Rusijos ir Saudo Arabijos pradėtas sekinantis naftos kainų karas pasisuko ne taip: pirmą kartą istorijoje naftos pirkėjams buvo primokama už tai, kad jie perka „juodąjį auksą“.

Kaina su minuso ženklu

Priešpaskutinė balandžio savaitė Niujorko prekių biržoje (NYMEX), didžiausioje pasaulyje pagal prekybos žaliavomis apimtis ateities sandoriais, prasidėjo tikru žemės drebėjimu. Vadinamieji ateities sandoriai remiasi biržoje perkančiųjų ir parduodančiųjų įsipareigojimu konkrečiu metu ateityje nupirkti arba parduoti prekę už fiksuotą kainą. Tektoniniai smūgiai ištiko prekybą amerikietiškos WTI rūšies nafta: akyse pradėjusi smukti jos kaina pagal gegužės mėnesį vykdomus ateities sandorius nučiuožė iki –40 JAV dolerių už naftos statinę (barelį). Kaina su minuso ženklu reiškia, kad pagal sandorį WTI naftos, kuri bus patiekta gegužės mėnesį, gamintojai pirkėjams primokėjo po 40 JAV dolerių už kiekvieną jiems veltui atiduotą barelį. Iš pažiūros absurdiška situacija yra lengvai paaiškinama: naftos rinkoje yra tiek daug, kad jos nebėra kur laikyti, o sandėliavimas talpyklose ar tanklaiviuose juk kainuoja. Taigi, Niujorko biržoje susidarė situacija, kai dėl neregėto naftos rinkos kolapso jos kaina tapo neigiama: pirkėjams buvo primokama, kad tik ją pasiimtų už dyką. Tokios situacijos, kad WTI rūšies nafta biržoje prarastų beveik 300 proc. savo vertės, nebuvo nuo pat Niujorko prekių biržos atidarymo 1983 metais.

Analitikai pabrėžia, kad pirmą kartą istorijoje Šiaurės jūroje išgaunamos „Brent“ naftos rūšies kaina dvigubai viršijo WTI naftos kainą. Taip nutiko dėl to, kad balandžio mėnesį dėl besiplečiančios koronaviruso pandemijos ir neseniai kilusio naftos kainų karo pasaulinėje rinkoje rekordiškai sumažėjo naftos paklausa. Susidarė milžiniškas „juodojo aukso“ perteklius, ir naftos pardavėjams taip sunku rasti pirkėjų, kad jie yra priversti pardavinėti ją už jiems nuostolingą kainą. O kas belieka daryti, jeigu dabar svarbiausia – kaip nors atsikratyti išpumpuota nafta, nes gavybos naftos verslovėse sustabdymas ir gręžinių konservavimas atsieitų nepalyginamai brangiau. Tiesa, dar nematyto stiprumo požeminiai smūgiai naftos rinkoje truko neilgai: jau kitą dieną WTI rūšies kaina Niujorko prekių biržoje iš neigiamos tapo teigiama: už kiekvieną amerikietiškos naftos statinę, kuri bus pristatyta gegužės mėnesį, jau buvo mokama daugiau nei 2 dolerius.

Tuo tarpu WTI naftos ateities sandoriai birželio mėnesiui buvo 70 proc. brangesni. Tai irgi nesunkiai paaiškinama: balandžio pradžioje Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir kitų naftą išgaunančių šalių aljansas (OPEC+) susitarė dėl naujų naftos gavybos mažinimo apimčių. Šis susitarimas, kuriuo naftos gamintojos viliasi stabilizuoti rinką ir „juodojo aukso“ kainas, įsigaliojo gegužės mėnesį. Pirkėjai ir pardavėjai biržose tikisi, kad OPEC+ valstybių susitartas 9,7 mln. barelių per parą naftos gavybos mažinimas sustiprins jos paklausą ir kilstelės kainas. Ateities sandorių Niujorko prekių biržoje brangimas pradedant birželiu rodo, kad atsigavimo viltys siejamos su artimiausiomis 5–6 savaitėmis.

Koronaviruso pandemija bei Rusijos ir Saudo Arabijos naftos karas balandžio pabaigoje naftos kainas nusmukdė iki neigiamos vertės.

Sunkios pagirios

Amerikietiškos naftos kainos griūtį JAV prezidentas Donaldas Trumpas, neseniai prisiėmęs nuopelnus dėl naujo OPEC+ šalių susitarimo, nes tarpininkavo Rusijai ir Saudo Arabijai, pabandė paversti laimėjimu. Rekordiškai žema WTI kaina gresia sužlugdyti JAV skalūnų naftos pramonę: nors dėl techninių ypatumų gavybą šiose verslovėse galima greitai ir palyginti pigiai sustabdyti, skalūnų naftos bendrovės yra prisirinkusios didelių kreditų. Jeigu naftos kainų atsitiesimas užtruks ilgiau nei tikimasi, ne visos įmonės atlaikys sunkmetį. Prezidento rinkimų išvakarėse tai būtų didelis smūgis ir pačiam D.Trumpui. Tad jis suskubo pranešti rinkėjams ir gerąją naujieną: pavadinęs neigiamą WTI kainą trumpalaikiu reiškiniu, kuris neva yra daugiau „finansinė istorija“, o ne naujos tikrovės naftos rinkoje ženklas, D.Trumpas pažadėjo iki kraštų pripildyti JAV strateginių naftos atsargų talpyklas rekordiškai pigia amerikietiška nafta.

„Pirmą kartą per ilgą laikotarpį jos bus visiškai užpildytos“, – pareiškė JAV prezidentas, paskelbęs, kad vyriausybė nupirks rinkoje tokį kiekį naftos, kad jo užtektų padidinti strategines atsargas iki 75 mln. barelių. Viena vertus, pirkti „juodąjį auksą“ už mažiausią įmanomą kainą ir pasidėti jį ateičiai – teisingas sprendimas, kita vertus, iki kraštų pripildytos Amerikos naftos saugyklos taip pat padarys nemažą poveikį naftos rinkai. Tikėtis, kad tai nesulėtins naftos kainų atsigavimo, turbūt būtų naivu. Kaip bebūtų, D.Trumpas tvirtino, kad jau gegužės pabaigoje WTI naftos kaina pasaulinėje rinkoje išaugs iki 25–28 dolerių už barelį.

Ar taip bus iš tikrųjų, parodys gyvenimas. Kol kas naftos rinka dreba ir klupinėja kaip sunkių pagirių kamuojamas alkoholikas. Naujas OPEC ir kitų naftą išgaunančių šalių susitarimas nuo gegužės dar labiau sumažinti naftos gavybos apimtis, pasak apžvalgininkų, nenutraukė Rusijos ir Saudo Arabijos naftos kainų karo, kuris kilo kovo pradžioje Maskvai atsisakius pratęsti bendrus OPEC+ veiksmus naftos rinkai stabilizuoti. Toks Rusijos elgesys partneriams sukėlė tikrą šoką. Atsitokėjusi Saudo Arabija atsakė triuškinančiu smūgiu, smarkiai padidinusi naftos gavybą ir suteikusi didelių nuolaidų arabiškos naftos pirkėjams Europoje ir Azijoje. Iš esmės tai reiškė, kad su rusiška nafta konkuruojama jau net nebe kainomis: Rijadas stengiasi išstumti Rusiją iš jos tradicinių rinkų. Jeigu taip ir nutiks, nebus taip lengva į jas sugrįžti.

Pasikeitęs peizažas

Situaciją naftos rinkoje komplikuoja ir didelis neapibrėžtumas dėl koronaviruso pandemijos poveikio pasaulio ekonomikai. Kai kone du trečdaliai žmonijos gyvena karantino sąlygomis, sunku tikėtis bent kiek didesnės paklausos naftos žaliavos ir jos produktų rinkoje. Stoja pramonė, žlugo turizmas, niekas negali pasakyti, kada bus panaikinti su pandemijos stabdymu susiję apribojimai. Gali būti, kad naftos prekeiviai jau nieko nebesitiki iš artėjančios vasaros, tradicinio atostogų ir kelionių meto. Sunkmetis naftos rinkoje keičia ne tik verslo peizažą: antai prie Kalifornijos krantų geresnių laikų laukia dešimtys inkarus išmetusių tankerių, pripildytų nafta, kurios niekas neturi kur dėti.

Analitikų teigimu, rinka supranta, kad naftos jau fiziškai nebėra kur laikyti, ir tai atsiliepia kitų naftos rūšių kainoms. Maždaug 160 mln. barelių naftos šiuo metu laikoma jūroje esančiuose naftos tankeriuose, ir tai yra naujas istorinis rekordas. Skelbiama, kad rinkos dalyviai prarado viltį, jog naujausias OPEC narių ir kitų naftą eksportuojančių valstybių susitarimas mažinti gavybą gali stabilizuoti padėtį. Akivaizdu, kad dabartinėmis aplinkybėmis naftos gavybos sumažinimas beveik 10 mln. barelių per dieną yra nepakankamas. Ekspertai prognozuoja, kad naftos kainos ir toliau mažės: antai naftos rinką analizuojančio informacinio biuletenio „The Schork Report“ redaktorius Stephenas Schorkas neatmeta galimybės, kad kuriam laikui žemiau 10 dolerių už barelį ribos gali nukristi ir „Brent“ bei rusiškos „Urals“ rūšių naftos kainos.

Investicinės bendrovės „The Global CIO Office“ investicijų vadovas Raineris Michaelis Preissas verslo žurnalui „Forbes“ neseniai sakė, kad situacija fizinėje naftos rinkoje išlieka labai sudėtinga, naftos paklausa nusmuko žymiai daugiau nei naftos kiekis, kurį OPEC+ šalys susitarė išimti iš rinkos. Esą dėl to visai įmanoma, kad „Brent“ ir „Urals“ laikinai bus pardavinėjamos po mažiau nei 10 dolerių už barelį. Tuo tarpu SEB finansų grupės vyriausiasis žaliavų analitikas Bjarne Schieldropas mano, kad perpildytų naftos saugyklų problema turėtų išsispręsti antrąjį šių metų pusmetį, nes tuo metu esą laukiamas stiprus naftos paklausos padidėjimas, ir jos atsargos staigiai sumažės. „Štai dėl ko vidutinė „Brent“ rūšies kaina 2021 metais stabiliai laikysis 40 dolerių už barelį lygyje“, – sakė jis CNBC televizijos kanalo žurnalistams.