Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lemtinga diena visam pasauliui: kas negrįžtamai pasikeitė po Rugsėjo 11-osios?

Lygiai prieš 20 metų visas pasaulis sugniaužęs kvapą televizijos ekranuose sekė įvykius JAV, kai teroristai užgrobtais lėktuvais pražudė tūkstančius žmonių. Ar praėjus dviem dešimtmečiams vis dar girdime tragedijos atgarsius? Jei ne tiesioginius, gal bent kaip šalutinius JAV kovos su terorizmu padarinius? Ekspertai skirtingai vertina tai, kaip daugiausiai aukų JAV istorijoje nusinešęs teroro aktas pakeitė pasaulį.

Rugsėjo 11-ąją, antradienio rytą, 19 teroristų, finansuojamų ir paruoštų grupuotės „Al Qaeda“, užgrobė keturis komercinius keleivinius lėktuvus ir du iš jų nukreipė į Pasaulio prekybos centrą Niujorke, vieną į Pentagoną (JAV Gynybos departamento būstinę) netoli Vašingtono, o ketvirtasis savo tikslo taip ir nepasiekė, sudužęs laukuose Pensilvanijoje.

 Per atakas žuvo beveik 3 tūkst. žmonių, įskaitant maždaug 343 Niujorko gaisrininkus ir 71 policijos pareigūną. Dar apie 10 tūkst. žmonių buvo sužeista. Iš viso užgrobtais lėktuvais skrido 245 žmonės, iš kurių nė vienas neišgyveno. Rugsėjo 11-osios teroro atakos ne tik visiškai performavo pasaulio atsaką į terorą, bet ir pakeitė JAV ir kitų valstybių požiūrį į asmens duomenis, privatumą, imigracijos politiką, paskatino diskriminacijos ir rasizmo bangą.

 Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius neabejoja, kad Rugsėjo 11-oji buvo svarbus istorinis įvykis, tačiau jis nesutinka, kad išpuolis kaip nors pakeitė pasaulį ar visuomenę.

„Tokių teroro aktų pasaulyje iki tol tikrai nebuvo. Jie sudrebino didžiausią pasaulio valstybę iki pamatų visomis prasmėmis nuo politinės iki ekonominės. Čia apie visus tuos jausminius dalykus aš net nešneku. Iš tikrųjų, poveikis buvo didelis, todėl manau, kad tai yra vienas iš tų įvykių pasaulyje, kurie ne tik JAV, ir ne tik mūsų kartai atsiliepė. Tai tokio lygio istoriniai įvykiai, kurie bus minimi tarp svarbiausių istorinių įvykių.

Bet nevadinčiau jo lūžiniu momentu. Saugumo prasme, taip, įvyko visokių pokyčių. Bet lūžinis momentas būtų, kai mes matytume kažkokią esminę permainą visuomenės raidoje. Ar tik demokratinio pasaulio, ar viso pasaulio. To aš nematau. Iš esmės pasaulis nepasikeitė, tik tiek, kad turėjo didelį atgarsį, bet trumpalaikį poveikį“, – tv3.lt sakė M. Laurinavičius.

Tačiau Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala nesutinka su nuomone, kad Rugsėjo 11-oji nebuvo pasauliui įtakingas įvykis. Pirmiausiai, anot analitiko, tarptautinėje politikoje žymiai dažniau pradėtas linksniuoti žodis „terorizmas“, kuris iki išpuolių buvo naudojamas labiau specifiniame kontekste.

Tai turėjo didelę įtaką tarptautinei ir saugumo politikai. „Smarkiai pasikeitė, pačios Amerikos požiūris į tai, kaip reikia spręsti problemas. Bušo doktrina, pereinant nuo kuklios užsienio politikos, kurią jis žadėjo iki Rugsėjo 11-osios, iki kovos su blogio ašies šalimis, tomis, kurios rengia, remia teroristus, tikrai buvo labai didelis žingsnis į priekį“, – tv3.lt sakė L. Kojala.

Galiausiai, pokyčiai palietė ir viso pasaulio gyventojus – reikšmingai sugriežtinti saugumo reikalavimai oro uostose, keliautojų patikros. Be to, kaip pažymi L. Kojala, Rugsėjo 11-osios išpuolis atsiliepė ir JAV bei Europos santykiams. Ypač kalbant apie po teroro akto sekusias JAV invazijas į Iraką ar Afganistaną.

O vienašališku JAV sprendimu vykdomos invazijos į užsienio valstybes, pasak L. Kojalos, viena ar kita forma tęsiasi iki šiol. „Puikiai žinome Prancūziją, Vokietiją ir netgi tą pačią Rusiją, kurios prieštaravo karui Irake, žinome dabartinių procesų poveikį Europoje, kad galbūt JAV vėl elgiasi šiek tiek vienašališkai, palieka europiečius ant ledo, atsitraukdamos iš Afganistano.

Tai nepasitikėjimas tarp JAV ir Europos ir svarstymas apie dažniau išsiskiriančius nei sutampančius procesus, manau, yra viena iš pasekmių, kuri įgauna pastaraisiais metais naujas formas. Nes juk Trumpas, kaip politikas, iškilo ir dėl to, kad pristatė save kaip tą, kuris ne kariaus karus kažkur toli, o koncentruosis į vidaus problemas“, – atkreipė dėmesį L. Kojala. Negrįžtami padariniai Deja, po Rugsėjo 11-osios sekusios JAV užsienio ir saugumo politikos padariniai visuomenėje nebūtinai atsiliepė geruoju.

„Patiriami iki šiol kaštai, susiskaldymas visuomenėje, netikrumas dėl ateities, baimė dėl to, kad JAV iš esmės buvo pirmą kartą atakuotos tokiu mastu. Ta tezė, kad mus supa du vandenynai ir esame saugūs, ir aplinkinės kaimyninės šalys yra mums draugiškos, buvo visiškai sugriauta. Ji nebegali būti egzistuojanti“, – pažymėjo RESC vadovas.

Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad po Rugsėjo 11-osios taip ir neatsakyta į klausimą, – kur brėžti ribą tarp visuomenės saugumo ir individo teisės į privatumą. „Neatsakomas klausimas dėl santykio tarp saugumo užtikrinimo ir valstybės intervencijos, tame tarpe ir į privačią asmenų erdvę, ir noro likti toje situacijoje, kai žmogus turi pakankamai plačią terpę veikti, elgtis, komunikuoti atvirai.

Tuo pačiu sudarant prielaidas, kad tuo gali naudotis nedraugiškai nusiteikę asmenys ir organizacijos. Tai irgi, manau, dilema, kuri iki šiol nėra atsakyta, kurgi tas aukso viduriukas“, – pridūrė L. Kojala.

Tuo metu M. Laurinavičius šią dilemą laiko filosofine ir teigia, kad tai tėra visuomenės susitarimo reikalas. „Nemanau, kad yra kur nors peržengta riba.

Tai yra grynai filosofinis klausimas – kas yra svarbiau – vienokia ar kitokia individo laisvė ar visuomenės saugumas. Mes lygiai su tuo pačiu klausimu susiduriame kovido akivaizdoje. O visuomenės raidos prasme tai yra susitarimo reikalas tiesiog“, – sakė politikos apžvalgininkas.

Tačiau, jo manymu, JAV kova su terorizmu turėjo kitą savotišką netiesioginį poveikį Rusijai ir Kinijai. „Pradėtas karas prieš terorą, kaip pripažįsta jau ne tik amerikiečių žvalgybų atstovai, visiškai nukreipė dėmesį nuo kitų grėsmių. Tai yra – buvo visas dėmesys skiriamas būtent terorizmui ir neužteko dėmesio ir noro žiūrėti, ką daro Rusija. Manau, kad su Kinija lygiai taip pat buvo kurį laiką. <...> Rusija ir Kinija pasinaudojo į vieną problemą nukreiptu pasaulio dėmesiu. Manau, kad tikrai per ilgai daugelis pasaulio šalių nekreipė dėmesio į tas problemas, bet tai irgi pakankamai natūralus procesas“, – sakė M. Laurinavičius.

 Grįžti iki tos dienos neįmanoma

Vis dėlto atrodo aišku, kad JAV grįžti į tą visuomenės nuotaiką ir būvį, kuris tvyrojo iki Rugsėjo 11-osios yra neįmanoma. Pirmiausiai, anot L. Kojalos, istorinės aplinkybės iki išpuolio buvo ypatingos – Berlyno sienos griuvimas, Sovietų Sąjungos griūtis skatino idėjas apie liberalios demokratijos triumfą ir JAV dominavimą pasaulyje. „Po to šio pozityvo liko gerokai mažiau. Ir šiandien potencialas, kad vėl sugrįžtume į tuos laikus, kai viskas atrodė daugiau mažiau rožėmis klota, jis yra visiškai sunykęs. Visų pirma, dėl to, kad terorizmo grėsmė tebėra aktuali. Ji galbūt įgauna naujas formas. Mes nekalbame apie užgrobtus lėktuvus, nes tai padaryti dabar jau būtų gerokai sudėtingiau. Bet puikiai žinome apie pavienių teroristų atakas, apie tai, kas vyksta Afganistane, Irake, Islamo valstybėje ir daugybėje kitų“, – sakė L. Kojala.

 Antra, pasak RESC vadovo, po Rugsėjo 11-osios demokratinės valstybės galėjo kiek labiau pradėti abejoti savimi ir savo demokratine sistema. „Ypač tame kontekste išryškėja priešprieša su Kinija, kuri tarsi siūlo alternatyvų politinės sistemos modelį, arba bent jau rodo, kad demokratija nebūtinai yra efektyviausia – kai kurių vertinimu, aš su tuo nesutikčiau, – o autoritariniai režimai galbūt gali būti labai sėkmingi dabartinių iššūkių kontekste“, – pastebėjo L. Kojala.

Monika Kasnikovskytė

Rekomenduojami video