Regis, teroristai Prancūzijai smogė dar vieną smūgį, primindami, kad vien solidarumo eisenomis ir politiniais užkeikimais jų nenugalėsi.

Sprogo danguje

Gegužės 19-osios naktį, praėjus 9 min. po vidurnakčio Lietuvos laiku, iš Charleso de Gaulle’o oro uosto Paryžiuje pakilęs Egipto oro bendrovės „EgyptAir“ keleivinis lėktuvas „Airbus 320“ savo kelionės tikslo – Egipto sostinės – taip ir nepasiekė. Likus 20 min. iki numatyto nusileidimo Kaire jis pradingo iš radarų ekranų.

„Airbus 320“ ką tik buvo įskridęs į Egipto civilinės aviacijos dispečerių kontroliuojamą oro erdvę. Paskutinis jo buvimo vietos signalas buvo užregistruotas 3 val. 45 min. Nuo tos akimirkos radijo ryšys su įgula nutrūko. Pranešama, kad tuo metu lėktuvas skrido į pietus nuo Graikijai priklausančios Karpato salos Viduržemio jūroje. Netrukus po to, kai „Airbus 320“ dingo iš radarų ekranų, o visi bandymai užmegzti radijo ryšį su įgula buvo nesėkmingi, Egipto ir Graikijos karinės jūrų pajėgos pradėjo paieškos ir gelbėjimo operaciją.

„Airbus 320“ lėktuvu iš Paryžiaus į Kairą skrido 66 žmonės – 56 keleiviai, tarp kurių buvo du mažamečiai ir vienas kūdikis, bei 10 įgulos narių. Pasak bendrovės „EgyptAir“ atstovų, keleivių sąraše yra 30 Egipto, 15 Prancūzijos, 2 Irako, po vieną Belgijos, Didžiosios Britanijos, Kuveito, Saudo Arabijos, Čado, Sudano, Portugalijos, Alžyro ir Kanados pilietį. Visų jų likimas nežinomas, kiek galėtų tęstis paieškos ir gelbėjimo operacija jūroje, kol kas taip pat neaišku.

Prieš pradingdamas iš radarų, „Airbus 320“ skrido maždaug 11 277 m aukštyje. Graikijos civilinės aviacijos dispečeris, lydėjęs lėktuvą savo šalies oro erdvėje, pranešė, kad įgula nebuvo pranešusi apie jokius nesklandumus ar incidentus. Paskutinį kartą jis su pilotais kalbėjosi likus maždaug 10 min. iki lėktuvo dingimo.

Kai Egipto civilinės aviacijos pareigūnai patvirtino praradę ryšį su reisu MS804, jie paneigė internete pasirodžiusius pranešimus apie tai, kad lėktuvo įgula neva spėjo pasiųsti nelaimės signalą. Tačiau po kelių valandų Egipto kariškiai patvirtino, jog toks signalas iš tikrųjų buvo priimtas, tik jį siuntė ne pilotai. Pasirodo, lėktuvo juodosioms dėžėms, kuriose įrašomi įgulos narių pokalbiai ir techniniai skrydžio parametrai, atsidūrus vandenyje, automatiškai suveikė avarinis plūduras. Iškilęs į vandens paviršių jis radijo siųstuvėliu išsiuntė nelaimės signalą su nurodytomis geografinėmis koordinatėmis, kad būtų galima greičiau pradėti paieškos ir gelbėjimo operaciją.

Reisu MS804 iš Paryžiaus į Kairą skridusio lėktuvo maršrutas nutrūko virš Vidurežemio jūros.

Teroro versija

Pirminė informacija apie šį įvykį beveik nepalieka abejonių, kad „Airbus 320“ keleiviai ir įgula tapo teroristinio išpuolio aukomis. Oro sąlygos skrydžio metu buvo puikios. Kai kurių Graikijos salų gyventojai vietos valdžios atstovams pranešė, kad tuo metu, kai lėktuvas dingo iš radarų ekranų, nakties danguje matė ugninį sprogimo rutulį.

Naujienų agentūros AFP kalbinti aviacijos ekspertai sakė, kad tikimybė, jog lėktuvas patyrė katastrofą dėl kokio nors mechaninio gedimo, įskaitant variklio sprogimą, yra nedidelė. Pasak buvusio Prancūzijos aviacijos tyrimų ir analizės biuro direktoriaus Jeano-Paulo Troadeco, pradingęs „EgyptAir“ oro linijų lėktuvas „Airbus 320“ buvo palyginti nesenas, pradėtas naudoti tik 2003 m. Tokio tipo lėktuvai esą yra labai patikimi, o įgulos patirtis nekelia abejonių.

Ekspertai taip pat atmeta versiją, kad lėktuvas galėjo būti numuštas iš sausumos ar jūros paleista zenitine raketa: Viduržemio jūra yra vienas labiausiai stebimų regionų pasaulyje, ir bet koks panašus bandymas esą tikrai būtų užfiksuotas. Labiausiai tikėtina, kad lėktuve buvo padėta bomba. Esą dabar svarbiausia, kad būtų rasta lėktuvo nuolaužų, ant kurių galbūt pavyktų aptikti sprogmenų pėdsakų. Spėjama, kad bombą lėktuve galėjo paslėpti kuris nors oro uosto darbuotojas iš lėktuvus prižiūrinčio personalo, ir nebūtinai Paryžiuje: ją buvo galima pakišti dar Kaire, prieš „Airbus 320“ išskrendant į Paryžių.

Šiaip ar taip, lemtingasis „EgyptAir“ skrydis MS804 yra dar vienas skaudus smūgis Prancūzijos saugumo tarnyboms, nesugebėjusioms užkirsti kelio kruvinai teroristų atakai. Nors po teroristų išpuolių Paryžiuje buvo kruopščiai patikrintas Prancūzijos oro uostų personalas, nemažai darbuotojų buvo atleista dėl įtarimų simpatizuojant „Islamo valstybei“, akivaizdu, kad saugumo užtikrinimo lygis dar toli gražu nėra pakankamas. Deja, dėl to 66 žmonės turėjo sumokėti didžiausią kainą.

Faktai

2016 m. kovo 19 d. šalia Rostovo prie Dono (Rusija) oro uosto nukrito Jungtinių Arabų Emyratų oro bendrovės „FlyDubai“ keleivinis lėktuvas „Boeing-737-800“. Žuvo 55 juo skridę keleiviai ir 7 įgulos nariai. Katastrofos priežastys dar nenustatytos, teroro akto galimybė atmesta.

2016 m. sausio 8 d. Norvegijoje nukrito iš Oslo į Tromsą skridęs Švedijos bendrovės „West Air Sweden“ krovininis lėktuvas „Bombardier CRJ200“. Žuvo 2 įgulos nariai. Manoma, kad katastrofos priežastis – lėktuvo gedimas.

2015 m. spalio 31 d. virš Sinajaus pusiasalio katastrofą patyrė Rusijos bendrovės „MetroJet“ lėktuvas „Airbus A321-231“, skridęs iš Šarm aš Šeicho (Egiptas) į Sankt Peterburgą. Visi juo skridę 217 keleivių ir 7 įgulos nariai žuvo. Lėktuvas subyrėjo ore sprogus teroristų padėtai bombai.

2015 m. birželio 30 d. netrukus po pakilimo iš Medano oro uosto Indonezijoje nukrito šios šalies karinių oro pajėgų transportinis lėktuvas „Hercules C-180“. Žuvo 109 keleiviai, 12 įgulos narių ir 22 vietos gyventojai. Katastrofos priežastimi laikomas variklio gedimas po to, kai lėktuvas kildamas užkliudė mobiliojo ryšio bokštą.

2015 m. kovo 24 d. Prancūzijos Alpėse katastrofą patyrė iš Barselonos į Diuseldorfą skridęs Vokietijos bendrovės „GermanWings“ lėktuvas „Airbus A320-211“. Žuvo 144 keleiviai ir 6 įgulos nariai. Katastrofą sukėlė nusižudyti nusprendęs antrasis lėktuvo pilotas Andreas Lubitzas.