„Irake ar bet kurioje Vidurio Rytų vietoje religinis pliuralizmas neturės ateities, jei nesibaigs šie persekiojimai ir smurtas“, – sako Erbilo arkivyskupas Basharas Warda savo kalboje, pasakytoje vasario 15 d. Džordžtauno universitete.

Chaldėjų arkivyskupas kalbėjo apie krikščionybės padėtį Irake šiandien, ir ką tiek musulmonų, tiek Vakarų lyderiai gali padaryti, kad būtų apsaugotos religinės mažumos ir joms būtų padėta atkurti savo bendruomenes.

„Mes, krikščionys, kurie kantriai ir su tikėjimu ištvėrėme 1400 metų persekiojimų, dabar susiduriame su išgyvenimo klausimu. Gali būti, kad tai yra paskutinė mūsų kova Irake“, – sakė Warda, Džordžtauno Berklio religijos, taikos ir pasaulio reikalų centro surengtame renginyje.

Po ISIS užpuolimo daugiau nei 125 000 krikščionių neteko savo namų. Warda pasakojo apie grupę tikinčiųjų, kurie atsisako palikti savo protėvių žemę Irako Ninevės lygumose. 

Per vieną naktį ISIS sunaikino beveik visą vyskupo kaimenę ir paliko juos „be pastogės, be prieglobsčio, be darbo, be nuosavybės, be vienuolynų, be galimybės turėti tai, kas mūsų gyvenimams suteikia orumo“, – sakė Warda.

Jis teigia: „Nepaisant to, mes vis dar čia, iškamuoti, sužeisti, bet vis dar čia.“

„Mūsų liko labai nedaug, kai kas sako, jog 200 000 ar net mažiau krikščionių, – tęsė chaldėjų vyskupas. – Taip, tiesa, mūsų nedaug, bet apaštalų buvo dar mažiau.“

Pasakodamas apie šių žmonių kančias, vyskupas taip pat kalbėjo ir apie atleidimą.

„Mes atleidžiame tiems, kurie mus žudė, kurie mus kankino, mus prievartavo, kurie norėjo sunaikinti viską, kas priminė mus. Kristaus vardu mes jiems atleidžiame.“

Vyskupas teigė tikintis, kad ši atleidimo žinia yra tai, ką krikščionys gali paliudyti savo kaimynams musulmonams Vidurio Rytuose.

Jis kalbėjo: „Savo kaimynams musulmonams mes sakome: mokykitės to iš mūsų, leiskite padėti jums gyti. Jūsų žaizdos yra tokios pat gilios, kaip ir mūsų… Mes meldžiamės už jūsų išgijimą. Drauge išgydykime mūsų sužeistas ir iškankintas šalis.“

Warda kvietė musulmonų lyderius pripažinti, kad norint apsaugoti religines mažumas, būtini pasikeitimai.

„Neužtenka pasakyti, kad ISIS neatstovauja islamui. Mums reikia daugiau.“

Warda kalbėjo: „Aš drąsinčiau musulmoniškas šalis imtis lyderystės, padedant atstatyti krikščionių kaimus, jazidžių kaimus, parodyti šiek tiek solidarumo ženklų.“

Kaip tokio elgesio pavyzdį jis pateikė Jungtinius Arabų Emyratus: „Nuo pat ISIS atakų pradžios jie buvo su mumis visais, katalikais, jazidžiais, musulmonais.“

„Pats islamas patiria esminę krizę ir jei ši krizė nebus pripažinta, į ją nebus kreipiamas dėmesys ir ji nebus išspręsta, tuomet Vidurio Rytuose krikščionims jokios ateities negali būti.“

„Mums tenka išgirsti kai kurių Islamo lyderių drąsius pasisakymus apie pokyčių poreikį, apie būtinybę šį klausimą kelti atvirai. Jie turi būti drąsinami.“

Jis taip pat pabrėžė „sąžiningumo ir pagarbos“ būtinybę vystant krikščionių ir musulmonų tarpreliginį dialogą.

Warda darbuojasi ieškodamas tvarių sprendimų, kurių dėka būtų atkurta jo bendruomenė Šiaurės Irake. Jis viltį mato naujame Erbilo katalikškame universitete, kuris neseniai atvėrė savo duris Italijos vyskupų konferencijos finansinės paramos dėka.

„Mes, krikščionys, turėdami Gerąją naujieną ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atleidimą, manau, galėtume kai ką pasiūlyti. Mes galėtume atverti savo mokyklas, atverti savo ugdymo centrus net tiems, kurie mus kankino ir pasakyti jiems: „Prašau, paklausykite mūsų, pažinkite mus ir leiskite mums jūsų klausytis, jus pažinti. Ugdymo institucijose mes tikrai turime galimybę vienas kitą geriau pažinti ir ugdyti toleranciją ir pagarbą vieni kitiems“, – EWTN sakė Warda.

Erbilo Katalikškas universitetas, kur kartu studijuoja studentai krikščionys ir musulmonai, vieną dieną galės priimti iki 700 studentų. Šiandien ekonomiką, tarptautinę teisę, anglų literatūrą, buhalteriją ir kitas specialybes studijuoja 82 studentai.

Praėjusiais metais Erbilo katalikišką universitetą aplankė dr. Mary Ann Cusimano Love. Nacionalinei katalikiškai agentūrai (CNA) ji sakė Irake akivaizdžiai mačiusi „drąsiai Bažnyčios atliekamą darbą“ ir drąsino krikščionių grupes teikti tiesioginę pagalbą arkivyskupui Warda.

Pasak jos, „mes galime už jį melstis, mes galime tiesiogiai jam padėti ir užtikrinti savo solidarumą su jais, nepriklausomai nuo to, ar tai daro mūsų vyriausybės, ar ne“.

Susidūrus su Irako religinių mažumų krize – arkivyskupas Warda pabrėžė: „Mes, krikščionys, negalime likti nuošalėje ar tiesiog melsti geriausio, mes taip pat turime atlikti lemiamą vaidmenį.“

Arkivyskupas Warda taip pat kvietė Vakarų krikščionis susivienyti ir Irako krikčionims teikti dvasinę, moralinę, politinę bei materialinę pagalbą atstatymo darbuose.

„Koks bus Vakarų atsakas? Mano klausimas nėra retorinis. Vidurio Rytų krikščionys nori išgirsti atsakymą.“