau daugeliui gyventojų, – į aukštąsias mokyklas.

Suprantama, šie palengvinimai padeda atsiliekančių kastų vaikams siekti mokslo aukštumų, bet kartu sukelia daug protesto balsų iš kitos visuomenės dalies, kuri į sąrašus nepatenka. Pavyzdžiui, Indijos spaudoje dažnai galima perskaityti apie tai, kad nepasiturinčios, bet nepriklausančios minėtiems sąrašams šeimos vaikas mokosi labai gerai, baigia (pagal Indijos skaičiavimus) mokyklą beveik 100-uku ir vis tiek į universitetą negali patekti, nes dalis vietų pagal konstituciją yra atiduoda atsiliekančių kastų vaikams. Be abejo, tada visi piktinasi ir kyla protestų.

Taigi šių dienų neramumai irgi yra panašių situacijų atspindys. Džatų bendruomenė, nors ji nėra pati skurdžiausia Indijoje (tai daugiausia žemdirbių, žemvaldžių bendruomenė) ir turi turto, todėl gali vaikus išleisti į mokslą, bet, matyt, irgi susiduria, kaip jie patys vertina, su tam tikru socialiniu neteisingumu, kai išsilavinę vaikai negali patekti į aukštąsias mokyklas, negali siekti valstybės postų vien dėl to, kad dalis jų rezervuota kitų kastų atstovams.

– Ar įprasta Indijoje žemesnėms kastoms arba toms, kurios nepatenkintos esama padėtimi, protestuoti?

– Yra tokių situacijų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Gudžarato valstijoje patelių bendruomenė irgi susibūrė, o jų sambūris virto masiniu judėjimu. Jie reikalavo, kad patelių bendruomenė irgi būtų pripažinta atskirtąja ir kad jai taip pat būtų taikomos tos pačios lengvatos, nors, kaip daugelis pastebėjo, patelių bendruomenė visoje Indijoje yra viena labiausiai pasiturinčių. Taigi suvaldyti tokias situacijas yra didžiulis gavos skausmas bet kuriai valdžiai, ypač tokioje didelėje šalyje, kaip  Indija.