Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kuo baigsis auganti įtampa tarp Kinijos ir Taivano?

Dabar, tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos įsiplieskus prekybos karui ir vykstant karinėms varžytuvėms, JAV bičiulystė su Taivanu Kiniją erzina ne mažiau negu raudonas audeklas – bulių, rašo „The Guardian“ užsienio aktualijų apžvalgininkas Simonas Tisdallas.

Jei Pekino santykiai su Vašingtonu, jau ir taip gerokai įsitempę dėl vis intensyvėjančio prekybos karo ir karinių varžybų Rytų ir Pietų Kinijos jūrose, toliau blogės, Kinija gali su Taivanu pasielgti taip, kaip Rusija pasielgė su Krymu.

Toks įspėjimas iš jūrų saugumo ekspertų nuskambėjo po kelių pastarųjų Kinijos bandymų daryti spaudimą Taivano vyriausybei, puoselėjančiai mintį apie šalies nepriklausomybę. Praėjusį mėnesį iš Kinijos prezidento lūpų nuskambėjo pažadas įvykdyti Taivanui istorinės reikšmės bausmę, jei šis ir toliau laikysis separatistinės krypties.

„Bet kokie veiksmai ir triukai, kuriais bus siekiama suskaldyti Kiniją, yra pasmerkti nesėkmei ir bus palydėti didžiuliu žmonių nusivylimu“, – sakė Xi Jinpingas.

Slopinamos bet kokios iniciatyvos siekti nepriklausomybės

Paskutinįsyk kibirkštys įsiplieskė po to, kai Taivano ministras pirmininkas Williamas Lai, kalbėdamas šalies parlamente Taipėjuje, pasakė, kad stengiasi dėl nepriklausomybės ir kad Taivanas – suvereni ir nepriklausoma šalis. Kinija, kurios požiūriu Taivanas tėra išdavikiška provincija, suskubo pasmerkti W. Lai žodžius, pavadindama juos pavojingais ir pernelyg neapgalvotais.

Kinijos komunistų partijos leidinyje „Global Times“ pasirodė pranešimas, esą vadovaujantis 2005 m. Kinijos nedalomumo įstatymu galėtų būti išduotas tarptautinis W. Lai suėmimo orderis: „Jei nekils abejonių, kad jis prasikalto, gali būti skelbiama tarptautinė jo paieška“.

Pastaraisiais mėnesiais Kinija ypač aktyviai siekia diplomatinės Taivano izoliacijos. Pasinaudodama savo ekonomine įtaka, ji bando daryti spaudimą tiek atskiroms valstybėms, tiek tarptautinėms institucijoms, kad jos atsisakytų ryšių su Taivanu. Kinija jau dabar yra apribojusi dvišalę prekybą, kultūrinius mainus ir turizmo saitus su šia šalimi.

Negana to, Pekinas intensyvina karinio jūrų laivyno pratybas ir naikintuvų skrydžius strategiškai svarbaus Taivano sąsiaurio zonoje. Kinijos naikintuvai virš Taivano aktyviai vykdo patruliuojamuosius skrydžius, o neseniai prie Taivano krantų dislokuotas ir kinų lėktuvnešis.

D. Trumpas ir Taivano prezidentė Tsai Ing-wen, AFP/Scanpix nuotr.

Kinija nežada atsisakyti vientisumo

Vašingtone įsikūrusio idėjų instituto „Atlantic Council“ sušaukta jūrų saugumo ekspertų darbo grupė, diskutuodama apie galimus Kinijos ėjimus siekiant perimti Taivaną į savo rankas, pažymėjo, kad kontroliuodama Taivaną Kinija įgytų tiesioginę prieigą prie Vakarų Ramiojo vandenyno ir galėtų išplėsti savo įtaką ginčytinose Rytų ir Pietų Kinijos jūrų teritorijose, kuriose šiuo metu viena po kitos kuriamos Kinijos karinės bazės.

Kylio universiteto (Vokietija) Saugumo politikos instituto atstovės Sarah Kirchberger teigimu, Jungtinės Amerikos Valstijos, pagal 1979 m. santykių su Taivanu aktą de facto įsipareigojusios rūpintis taika ir saugumu Taivane, turėtų palyginti esamą situaciją su ta, kuri buvo susiklosčiusi prieš Rusijai aneksuojant Krymą 2014-aisiais. „Turėtume padaryti tai, ką V. Putinas padarė Kryme“, – sakė vienas aukštas Kinijos karinio jūrų laivyno pareigūnas. Pasak saugumo ekspertės, šių jo žodžių nederėtų praleisti pro ausis.

Rašinio autoriaus S. Tisdallo teigimu, didėjantis Kinijos spaudimas Taipėjaus atžvilgiu puikiai atspindi vis didesnės politinės įtakos siekiančio Xi Jinpingo norą pereiti prie kietesnės, į nacionalizmą orientuotos tarptautinės ir vidaus politikos. Šį jo siekį labai aiškiai iliustruoja ir tai, kokio atsako neseniai sulaukė demokratijos šalininkai Honkonge.

JAV bičiuliaujasi su Taivanu ir pykdo Kiniją

Susidariusi situacija turėtų kelti ypatingą susirūpinimą Amerikai – pagrindinei Taivano užsienio sąjungininkei ir ginklų tiekėjai. Nuo tada, kai tapo JAV prezidentu, Donaldas Trumpas stropiai bandė įsiteikti Xi Jinpingui: kvietėsi jį į Floridą, pats vyko į Pekiną ir atvirai pripažino, jog Kinija jam reikalinga tam, kad padėtų įtikinti Šiaurės Korėją sustabdyti branduolinių ginklų programas. Kita vertus, D. Trumpas stojo į kovą su Kinija dėl tarifų, taip išprovokuodamas atsakomuosius veiksmus ir sukeldamas pavojų įsižiebti labai rimtam prekybos karui.

Praėjusį mėnesį D. Trumpas pasirašė kelionių tarp Amerikos ir Taivano aktą, kurio tikslas – paskatinti dvišalius oficialius mainus su Taivanu visais lygmenimis. Kinijos požiūriu, šis teisės aktas yra klaida ir juo pažeidžiama vadinamoji vienos Kinijos politika.

Savaitgalį Taipėjuje vykusiame susitikime su nepriklausomybės šalininke Taivano prezidente Tsai Ing-wen, JAV kongreso narė Ileana Ros-Lehtinen pareiškė, kad JAV ir Taivano santykiai yra kaip niekad tvirti.

Daugelį Pekine šie žodžiai gerokai suerzino. Nerimą dabar turėtų kelti tai, kad Kinija, žinodama, koks D. Trumpas jautrus Šiaurės Korėjos klausimu, ir jausdama didelį pyktį dėl jo pradėto muitų karo ir apmaudą dėl nepakankamo dėmesio karinės pusiausvyros aspektui Vakarų Ramiajame vandenyne, gali sumanyti patikrinti, kiek iš tiesų tvirtas D. Trumpo prielankumas Taivano atžvilgiu. Ar tai, kad praėjusią savaitę D. Trumpas telefonu pasikvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atvykti į Baltuosius rūmus, nereiškia, kad Krymo reikalas pamirštas? – klausia rašinio autorius S. Tisdallas. Jei taip, tuomet kiek saugus gali jaustis Taivanas?

Rekomenduojami video