Keliose praėjusiose užsienio spaudos apžvalgose pateikėme komentarus, kritikuojančius Donaldo Trumpo paskelbtą Amerikos atsitraukimą nuo Paryžiaus klimato sutarties. Tačiau yra žmonių, kurie mano, jog šiuo atveju Amerikos prezidentas pasielgė teisingai.

Vienas tokių yra Amerikos libertarų sukurto Katono instituto mokslininkas Patrickas J. Michaelsas. Pasak jo, išstojimas iš šios sutarties – tai žingsnis gera kryptimi, nes „Paryžiaus klimato sutartis būtent klimato atžvilgiu yra nereikšminga“.

Kodėl? Ogi dėl to, kad „savo privačių investicijų į technologinę inovaciją dėka, Amerika pasaulyje pirmauja mažindama anglies dvideginio išmetimą iš elektros jėgainių“.

„Mes tai jau pasiekėme be Paryžiaus sutarties, ir mes tęsime savo pavyzdingą vadovavimą ir toliau be jos“, – teigė P. J. Michaelsas.

Kaip pranešė Katono instituto svetainė, „pernai jis ir jo kolega Paulas C. Knappenbergeris energingai įvertino klimato sutartį ir bendrąją klimato kaitos mokslo ir politikos būklę savo knygoje „Drungnokaitra – nauja klimato doktrina, kuri viską pakeis“.“

Drungnokaitros arba drungno šilimo teorija stipriai prieštarauja įsitikinimui, jog klimato kaitos klausimu galimos tik dvi pozicijos – tai arba aliarmuojančioji, arba neigiančioji. Tačiau yra ir trečias pasirinkimas – galima manyti, kad klimatas šyla, bet ne stipriai.

Kaip tik šią poziciją savo knygoje P. J. Michaelsas ir P. C. Knappenbergeris ir gina. Užsimoję teiginiuose apie mokslą ir propagandą atskirti pelus nuo grūdų, jiedu prieina prie provokuojančios išvados, jog globalinis šilimas nėra karštas, o greičiau drungnas.

„Taip, klimato kaita yra reali, iš dalies už ją atsakingas žmogus, tačiau darosi vis aiškiau, jog jos poveikis – gerokai išpūstas. Daugybė sensacijas sukėlusių prognozių šiuo klausimu jas išanalizavus pasirodo esančios neįtikėtinos ar net neįmanomos.

Savo įtikinančia perspektyva ir aiškiu suprantamumu, ši knyga yra nepamainomas šaltinis visiems, norintiems pasiinformuoti apie globalinį šilimą ir jį paaiškinančius mokslinius duomenis“, – rašo Katono instituto tinklalapio kūrėjai, reklamuodami Michaelso ir Knappenbergerio knygą „Drungnokaitra – nauja klimato doktrina, kuri viską pakeis“.

Knygą rekomenduoja ir Prinstono universiteto profesorius emeritas, fizikas Willas Happeris tokiais žodžiais: „tai puiki knyga, padėsianti kiekvienam suinteresuotam žmogui suprasti ne tik sąžiningo klimato mokslo naujausius pasiekimus, bet ir su mokslu prasilenkiančias klimato sąjūdžio machinacijas“.

O pasak britų žurnalisto, torių lordo Matto Ridley`o, „šioje lengvai skaitomoje, bet rimtoje knygoje autoriai nuplėšia kaukę nuo daugelio šokiruojančių mitų apie klimato kaitą ir triuškinamai įrodo, kad ji iš tiesų vyksta, tačiau ne deginančiai kaitriai, bet tik – drungnai“.

Pažymėsime, kad pats Mattas Ridley`is yra parašęs nemažai mokslo populiarizacijos knygų, kurių viena, „Racionalusis optimistas“, sulaukė ypač palankių atsiliepimų.

Nors federaciniu lygiu, bent jau prezidentaujant Donaldui Trumpui, Jungtinės Amerikos Valstijos prie kovos su klimato šilimu neprisidės, tai nereiškia, kad to negali daryti ir nedarys atskiros valstijos.

Štai straipsnyje, pavadintame „Amerika turi naują vyriausiąjį klimato kovos vadą“, žurnalistas James`as Westas birželio 7-ąją rašė, kad Kalifornijos gubernatorius Jerry`is Brownas šią savaitę nukeliavo į Kiniją susitikti su prezidentu Xi Jinpingu ir pasirašyti susitarimą dėl išmetamų dujų sumažinimo.

Straipsnį išspausdino nepriklausomų kairiųjų žurnalas „Mother Jones“ ir perspausdino kairiųjų liberalų žurnalas „New Republic“.

Jame rašoma, kad „Kinijos prezidentas susitiko su galingu Amerikos lyderiu, tikinčiu klimato kaita ir norinčiu atverti kelius amerikiečių ir kinų ekonominiam bendradarbiavimui plėtojant žaliąją technologiją“.

„Kol žurnalistai iš paskutiniųjų stengėsi nustatyti, kiek ir ką nuo Paryžiaus klimato sutarties atsiribojęs prezidentas Donaldas Trumpas žino apie klimato mokslą, Kalifornijos gubernatorius ir žymus D. Trumpo kritikas Jerry`is Brownas pozavo nuotraukose su Kinijos vadovais (ir pandomis), kad atviroje kampanijoje pozicionuotų savo valstiją ne tik kaip lyderę kovojant už gerą klimatą, bet ir kaip pusiau valstybę, galinčią užpildyti D. Trumpo atvertą patikimo Amerikos vadovavimo tuštumą.

J. Brownas pasirašė klimato susitarimus su Dziangsu ir Sičuano provincijų pareigūnais, susitiko su daugeliu Pekino ministrų ir pasirašė didelį susitarimą su Kinijos vyriausybe dėl tiesioginio Kinijos ir Kalifornijos bendradarbiavimo atnaujinamos energijos, nulinį dujų kiekį išmetančių automobilių ir švarių miestų klausimais.

Be to, J. Brownas dalyvavo kartu su 24 šalių ir Europos Sąjungos energetikos ministrais šios savaitės Švarios energetikos ministrų susitikime Pekine, ir jo delegacija susitiks su 75 Kinijos bendrovėmis, kurios suinteresuotos bendradarbiauti su Kalifornija“, – taip rašė žurnalistas James`as Westas dviejuose JAV kairios minties žurnaluose.

Nuo savęs pridurtume, kad gal D. Trumpas ir neklydo, atribodamas Amerikos federacijos valdžią nuo Paryžiaus klimato sutarties, jeigu jos reikalingumas yra moksliškai abejotinas ir jeigu žemesnio lygio valdžios instancijos, klausydamos savo rinkėjų daugumos pageidavimo, vis tiek ryžtasi kovai su klimato kaita sava iniciatyva.