Spalio 8-oji gali tapti diena, kurią istorikai ateityje minės kaip dieną, kai JAV vyriausybė pripažino egzistuojant Rusijos strateginį planą, skirtą mesti iššūkį Amerikos demokratiniams procesams bei institucijoms ir jos tarptautinei įtakai.

Bendrame Vidaus saugumo departamento ir Nacionalinės žvalgybos tarnybos pranešime rašoma: „JAV žvalgybos bendruomenė įsitikinusi, kad Rusijos vyriausybė yra atsakinga už neseniai išaiškėjusį JAV asmenų bei institucijų, tarp jų ir JAV politinių partijų, elektroninio pašto adresų atskleidimą. Ši veikla (...) atitinka Rusijos naudojamus metodus bei motyvaciją (...). Tokia veikla Maskvai nėra naujiena – Rusijos piliečiai panašią taktiką ir veiklos metodus jau yra naudoję Europoje bei Eurazijoje (...). Remdamiesi tokios veiklos mastais ir paveikumu, manome, kad įsakymą jai galėjo duoti tik aukščiausi Rusijos vyriausybės pareigūnai.“

Prieš septynerius metus Centrinės bei Rytų Europos lyderiai įspėjo JAV įstatymų leidėjus, kad Rusija naudoja „tiek atviro, tiek slapto ekonominio karo metodus, tokius kaip, pvz., energetinės blokados, politiškai motyvuotas investavimas, kyšininkavimas ir žiniasklaidos manipuliavimas, siekdama paremti savo interesus ir mesti iššūkį transatlantinei Centrinės bei Rytų Europos orientacijai“ (žr. mūsų ataskaitą Kremliaus strateginis planas, p. 9). Šis pranašiškas įspėjimas dėmesio nesulaukė.

Rusijos taktikas bei metodus tyrinėjome pastaruosius 16 mėnesių, daugiausia dėmesio skirdami Rusijos ekonominės įtakos poveikiui ir demokratinių standartų nuosmukiui penkiose Centrinės Europos valstybėse 2004–2014 metais. Vašingtono nelaimei, Rusijos taktikos veikia itin gerai – palankumas Rusijos politikai Centrinėje Europoje gerokai išaugo; demokratinės regiono institucijos sumenko, o priešiškumas liberalizmui sustiprėjo.

Centrinėje Europoje Rusija išplėtojo abstraktų politinės protekcijos tinklą, kuris leidžia kontroliuoti sprendimų priėmimo procesus. Poveikio didinimo taktikos, primenančios tėkmės tinklo modelį, kurį apibrėžiame kaip „negarbingą Rusijos poveikio ratą“, įgyvendinamos per politinę ar ekonominę Rusijos infiltraciją, ima vienos kitas stiprinti, akivaizdžiai plečiasi ir kai kuriais atvejais priveda net iki „valstybės perėmimo“. Pasitelkusi šiuos tinklus, Rusija daro įtaką esminėms demokratinėms institucijoms, valstybės įstaigoms ir ekonomikai, taip ardydama nacionalinę politiką bei vyriausybių sprendimus.

Šios taktikos sudaro Rusijos karinės doktrinos, vadinamos šiuolaikiniu karu, pamatą: ji „visų pirma yra ne fizinės jėgos, o įtakos strategija“, o pagrindinis jos tikslas yra „ne priešo sistemos vidinio vientisumo sunaikinimas, o suskaldymas“ (žr. Kremliaus strateginis planas, p. 3–4).

Strateginis Kremliaus planas yra išnaudoti valdysenos trūkumus, siekiant susilpninti vidinį demokratinių visuomenių vientisumą ir dirbtinai išpūsti tariamą ekonominę ir politinę Vakarų valstybių disfunkciją veikiant ir ardant demokratinę valdyseną iš vidaus.

Mūsų tyrimas atskleidė, kad šalys, kuriose Rusijos ekonominis pėdsakas sudaro daugiau nei 12 proc. BVP, lengviau pasiduoda spaudimui, kurį sukelia tokie ekonominio poveikio įrankiai kaip dujų tiekimas ir tranzitas, esminių šalies įmonių pertvarka ir strateginių sektorių perėmimas. Šalyse, kur Rusijos įtaka sudaro mažiau nei 12 proc. BVP, Rusija naudoja politinį protegavimą, vizitus ir remia euroatlantinėms vertybėms bei tikslams prieštaraujančią užsienio politiką. Vienoje iš tirtų šalių, Bulgarijoje, Rusijos ekonominis pėdsakas (t. y. Rusijos verslo įtaka, tiesioginis investavimas, prekybos santykiai, privati nuosavybė ir investicijos) sudaro apie 22 proc. BVP, ir tai smarkiai padidina tikimybę, kad Rusija čia gali įvykdyti „valstybės perėmimą“.

2007–2008 metai buvo Rusijos įtakos strategijų Centrinėje Europoje lūžio taškas. Prieš pasaulinę 2008-ųjų finansinę krizę bei Rusijos ir Gruzijos konfliktą Rusijos ekonomikos įtaka Centrinėje Europoje buvo iš esmės oportunistinė. Tačiau po 2008 metų, iki 2014 metų krizės Ukrainoje, Rusijos ekonominis pėdsakas buvo sąmoningai panaudotas politiniam spaudimui stiprinti. Tai padidino Rusijos įtaką Centrinėje bei Rytų Europoje ir sumažino pasitikėjimą Vakarais. Visais atvejais Rusijos įtaka siekia mesti iššūkį nacionaliniam stabilumui ir demokratinei orientacijai.

JAV negali likti abejingos nei įvykiams Europoje, nei šalies viduje, nes Rusijos įtaka turi neigiamą poveikį JAV nacionaliniam saugumui. Tinkamas atsakas yra būtinas. Mūsų tyrimas rekomenduoja suteikti daugiau galios Iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklui (FinCen) sekti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti neteisėtus Rusijos finansinius srautus, susijusius su JAV finansine sistema. NATO privalo įpareigoti savo naujai paskirtą generalinio sekretoriaus padėjėją žvalgybos klausimais sekti žalingą Rusijos įtaką NATO šalyse. Europos Sąjunga privalo sustiprinti savo finansinę žvalgybą ir pradėti sekti Rusijos sandorius bei galutinius naudos gavėjus ir užkirsti kelią ES lėšų nukreipimui ES interesams prieštaraujančiai veiklai remti. Briuselis privalo ryžtingai pasitelkti savo antimonopolinius įstatymus tiek ES, tiek regioniniu lygmeniu Rusijos monopolių galiai atremti. JAV vyriausybės ir Europos pagalbiniai fondai turėtų būti panaudoti kovai su Rusijos įtaka ir stiprinti valdymo praktikas Centrinėje bei Pietryčių Europoje. Valstybės departamentas privalo teikti kasmetines ataskaitas, kuriose būtų nurodomos labiausiai Rusijos įtakos pažeidžiamos NATO bei ES šalys. Nacionalinio saugumo departamento sekretoriaus padėjėja(-as) ir Nacionalinės žvalgybos tarnybos vadovas(-ė) privalo teikti panašias ataskaitas, kuriose nurodomi pavojai JAV interesams.

Siekiant pasipriešinti Rusijos įtakai ir apsaugoti demokratines valstybes nuo Rusijos manipuliacijų tiek Europoje, tiek JAV, finansiniai ištekliai bei dėmesys valstybinei politikai yra būtini. Privalome stiprinti savo demokratijas, didinti institucijų skaidrumą bei atvirumą ir skatinti vietinį bei transatlantinį dialogą apie Rusijos įtakos veikimo principus ir būdus jai pasipriešinti. Pavykus tai įgyvendinti, Vakarai ne tik taps atsparesni Rusijos taktikoms, įtakai ir išnaudojimui, bet ir pagerins savo demokratinių bei rinkos institucijų veikimą.

Ar ne ironiška? Prieš 25-erius metus Vakarai pademonstravo savo ekonominio ir politinio modelio pranašumą ir taip sukėlė Sovietų Sąjungos žlugimą. Aktyviai diskredituodamas liberaliąją demokratinę Vakarų sistemą, Kremliaus strateginis planas siekia pademonstruoti savo autoritarinio, liberalizmui priešiško modelio pranašumą arba paversti abi sistemas moraliai lygiavertėmis ir vienodai bankrutavusiomis. Šio plano keliamas pavojus nacionaliniam saugumui – milžiniškas.

Heather A. Conley yra vyresnioji pirmininko pavaduotoja Europos, Eurazijos ir Arkties klausimais Strateginių ir tarptautinių tyrimų centre Vašingtone, Kolumbijos apygardoje. 

Ruslanas Stefanovas yra Ekonomikos programos vadovas Demokratinių tyrimų centre Sofijoje, Bulgarijoje.

Versta iš Center for Strategic and International Studies

Heather A. Conley, Ruslanas Stefanovas