Šventosios Trejybės bažnyčia Stratforde ilgai nedavė leidimo mokslininkams tirti W. Shakespeare`o kapo. Tačiau arechologui K. Collsui leidimą gauti pavyko. Jo vadovaujama Stafordšyro universiteto komanda panaudojo radarą, kuriuo, neįeidama į kapą, jį ištyrė. Tyrimas parodė, kad vieta, kur turėtų gulėti kaukolė, sudarkyta, o vietoje kaukolės paberta birios medžiagos. Būtent dėlto K. Collsas teigia manantis, kad kažkas pavogė W. Shakespeare`o kaukolę.

„XVIII–XIX a. sandūroje kaukolių vagystės buvo gana populiarios dėl kelių priežasčių. Pirma, tai buvo daroma medicininių tyrimų tikslais – buvo bandoma išsiaiškinti, kas, pavyzdžiui, lėmė garsių žmonių sėkmę. Antra priežastis, deja, buvo finansinė. Manau, W. Shakespeare`o kaukolė buvo pagrobta būtent šiuo atveju. Lažinuosi, kad buvo pasiūlyta 300 svarų suma bet kuriam, kuris būtų išdrįsęs atnešti tą kaukolę ir išvengti prakeiksmo, kuris, manoma, yra užrašytas ant jo antkapio Šventosios Trejybės bažnyčioje“, – kalba K. Collsas.

Archeologas įsitikinęs, kad jo tyrimo duomenys sutampa su dar XIX a. pabaigoje viename žurnale įsakytais įtarimais, kad 1794 m. trofėjų medžiotojai pagrobė iš W. Shakespeare`o kapo jo kaukolę. Tyrėjas pripažįsta, kad tam, kad surastų kaukolę, jam su komanda reikėjo remtis šaltiniuose aprašytais mitais ir legendomis apie garsųjį britų dainių. K. Collso komanda patikrino ir seniai paplitusią legendą, esą W. Shakespeare`o kaukolė perlaidota kitoje vietoje, už 24 km esančioje Vorčesteršyro bažnyčioje. Tačiau šis spėjimas nepasitvirtino. Paaiškėjo, kad tai nežinomos maždaug 70 metų moters kaukolė.

Dalis mokslininkų kelią klausimą, ar W. Shakespeare`o kaukolė nėra perlaidota kartu su jo šeimos narių palaikais ar jam artimu žmogumi. Teigiama, kad XVII a. pradžioje, kai mirtingumas buvo didelis, praktika, kai artimieji pasilikdavo savo mylimųjų kaukoles, nebuvo negirdėta ar visiškai neįprasta. Tokių mokslininkų išaiškintų faktų būta ir anksčiau.

Šiandien mokslininkams po ilgų tyrimų pavyko išsiaiškinti, kad kaukolės W. Shakespeare`o kape nėra. Tačiau dalis tyrėjų sako, kad leistis į kaukolės paieškas bergždžias reikalas, eiti į kapo vidų ir bandyti rasti daugiau atsakymų ten taip pat nederėtų gerbiant W. Shakespeare`o atminimą, tad daug kas mano, kad ši jau 400 metų neįminta paslaptis turėtų ir likti paslaptimi.

Palmyra naikinta, kad „neskatintų stabmeldystės“

80 proc. Palmyros liekanų yra geros būklės – taip, Sirijos pajėgoms po beveik metų atkovojus istorinį miestą iš „Islamo valstybės“, pranešė šalies archeologai. Tačiau kai kurie ekspertai nėra tokie optimistiški. Teigiama, kad grupuotės padarytai žalai įvertinti prireiks daugiau laiko. Paskutinę kovo savaitę į Palmyrą atvykusi Sirijos archeologų grupė fotografuoja ir apžiūri istorinio miesto senamiesčio liekanas, tačiau jau dabar šalies pareigūnai teigia, kad restauravimo darbai užtruks mažiausiai penkerius metus. Sirijos istorinių objektų išsaugojimui vadovaujantis Maamounas Abdulkarimas vis dėlto tikisi, kad beatodairiškai naikintą miestą atkurti pavyks.

„Jau dabar vykdome dešimtis restauravimo darbų Palmyroje. Turime pakankamai patirties, kad galėtume sutvarkyti miestą. Tikiu, jog Sirijos vyriausybė imsis visų priemonių, kad Palmyra nebepatektų į „Islamo valstybės“ rankas ir jai netektų išgyventi šito košmaro. Esu tikras, kad bus imtasi svarbių saugumo priemonių miesto apylinkėse, kad Palmyros senamiestis šįkart būtų apsaugotas. Tikėjomės, kad po išvadavimo kovų Palmyra atrodys daug blogiau, bet panoraminis miesto vaizdas atrodo gerai“, – kalba M. Abdulkarimas.

Tuomet, kai Palmyroje viešpatavo „Daesh“, dalis mieste pasilikusių archeologų bandė derėtis su džihadistais, kad šie visko nesunaikintų. Tačiau tarp vertingiausių „Islamo valstybės“ sunaikintų kultūros vertybių atsidūrė Baal Šamino šventykla, 2 tūkst. metų senumo Belo šventykla ar romėnų triumfo arka, siekianti 200-uosius mūsų eros metus.

Džihadistai tvirtina, kad senovinis Palmyros palikimas skatino stabmeldystę, dėl to, sunaikinę miesto turtus, „Islamo valstybės“ nariai esą žmones apsaugojo nuo pagonybės plitimo. Vis dėlto tai nebuvo vienintelė priežastis. Islamistai prisigrobė arba pardavė vertingą turtą, kad galėtų vykdyti savo tariamo kalifato operacijas Artimuosiuose Rytuose.

Nors kai kurie Sirijos archeologai dėl Palmyros ateities nusiteikę pakiliai, užsienio ekspertai teigia buvę šokiruoti senovinio Sirijos miesto sunaikinimo masto – dalis neįkainojamų statulų ar kitų istorinių paminklų prarasti amžiams. „Neįmanoma atstatyti to, kas paversta dulkėmis“, – skelbė UNESCO.

UNESCO atkreipė dėmesį, kad ne tik „Islamo valstybė“, bet ir Sirijos kariuomenė 2012–2015 m. per karus istoriniam miestui padarė daug žalos. Teigiama, kad dabar, kariuomenei atkovojus Palmyrą, nereikėtų tikėtis itin didelių pokyčių. UNESCO atstovai tvirtina, kad Palmyros atkovojimas daugiau reiškia politinę ir viešųjų Basharo al-Assado ryšių pergalę, tačiau ne laimėtą karą. Vis dėlto UNESCO pritaria Sirijos archeologams, kad dalį reikšmingų Palmyros paminklų gali pavykti atkurti.

Sirijos vyriausybės pajėgos po trijų savaičių puolimo visiškai atkovojo miestą kovo 28 d. Dykumos perlu vadinama Palmyra, kurios pavadinimas reiškia „Palmių miestas“, buvo gerai išlikusi senovinė oazė, esanti už 210 km nuo Damasko. 1980 m. Palmyra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Anglijoje W. A. Mozartas pralaimėjo L. van Beethovenui

Didžioji Britanija atrodė nepalenkiama dėl savo sprendimo daugybę metų geriausių visų laikų kompozitoriumi rinkti Wolfgangą Amadeus Mozartą, bet šiemet Ludvigas van Beethovenas tapo tikra sensacija, kai radijo stoties „Classic FM“ balsavime pirmą kartą aplenkė savo amžininką ir tapo metų geriausiuoju. Viena didžiausių nepriklausomų britų klasikinės muzikos stočių „Classic FM“ jau 21 metus organizuoja geriausių klasikinės muzikos kūrėjų ir atlikėjų rinkimus. Balsavime kasmet dalyvauja apie 200 tūkst. klasikinės muzikos gerbėjų.

Tarp 300 geriausių klasikinių kūrinių, kuriuos renka klausytojai, pateko 19 L. van Beethoveno ir 16 W. A. Mozarto kūrinių. O tarp dešimties geriausių – trys L. van Beethoveno kūriniai ir vos vienas W. A. Mozarto.  „Classic FM“ vedėjas Johnas Suchet aiškino, kad L. van Beethoveno pergalę greičiausiai lėmė jo kūrinių pasirinkimas populiariems filmų takeliams.  Pavyzdžiui, 2011 m. „Oskarą“ pelniusio filmo „Karaliaus kalba“ garso takelyje skambėjo L. van Beethoveno „Septintoji simfonija“.

Kalbama, kad L. van Beethovenas ir W. A. Mozartas žavėjosi vienas kito kūryba. Kai L. van Beethovenas lankėsi viename W. A. Mozarto koncerte, jis draugui sakė, kad jiems niekada nepavyks padaryti kažko panašaus, ką sugeba W. A. Mozartas. Neabejojama, kad, jei W. A. Mozartas būtų gyvenęs ilgiau, jis būtų tapęs didelis L. van Beethoveno gerbėju. W. A. Mozarto biografai teigia, kad kompozitorius atkreipė dėmesį į tuomet tik pirmuosius kūrybos žingsnius žengiantį L. van Beethoveną ir žadėjo jam pasaulinę šlovę.

Kaip L. van Beethovenui sėkmę atnešė Holivudo filmai, beveik neabejojama, kad filmo „Žvaigždžių karai: galia nubunda“ sėkmė lėmė ir Johno Williamso iššovimą į priekį. Jo „Žvaigždžių karų“ muzikinis motyvas pakilo 38 pozicijomis ir atsidūrė 44 vietoje. Į sąrašą pateko dar kiti penki J. Williamso kūriniai, tarp kurių – „Šindlerio sąrašas“. Tačiau britų mėgstamiausias filmo takelis išlieka Howard Shore`o muzika „Žiedų valdovui“ – ji užima 28 vietą.

Vis dėlto pačiu mėgstamiausiu kūriniu šiemet tapo britų kompozitoriaus Ralpho Vaughano Williamso romansas smuikui ir orkestrui „Giesmė vieversiui“. Jis pirmoje klasikinės muzikos sąrašo vietoje atsidūrė jau septintą kartą.