Kiekvieną pavasarį aukso ieškotojai iš viso pasaulio skuba prie Kačavos upės Pietvakarių Lenkijos aukso karštinės sostinėje, tikėdamiesi, kad jau šį kartą laimė jiems tikrai nusišypsos.

Iki kelių įbridę į vandenį, įvairiausio amžiaus entuziastai tyrinėja Zlotoryjoje tekančios upės vagą, ieškodami mažyčių spindinčių žvynelių ir vildamiesi, kad už atkaklumą jiems bus atlyginta.

„Upėje kaskart randu bent dešimt mažyčių aukso grūdelių ir dešimtis žvynelių“, – giriasi Jaroslawas Dudkiewiczius, Lenkijos auksakasių asociacijos narys.

„Atkakliausiems pavyksta surinkti tris keturis gramus per dieną“, – papasakojo jis agentūrai AFP.

Aukso karštinė Zlotoryjoje prasidėjo dar 12-ajame amžiuje. Legenda teigia, kad aukso ieškotojams tuomet pavykdavo surinkti po daugiau kaip 50 kilogramų per metus.

Miestas net nusprendė pagerbti šią veiklą savo pavadinimu: pirma jis pasivadino Aurumu, o tai reiškia „auksas“ lotynų kalba, po to – Goldbergu, o tai vokiškai reiškia „aukso kalnas“. Galiausiai jis tapo Zlotoryja – tai lenkų kalba reiškia „aukso kasimas“.

Tadeuszas Osilewiczius aukso karštine užsikrėtė prieš beveik 25 metus ir nuo to laiko praleido tūkstančius valandų sijodamas smėlį. Šių jo pastangų vaisius – vos viena uncija (30 gramų) aukso, kurios vertė dabartinėmis kainomis siekia apie 1,15 tūkst. eurų, – telpa į mažą dėžutę, tačiau jam tai nerūpi.

„Nesu turtingas, bet esu laimingas, nes turiu auksą, kurį susiradau pats“, – sako jis.

„Norėjau šį auksą atiduoti dukrai, kad ji galėtų jį panaudoti savo vestuviniams žiedams pagaminti, bet ji atsisakė, taigi aš jį tiesiog kolekcionuoju.“

Aukso ieškotojų čempionatai

Zlotoryja dėl savo – aukso miesto – reputacijos žemėlapiuose atsirado dar viduramžiais.

„Į Popiežiaus valstybėje 13-ajame amžiuje sudarytą Europos žemėlapį pateko tik du Lenkijos miestai – Vroclavas ir Zlotoryja“, – pasakoja vietos aukso muziejaus direktorius Zbigniewas Gruszczynskis.

„Žinoma, miestų buvo daugiau, bet nurodyti buvo tik tie, kuriuos buvo verta paminėti“, – pareiškė jis AFP.

Aukso ieškotojai plūdo iš visos Lenkijos ir Vokietijos, o kai kurie net kasė tunelius vietos kalnuose. Vienoje iš išlikusių kasyklų dabar gali apsilankyti ir turistai.

Tačiau iki 14-ojo amžiaus vidurio aukso klodai išseko, tad Zlotoryjos gyventojams teko imtis naujos veiklos, įskaitant alaus ir tekstilės gamybą.

Nors kasyba seniai buvo nutraukta, senosios šachtos ir toliau traukia turistus ir kai kurie ekspertai teigia, kad po kojomis tebėra daug brangiojo metalo.

„Apskaičiavome, kiek aukso viduramžiais galėjo atsidurti šlako krūvose“, – sako archeologas Witoldas Laszewskis.

„Mūsų skaičiavimais, po Zlotoryjos gatvėmis yra maždaug penki kilogramai aukso.“

Kad aukso karštinė tebėra užkrečiama, parodo pasaulio aukso ieškotojų čempionatas, kuris kasmet paskutinį gegužės savaitgalį rengiamas šiame mieste.

Čempionate gali dalyvauti visi, įskaitant vaikus. Kiekvienas dalyvis gauna po kibirą smėlio ir vandens, kuriame turi surasti paslėptus aukso gabalėlius – kas greičiau.

Koks gi yra dabartinis rekordas? Penkiasdešimt dvi sekundės.