Vokietijos kairiųjų ministras pirmasis atsiliepė į Lenkijos dešiniųjų kvietimą Europos politikams atvykti ir patiems pamatyti, kad demokratijos būklė ne tokia prasta kaip piešiama. Partijos Teisė ir teisingumas užmojus perimti visuotinę kontrolę – nuo Konstitucinio tribunolo ir nacionalinio transliuotojo iki valstybės įmonių ir bankų – Vokietijos politikai Briuselyje lygino su perversmu ir putinizmu, ir siūlė Lenkiją prižiūrėti. Varšuvos atkirčiai buvo ne mažiau aštrūs, tas Europos Sąjungoje kilo būgštavimų, kad santykiai tarp dviejų svarbių kaimynių sparčiai šlyja, nors Berlynas ir atmetė galimybę įvesti Lenkijai sankcijas.

Ministrai pamėgino parodyti, kaip gerai sugyvena: vadino vienas kitą vardais, Witoldas Waszczykowskis sveikino Franką Walterį Steinmeierį su jubiliejumi ir vadino Lenkijos draugu, o šis nekritikavo Lenkijos vidaus politikos ir aiškino, kad istorinis susitaikymas pernelyg brangus, kad taptų politinių žaidimų dalimi. Tačiau Varšuvai labai reikia, kad Berlynas žengtų konkretų žingsnį – iki NATO viršūnių susitikimo liepą pritartų nebe šiaip simboliniam Aljanso buvimui prie Rusijos sienų, o rimtam atgrasymui.

„Velso susitikime manėme, kad rytų flango saugumą užtikrinti galima parama ir greitojo reagavimo padaliniu, kuris kilus problemoms atskristų ar atvyktų į regioną ir Lenkiją. Šiandien ši pozicija keičiasi – juda ta kryptimi, kad veikiau saugumą reikia užtikrinti sąjungininkų pajėgų buvimu“, – teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras.

Vokietijos atstovas atsakymo išvengė, tik pavirtindamas, kad Vokietijos socialdemokratai, vengiantys erzinti Rusiją, tebėra viena iš pagrindinių kliūčių sutarti dėl nuolatinio sąjungininkų buvimo rytinėse NATO narėse – kalbėjo, kad regiono saugumą užtikrins ne Vakarų kariai, o su Maskva suderinta taika Donbase.

„Ne tik pasiekėme situaciją, kur paliaubos gerbiamos, bet joms įsigaliojus sugebėjome suderinti konflikto sprendimą. Manau, kad tai didžiausias indėlis į saugumą, kokį tik galime pasiekti šioje pasaulio dalyje“, – džiaugėsi Vokietijos užsienio reikalų ministras.

O Lenkija neatšyla dėl Vokietijos atvirumo pabėgėliams. Premjerė Beata Szydlo netrukus vyks pas kanclerę Angelą Merkel, kuri siekia, kad Europos Sąjunga solidariai dalytųsi atvykėlių naštą. B. Szydlo sako, kad europiniai mechanizmai neveikia, o pabėgėliams padėti reikia už Europos sienų. Premjerė antradienį pareiškė, kad milijoną ukrainiečių Lenkijoje taip pat laiko karo pabėgėliais, nors šie žodžiai sukėlė Ukrainos pasipiktinimą ir prieštarauja pačios Varšuvos statistikai. Kijevas nurodė, kad ukrainiečiai jau dešimtmetį teisėtai vyksta į Lenkiją įsidarbinti, o duomenys rodo, kad prieglobstis suteiktas tik trims asmenims, pabėgusiems nuo karo.