Lietuviai labiausiai mėgsta Europą

Anot Ž. Gavelienės, vasarą lankomiausiomis išlieka Europos šalys, o vėsesniais metų laikais atsiranda daugiau keliaujančių į tolimesnius kraštus.

„Šiais metais pagrindinės lietuvių kelionių kryptys yra Ispanija ir Graikija. Ten patogu nuvykti, labai daug skrydžių, sąlyginai nebrangu, be to, lietuviai visada mėgo šiltus kraštus“, – apie populiariausias šių metų kelionių kryptis pasakoja specialistė.

Kaip teigia „Travel Planet“ kelionių agentūros atstovė G. Štaraitė, šių metų hitas yra ir Marokas, kuris šovė į aukštumas iš karto, kai tik atsirado tiesioginiai skrydžiai. Spėjama, kad nuo rudens prasidėsiantys tiesioginiai skrydžiai į Jordaniją taip pat susilauks daug dėmesio.

Gabrielė Štaraitė, asmeninio albumo nuotr.

„KvepiaKelionėm.lt“ kelionių organizatorius M. Bertulis pastebėjo, kad lietuviai pamažu išdrįsta išbandyti įdomesnes, ne tokias tradicines kelionių kryptis, o ypač daug keliautojų renkasi Ukrainą.

„Žmonės nebeapsiriboja tik vidurio Europa, todėl Marokas ir Islandija yra arčiausiai mūsų esanti egzotika. Pastebiu, kad šiemet išskirtinai nei anksčiau daug dėmesio sulaukia ir Portugalija, Balis, Ukraina. Pastarąją žmonės pradeda atrasti iš naujo, atsiliepimai tik teigiami, o ir žemos kainos vilioja. Balio sala po truputį perima vairalazdę iš Tailando, kuriame, atrodo, yra buvęs kas trečias lietuvis.

Vis dėlto, dar nesame labai drąsūs žengti į Afrikos, Vidurio Azijos, Pietų ar Centrinės Amerikos žemynus, todėl renkamės tarp tų pačių šalių, į kurias dažnai keliauja ir kiti lietuviai“, – tikina kelionių organizatorius.

Nors pastaruoju metu susidomėjimas tolimais kraštais tik didėja, tradicinės kelionių kryptys išlieka populiarios – kai kurios susigrąžina ir kadaise prarastą saugumo statusą.

„Džiaugiamės, kad saugumo situacija Egipte pagerėjusi ir vėl galima plaukti legendiniu kruizu Nilu, pamatyti piramides, apsilankyti Baltojoje dykumoje“, – portalui LRT.lt teigia kelionių organizatorė G. Štaraitė.

M. Bertulis pridūrė, kad turistai iš naujo atranda ir Iraną – nesaugumo mitus griauna kiekvienas ten nukeliavęs.

Svarbiausia – patogus skrydis, tačiau įtaką daro ir žinomi žmonės

Pasak Turizmo rūmų prezidentės Ž. Gavelienės, ar vieta bus populiari ir lankoma keliautojų priklauso nuo to, ar patogu iki ten nuvykti.

„Didžiausią įtaką kelionių krypties populiarumui daro naujo skrydžio arba patogesnės skrydžių jungties atidarymas. Taip pat prisideda ir ypatingi kelionių pasiūlymai, nuolaidos skrydžiams“, – teigia Ž. Gavelienė.

„Travel Planet“ atstovės teigimu, renkantis egzotines keliones svarbu ir šalies orientacija į turizmą, siūlomų paslaugų kiekis ir kokybė bei pati keliautojo patirtis.

„Yra tokių šalių, kurios populiarios tarp viso pasaulio turistų. Prie jų priskirčiau Tailandą, Jungtinius Arabų Emyratus, Balio salą Indonezijoje, Karibų jūros šalis. Labai svarbi ir pati keliautojo patirtis – kuo daugiau keliauji, tuo vis įdomesnių šalių nori aplankyti“, – tvirtina kelionių organizatorė.

Gabrielė Štaraitė, asmeninio albumo nuotr.

M. Bertulis įsitikinęs, kad renkantis kelionių kryptį įtaką daro ir žinomų žmonių patirtys, tačiau ja dažniau remiasi tie, kurie nenori didelių iššūkių.

„Dažnai besiruošiant į kelionę žmonėms reikia kažkokių rekomendacijų iš ten jau buvusių žmonių, o kas gali būti geriau, jei ne tavo gerbiamas interneto influenceris? Daugeliui padarė įspūdį Beatos Tiškevič kelionė po Jordaniją, Leonardo Pobedonoscevo įdirbis populiarinant Balio salą ar Jazzu kelionė po Maroką.

Kelionių madomis, manau, seka tie žmonės, kurie mėgsta pasyvesnį poilsį. Kiekvienam rimtesniam keliautojui norisi kišti nosį ten, kur jis dar nėra buvęs“ , – teigia M. Bertulis.

Naujos keliavimo tendencijos: dažniau ir savarankiškiau

Kaip teigia Turizmo rūmų prezidentė, pastaraisiais metais turistai panoro organizuoti dvigubo tipo keliones – poilsį derina su pažintiniu vietos maršrutu: „Anksčiau buvo naudojamasi maršrutais, kuriuos sudarydavo viešbutis, o dabar žmonės teiraujasi kelionių agentūrų, prašo sudėlioti individualią programą. Pastebėjome, kad žmonės drąsiau keliauja patys automobiliu. Prieš penkerius metus tokių keliautojų buvo gerokai mažiau.“

Ž. Gavelienė teigia, kad pasikeitė ir kiti keliautojų įpročiai –  prieš dešimtmetį buvo įprasta keliauti 1–2 kartus per metus, o pastaruosius metus šeimos į keliones leidžiasi po 5–7 kartus.

„Kelis kartus atostogauja su šeima, tada su draugais. Ilguosius savaitgalius išnaudoja kelionėms į Europos sostines ar SPA centrus“, – sako Ž. Gavelienė.

Ji pastebėjo ir kitą pokytį – daugėja solo keliautojų: „Nors statistikos departamentas nerenka oficialių statistinių duomenų apie solo keliautojus, pavienių kelionių agentūrų duomenimis, solo keliautojų skaičius didėja. Pagal pasaulinę dabar jau kas ketvirtas žmogus keliauja vienas.“

Tikisi didesnio savivaldybių dėmesio turizmui

Paklausta apie vietos turizmo atgaivinimą, Ž. Gavelienė yra nepatenkinta dėl menko savivaldybių rūpinimosi vietos turizmu – trūksta informacijos sklaidos.

„Vietos turizmo skatinimas būtų efektyviausias, jei kiekviena savivaldybė sutelktų jėgas ir nuspręstų, kas pas juos svarbiausia bei pasiūlytų idėjų, ką pamatyti jų regione“, – tvirtina specialistė.

Anot jos, Lietuva gausi puikių regioninių parkų, SPA centrų, tačiau trūksta apie juos informacijos. Nėra pakankamai ir audiogidų, kad žmonės galėtų patys apeiti lankomiausias vietas.

„Neseniai lankiausi Krekenavos regioniniame parke. Prieš tai net neįsivaizdavau apie ten esantį stumbryną, beždžionių tiltą, restoraną, kuriame yra 20 skirtingų virtinukų rūšių. Mūsų Lietuva yra nuostabi ir po ją keliauti reikia. Kelionių propagavimas veda laimės ekonomikos formavimo link, nes kai žmonės keliauja, jie yra kur kas laimingesni“, – įsitikinusi Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Ž. Gavelienė.