Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuva suglumo: Amerika su D.Trumpu

Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose visame pasaulyje sukėlė politinį žemės drebėjimą.

Neramūs klausimai

Dabar, kai paaiškėjo, kas artimiausius ketverius metus stovės prie Amerikos vairo, vėl žadą atgavę rinkimų rezultatų priblokšti politikos apžvalgininkai, visuomenės nuomonės tyrėjai ir kitų sričių ekspertai ėmė labai protingai, argumentuotai ir įtikinamai aiškinti, kodėl laimėjo D.Trumpas. Visi protingi po laiko, tad sunku tikėtis, kad tokio stipraus politinio žemės drebėjimo Amerikoje prognozuoti nesugebėję ekspertai galės bent kiek aiškiau įžvelgti tolimesnę ar artimesnę D.Trumpo prezidentavimo ateitį. O tai, kad ji labai rūpi ne tik patiems amerikiečiams, patvirtina ir kitą rytą po rinkimų Jungtinėse Valstijose Vokietijos iškelta iniciatyva skubiai susirinkti visiems ES šalių užsienio reikalų ministrams ir aptarti jų rezultatą.

Kaip reikės dirbti su D.Trumpu, į aštuntą dešimtį įžengusiu ir pačiu seniausiu JAV prezidentu, užimančiu 324 vietą turtingiausių pasaulyje žmonių sąraše, gana prieštaringai vertinamu verslininku, žmogumi, neturinčiu jokios politinės veiklos patirties, nedirbusiu nei valstijos gubernatoriumi, nei Kongreso nariu, spėlioja ir valstybių vadovai, ir visuomenė.

Ką iš tikrųjų reiškia jo kalbos apie NATO nereikalingumą, apie neapmokėtas Europos sąskaitas už karinę Amerikos sargybą? Ar jo siekis vėl padaryti Ameriką didžią remsis po Antrojo pasaulinio karo sukurta tarptautinio saugumo sistema, o gal Jungtinės Valstijos iš jos pasitrauks garsiai trinktelėdamos durimis? Ir jei taip, ką tai reikštų Lietuvai ir visai Europai? Ar ES būtų pajėgi užsitikrinti savo saugumą be Amerikos?

Scanpix nuotr.

Nebenori išlaikytinių

Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius neabejoja, kad Europa prireikus galėtų tai padaryti. „Ji turi daugiau nei pusę milijardo gyventojų, bent trigubai daugiau nei Rusija. Europos ekonominis potencialas taip pat maždaug 6 kartus didesnis. Ji taip pat lenkia Rusiją pažangių technologijų srityje. Tad jei Europa susirūpintų savo pačios saugumu, manau, ji tą padaryti galėtų gana veiksmingai“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė K.Girnius. Tačiau, pasak politologo, nereikia pamiršti, kad pačiai Amerikai NATO ir Europa vis dėlto yra labai svarbios. Jeigu šaltojo karo laikais Sovietų Sąjunga būtų pradėjusi invaziją į Vakarų Europą ir ją užėmusi, Amerikos saugumas būtų smarkiai nukentėjęs. „Dabar Rusija yra nepajėgi to padaryti, bet NATO Amerikai vis tiek yra svarbi: Europoje driekiasi pirmoji JAV gynybos linija. Be to, NATO pajėgos Europoje, kad ir kuklios, padėtų Amerikai kokio nors karinio konflikto atveju. Trumpai tariant, NATO Amerikai yra naudinga“, – sakė politologas.

K.Girniaus manymu, D.Trumpas yra visiškai teisus, priekaištaudamas NATO partneriams dėl to, kad jų saugumas užtikrinamas Amerikos iždo sąskaita. Nors dauguma NATO šalių yra turtingos, jos gynybai finansuoti skiria mažiau nei 2 proc. BVP, t. y. išlaidos nesiekia net minimalios sutartos ribos. „Galima prisiminti, kad Lietuva anksčiau savo gynybai yra skyrusi vos 0,9 proc. BVP. Prezidentė buvo pasakiusi, kad mes neturime jokių finansinių įsipareigojimų NATO, nes jie neįrašyti jokioje sutartyje. Tai buvo absurdiškas teiginys, gryniausia sofistika. Europa tikrai turi labiau prisidėti prie gynybos finansavimo, nes Amerikos ūkis taip pat išgyvena šiokių tokių sunkumų, todėl Vašingtone manoma, kad Europa turėtų bent po lygiai pasidalyti šią naštą. Tuo labiau kad jei Europoje kiltų karinis konfliktas, amerikiečiams atitektų vadovaujantis vaidmuo ir jų kariai pirmiausia žūtų, o ne Ispanijos ar Vokietijos. Tad šios šalys bent finansiškai galėtų daugiau prisidėti. Toks D.Trumpo reikalavimas yra teisingas“, – pridūrė K.Girnius.

Scanpix nuotr.

Šiapus ar anapus?

Lietuvoje didelį nerimą kelia ir akivaizdūs D.Trumpo aplinkos ryšiai su Rusija. Išrinktasis prezidentas neslėpė simpatijų Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui. Dauguma JAV žvalgybos tarnybų pripažino, kad Rusija stengėsi paveikti prezidento rinkimus: rusų įsilaužėliai buvo įsibrovę į Demokratų partijos rinkimų štabo kompiuterius ir išplatino informaciją, kuri buvo naudinga D.Trumpui. Jis pats buvo linkęs apie tai nutylėti, nors garsiai grasino pasodinti H.Clinton į kalėjimą už aplaidumą dėl savo elektroninio susirašinėjimo.

Žinia apie D.Trumpo išrinkimą Rusijos Dūmoje buvo sutikta smarkiais plojimais. V.Putinas, pirmasis iš užsienio šalių vadovų, pasveikino D.Trumpą su pergale. Ar naujojo Amerikos prezidento išrinkimas negrąžins Europos į 1945 m. vykusios Jaltos konferencijos laikus, kai didžiosios valstybės braižė žemyne pokarines įtakos zonas? Kur tokiu atveju atsidurtų Lietuva: šiapus ar anapus?

Politologas, išrinktasis Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, mano, kad panašūs svarstymai tėra mėginimas interpretuoti tam tikrus D.Trumpo pasisakymus, nuskambėjusius rinkimų kampanijos metu įvairiuose kontekstuose.

„Žiniasklaida paprastai pasigauna kokią sensacingą, įdomesnę publikai žinutę, bet nefiksuoja kitų, kurios paneigia ankstesniąsias. Pavyzdžiui, mažai buvo skelbiama apie tai, kad D.Trumpas buvo atvykęs į Amerikos lenkų kongresą, pasakė jame labai įspūdingą kalbą, nuramino lenkus. Ir tai įvyko daug vėliau, nei buvo nuskambėję tie garsieji jo pareiškimai apie NATO. Dabar jis jau yra išrinktasis prezidentas, ir reikia žiūrėti, ką toliau darys“, – svarstė L.Kasčiūnas.

Jis siūlo stebėti, ar D.Trumpas peržiūrės Baracko Obamos sprendimą didinti finansavimą Vidurio Europos šalių gynybai, ar keis ankstesnius sprendimus dėl JAV karių dislokavimo Baltijos šalyse. „Jeigu tai bus padaryta, tada, be abejo, turėsime rimtesnių bėdų. Tada bus galima kalbėti ir apie tuos „Jaltos scenarijus“. Bet kol kas reikėtų palaukti, ieškoti ryšių su būsimąja D.Trumpo komanda, dirbti su jos nariais“, – sakė pašnekovas.

L.Kasčiūnui kėlė šypseną aplodismentai D.Trumpui Rusijos parlamente: jie gali būti pernelyg optimistiniai. „Patys pagalvokite: Amerika turi pernelyg gilias politines tradicijas, kad kažkokie Rusijos Dūmos deputatai ar V.Putinas galėtų turėti joms įtakos. Taip, žinoma, JAV prezidentas yra įtakingas, bet jis turbūt orientuosis į vidaus politiką, galbūt užsienio politikoje daugiau galių suteiks viceprezidentui Mike'ui Pence'ui. Bet kokiu atveju yra įvairių filtrų, balanso sistemų – santykiai su Kongresu, Atstovų rūmais, Senatu, kuriuose vyrauja respublikonai. O jie labai aiškiai supranta Rusijos grėsmę ir transatlantinių ryšių svarbą“, – pabrėžė politologas.

Scanpix nuotr.

Priminė R.Reaganą

Žygimanto Pavilionio, išrinktojo Seimo nario, 2010–2015 m. dirbusio Lietuvos ambasadoriumi JAV, manymu, atėjus D.Trumpo administracijai Amerikos politikoje bus didelių pokyčių. „Jie bus gilūs. Atėjusi kita partija paprastai keičia visus žmones administracijoje – iki skyrių vedėjų, tad naujai Lietuvos valdžiai ir naujiems Seimo nariams teks labai daug padirbėti, kad ryšiai būtų atkurti“, – teigė jis.

Paklaustas, ko iš D.Trumpo prezidentavimo galėtų tikėtis ne tik Amerika, bet ir visas pasaulis, Ž.Pavilionis atsakė, kad pokyčių bus, bet nebūtinai negatyvių. Naujasis prezidentas į rinkimus esą ėjo su tais pačiais šūkiais apie Amerikos lyderystę ir didybę, su kuriais savo laiku į rinkimus ėjo ir juos laimėjo Ronaldas Reaganas. „Žinome, kuo tai baigėsi mums, panašiai laikėsi net ir G.W.Bushas, kuris nusprendė, kad Baltijos šalys privalo būti NATO narėmis. Mums tiesiog reikia rasti gerą santykį, gerą ryšį su būsimuoju prezidentu, tačiau turime suprasti, kad prieš mus yra pragmatikas, buvęs verslininkas, kuris vertins mūsų elgesį“, – sakė Ž.Pavilionis.

Saugumo garantas

Ignas Stankovičius, dimisijos pulkininkas, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos informacijos analitikas, „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad kalbėti apie NATO išnykimą prie Amerikos vairo stojus D.Trumpui galima nebent teoriškai.

„Nepanašu, kad jis priimtų sprendimą išstoti iš NATO. Jis žada padaryti Ameriką vėl didžia. Ką reiškia „didžia“? Vienas pats, užsidaręs namuose, neturi prieš ką būti didus. Reikia būti didžiam pasaulyje. O pasaulyje didi Amerika negali nei atsisakyti NATO, nei kitų svarbių ankstesnių savo įsipareigojimų“, – teigė pašnekovas. Anot jo, mūsų saugumo garantas yra integrali visuomenė, kad visi, nepaisant tautybės, jaustųsi atsakingi už Lietuvos saugumą ir nebūtų savų „žaliųjų žmogeliukų“. „Manau, dabar pas mus jų yra nemažai. Aišku, jie gal ir nėra agresoriaus agentai, bet, jeigu tik būtų proga, atsirastų kolaborantų. Labai svarbi saugumo dalis yra darbas šalies viduje, nuostata, kad nesame pasmerkti, galime gintis ir prireikus ginsimės“, – sakė I.Stankovičius.

Pasak jo, jei turėsime gerą gynybinį potencialą, nebus įmanoma prieš Lietuvą vykdyti staigių karinių operacijų ribotomis pajėgomis. O intensyvių, plataus masto kovinių veiksmų Rusijai vykdyti neleis jos finansiniai ir ekonominiai ištekliai. „Rusijai verkiant reikia, kad pakiltų pasaulinės naftos kainos. Jei Rusija neatsisakys agresyvių savo ketinimų atkurti karinę imperiją buvusios Sovietų Sąjungos rėmuose, kylančios naftos kainos mums reikš pavojų. Bet nelabai būčiau linkęs tuo tikėti. Rusija, pradėjusi karą su Ukraina, galėjo „pavažiuoti“ gilyn į jos teritoriją, bet to nepadarė. Pernelyg brangiai būtų kainavę“, – sakė ekspertas.

Turbūt kalbės kitaip

Linas Kojala

Linas Kojala, politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas

Naujasis JAV prezidentas neabejotinai turės palaikyti ryšį ir su Senatu, ir su Kongresu, ypač spręsdamas strateginius klausimus – ar tai būtų tarptautinės sutartys, ar gynybos politika, ar kiti klausimai. Akivaizdu, kad tam tikro balanso bus. Juo labiau kad, ko gero, ir pats D.Trumpas kalbės šiek tiek kitaip, negu tai darė rinkimų kampanijos metu, nes iš esmės jis visą kampaniją grindė tam tikromis trumpomis tezėmis, kurios nebūtinai būdavo paremtos gilia argumentacija arba planu, kaip bus elgiamasi praktinėse situacijose. Ir tai, viena vertus, mums kelia didelį nerimą, nes akivaizdu, kad retorika NATO atžvilgiu per visą kampaniją išliko labai primityvi. Kita vertus, tai leidžia tam tikra prasme viltis, kad tie žmonės, kurie sups jį, vis dėlto subalansuos tą politiką ir neleis jos per vieną dieną, savaitę ar net kelerius metus iš esmės pakeisti. Juk mes kalbame apie strategines JAV kryptis, kurios daugeliu atvejų nekinta nuo 1949 metų, kai susikūrė NATO.

Rekomenduojami video