Kylančios kainos yra galvos skausmas ne tik lietuviams. Europos šalių vyriausybės išbando įvairiausius būdus, kaip palengvinti brangstančių produktų naštą savo gyventojams. Dauguma mažina PVM komunalinėms paslaugoms, tačiau yra ir įvairesnių sprendimų. Užšaldomos maisto kainos, keliama minimali alga, mokamos 100 eurų išmokos šeimoms – Europos vyriausybės rodo išmonę, kaip neleisti taip sparčiai tuštėti gyventojų piniginėms. Daliai politikų tai svarbu ir dėl to, kad pavasarį dėl kainų pasipiktinę gyventojai keliaus prie balsadėžių ir spręs jų ateitį.
Lietuvoje gyventojai ir įmonės skaičiuoja kelis kartus padidėjusias išlaidas tiek šildymui, tiek elektrai ir dujoms. Dėl to Vyriausybė galiausiai pažadėjo artimiausiu metu gyventojams laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centriniam šildymui ir karštam vandeniui, skirti daugiau pinigų saulės elektrinių įsirengimui.
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad laikinas PVM sumažinimas arba jo
kompensavimas iš valstybės biudžeto reiškia, kad už besinaudojančius
centralizuotu šildymu sumokės tie mokesčių mokėtojai, kurie tokio neturi
ir šildosi, pavyzdžiui, malkomis.
Nemažai Lietuvoje kalbama apie kaimyninės Lenkijos pasitelktas priemones kovoti su kylančiomis kainomis. Vienas pagrindinių šalies vyriausybės priimto antiinfliacinio plano komponentų – nuo vasario panaikinamas PVM maistui.
Lenkijos valdžia šešiems mėnesiams sumažino ir PVM kurui, tiek
dyzelinui, tiek benzinui – nuo 23 iki 8 procentų.
PVM sumažintas ir šildymui – 8 proc., dujoms – sausį iki 5 proc., nuo
vasario – 0 proc., elektrai – 5 proc.
Kadangi Lietuvoje daugiausiai diskutuojama apie priemones, kurias taiko
Lenkija, naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip su kylančiomis
energijos ir maisto kainomis kovoja kitos Europos valstybės.
Atleidžia nuo PVM, dalija po 100 eurų
Energetikos krizė lėmė, kad gyventojams per kišenes stipriai kirto
stipriai išaugusios šildymo, elektros, dujų kainos.
Atleidžia nuo PVM, dalija po 100 eurų
Dėl to ne vienos Europos šalies vyriausybė ėmėsi veiksmų, kurie leistų sumažinti gyventojų naštą. Daugelis Senojo žemyno valstybių sumažino arba taiko 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą dujoms, elektrai ar šildymui. Tą praėjusią savaitę padarė ir Lietuvos ministrų kabinetas.
Belgija nuo kovo 1 d.
iki birželio 1 d. sumažino PVM tarifą elektrai nuo 21 proc. iki 6 proc.
Taip pat kiekvienas belgų namų ūkis gaus po 100 eurų išmoką, ketinama
pasiūlyti ir dar daugiau lengvatų sunkiau besiverčiantiems šalies
gyventojams. Visgi Belgijos vyriausybė neketina mažinti PVM dujoms.
Taip pat kiekvienas belgų namų ūkis gaus po 100 eurų išmoką, ketinama pasiūlyti ir dar daugiau lengvatų sunkiau besiverčiantiems šalies gyventojams. Visgi Belgijos vyriausybė neketina mažinti PVM dujoms.
Bulgarijos vyriausybė augančias dujų ir elektros kainas gruodžio mėnesį
„užšaldė“ iki kovo pabaigos. Tai sukėlė nemenką pasipiktinimą tarp
komunalinių paslaugų tiekėjų, kurie skundžiasi, kad dėl šio valdžios
sprendimo jų biudžetuose atsivers nemenkos skylės.
Bulgarijoje pakilusios kainos stipriai paveikė senjorus, tad šalies valdžia nusprendė vienu šūviu nušauti du zuikius – siūlo pensininkams 75 levų išmoką (apie 38 eurus), bet už tai senjoras turi pasiskiepyti nuo koronaviruso.
Jungtinė Karalystė suteikia 200 svarų (apie 238 eurus) nuolaidą elektros
sąskaitoms nuo spalio mėnesio ir leidžia jas apmokėti per artimiausius
penkerius metus. Britų vyriausybė taip pat beveik 80 proc. namų ūkių
suteikė 150 svarų (178 eurus) nuolaidą turto mokesčiui.
Tarp sumažinusių PVM energijos ištekliams taip pat yra Kipras, Čekija, Estija, Vokietija, Airija, Italija, Portugalija, Ispanija.
O štai Graikijos vyriausybė dėl išaugusių maisto ir komunalinių paslaugų kainų ištuštėjusias pinigines tikisi papildyti sumažindama turto mokestį ir 2 proc. pakeldama minimaliąją algą. Nuo sausio minimalioji alga Graikijoje siekia 663 eurus, tačiau valdžia sako, kad čia nesustos.
„Esu įsitikinęs, kad minimalioji alga kils reikšmingai ir jos kilimas
bus daug didesnis nei 2 proc.“, – sausį kalbėjo Graikijos premjeras
Kyriakos Mitsotakis.
Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis susitiko su Kh.
Haftaru
Ėmėsi „beprecedenčių“ priemonių
Ne vienas Europos vyriausybė stengiasi suvaldyti ir maisto prekių kainų
kilimą, tad ir šioje srityje Lenkija nėra vienintelė.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos
visoje Europos Sąjungoje vidutiniškai kilo 4,3 proc.
Visgi Rytų ir
Vidurio Europa gavo stipriausią kainų šuolio smūgį: Slovakijoje maistas
brango 5,8 proc., Latvijoje – 7,3 proc., Vengrijoje – 7,7 proc.,
Lenkijoje – 8,4 proc., o Lietuvoje maisto kainos kilo daugiausia Europos
Sąjungoje – 11,5 proc.
Kainų šuolį fiksuoja ir apie narystę Europos Sąjungoje svarstančios Serbija ir Šiaurės Makedonija, kurios laikinai „užšaldė“ tokių produktų kaip duona, cukrus ir aliejus kainas. Bene skambiausiai, be Lenkijos veiksmų, Europoje nuaidėjo Vengrijos vyriausybės ir jos vedlio Viktoro Orbano veiksmai.
Vengrijos premjeras sausio viduryje „Facebook“ išplatintame vaizdo įraše paskelbė, kad nuo vasario 1 d. tokių produktų kaip cukrus, miltai, kiauliena, vištiena, pienas kainos sieks tokį lygį, koks buvo praėjusių metų spalio 15 d. ir laikinai bus užšaldytos.
„Mes stengiamės apsaugoti šeimas net ir kylančios infliacijos metu“, –
prabrėždamas, kad imasi beprecedenčių Europoje priemonių, kalbėjo V.
Orbanas.
Kritikai kaltina V. Orbaną populizmu ir pasitelktas priemones sieja su
balandį vyksiančiais parlamento rinkimais, kur dabartinė valdančioji
„Fidesz“ partija sulauks dar nematytos konkurencijos iš susivienijusios
opozicijos koalicijos.
Gina bagetes bet kokia kaina
Visgi kainų užšaldymo imasi ne tik Vyriausybės, bet ir privatus verslas.
Prancūzijoje infliacija siekia 13 metų nematytas aukštumas, o tai lėmė
ir pakilusias maisto kainas, tarp jų ir nacionalinio prancūzų
pasididžiavimo – bagetės.
Bagetės
Prekybos tinklas „Leclerc“ pradėjo reklaminę kampaniją, kuri skelbia:
„Yra simboliai, kuriuos turime ginti bet kokia kaina“. Prekybos tinklas
įsipareigojo, kad nepaisant augančios infliacijos, mažiausiai keturis
mėnesius išlaikys tą pačią bagetės kainą – 29 centus. Tai daug mažiau
nei konkurentų prekybos centruose, kadangi čia bagetės kaina jau siekia
netoli 1 euro.
Ne tik bagečių, bet kitų maisto kainų kilimas, kaip ir Vengrijoje,
neabejotinai taps ir rinkimų tema – balandį prancūzai rinks prezidentą,
tad ekspertai spėja, kad jei Emmanuelis Macronas sieks būti perrinktas,
Eliziejaus rūmų šeimininkas gali imtis priemonių dėl augančių kainų.