Ką žada būsimas JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimas – esminį posūkį siekiant sumažinti įtampą Korėjos pusiasalyje ar eilinį Pchenjano užsienio politikos manevrą?

Pažadėjo įniršį ir ugnį

Maždaug prieš metus pasaulio žiniasklaidoje pasipylę pranešimai apie Šiaurės Korėjos balistinių raketų programos bandymus vis labiau ėmė panėšėti į artėjančios globalios politinės krizės įvykių suvestines. 2017 m. liepos 28 d. Šiaurės Korėja išbandė tarpžemyninę balistinę raketą, kurios skrydžio nuotolis, pasak ekspertų, gali siekti maždaug 10 400 kilometrų, taigi ji teoriškai galėtų kelti pavojų Los Andželui, Denveriui ar Čikagai. Įtampos eskalacija pasiekė naują lygį: Šiaurės Korėjos propaganda pradėjo skelbti apie galimą triuškinamą smūgį Amerikai. Prabilta apie Šiaurės Korėjos branduolinių raketų taikiniu tapusią JAV karinę bazę Guamo saloje Ramiajame vandenyne. JAV prezidentas DonaldasTrumpas socialiniame tinkle „Twitter“ pažadėjo atsakyti su „ugnimi ir įniršiu“.

Dar po kurio laiko JAV ir Šiaurės Korėjos lyderiai apsižodžiavo: Kim Jong Unas išvadino D.Trumpą bepročiu, o šis pagrasino, kad jo raudonasis mygtukas, skirtas branduolinei atakai pradėti, yra daug didesnis. JAV ir Pietų Korėja vieną po kitos rengia karines pratybas, į regioną siunčiamos Amerikos lėktuvnešių grupės, arčiau Korėjos pusiasalio telkiami strateginiai bombonešiai B-1B. Regione ir visame pasaulyje pasklinda aitrus parako kvapas.

Pagrindinis Šiaurės Korėjos režimo koziris – branduolinės raketos, galinčios pasiekti Ameriką. Scanpix nuotr.

Staigus posūkis

Tačiau šių metų pradžioje, olimpinių žaidynių išvakarėse, iki pavojingos ribos Korėjos pusiasalyje išaugusią įtampą staiga pakeitė politinis atoslūgis. Pchenjanas aiškiai pademonstravo siekį normalizuoti santykius su pietine kaimyne, Šiaurės Korėjos propaganda, vis dar tūžmingai pliekdama JAV „agresyvias užmačias“, prabilo, kad korėjiečiai – viena tauta, nesvarbu, jog gyvena skirtingose Korėjos pusiasalio dalyse. Pchenjanas į žiemos olimpines žaidynes Pjongčange atsiuntė Kim Jong Uno sesers vadovaujamą valstybinę delegaciją, sportininkės iš Šiaurės ir Pietų Korėjos net susijungė į bendrą moterų ledo ritulio komandą.

Simboliniai santykių gerinimo ženklai rodomi ir po olimpinių žaidynių. Balandžio 27 dieną abi Korėjas skiriančioje demilitarizuotoje zonoje įvyksta istorinis Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ir Pietų Korėjos prezidento Moon Jae Ino susitikimas, trečiasis tokio lygio per visą abiejų šalių istoriją nuo 1953 metų. Pasaulį aplekia naujiena: mainais už tarpusavio santykių sureguliavimą ir taikos sutarties pasirašymą Šiaurės Korėja sutinka nutraukti savo branduolinių ginklų programą. Vašingtonas praneša apie balandžio pirmosiomis dienomis įvykusį slaptą tuometinio Centrinės žvalgybos valdybos direktoriaus Mike‘o Pompeo, šiuo metu – JAV valstybės sekretoriaus – slaptą vizitą į Šiaurės Korėją, per kurį buvo aptarti Šiaurės Korėjos ir JAV santykiai bei galimas aukščiausio lygio abiejų šalių vadovų susitikimas.

Dvi priešybės

Šiame kontekste taikos įtvirtinimo Korėjos pusiasalyje perspektyva atrodo labai reali. Jei D.Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimo metu bus susitarta, kad Šiaurės Korėja nutrauktų branduolinių ginklų ir balistinių raketų programą, kuriam laikui pasaulyje išnyks pavojingas įtampos židinys, kėlęs nerimą ne vieną dešimtmetį Tačiau ar toks susitarimas būtų ilgalaikis, ar Pchenjanas iš tikrųjų nutrauktų bandymus kurti naujas raketas ir branduolinius užtaisus? Izraelio žvalgybos paskelbtais duomenimis, Iranas, mainais už atšauktas ekonomines sankcijas nutraukęs savo branduolinę programą, iš tikrųjų slapta ją tęsia. Ar galima pasitikėti Šiaurės Korėjos prisiimtais įsipareigojimais, jeigu jie iš esmės priklauso tik nuo vieno žmogaus, trečiojo Kimų dinastijos valdovo Kim Jong Uno, valios? Juk šis žmogus, pasak Pietų Korėjos žvalgybos, įsakinėja įtariamus politinius oponentus šaudyti zenitiniais kulkosvaidžiais ar mirtinai užpjudyti šunimis.

Korėjietiškas politinis mazgas yra nepaprastai tvirtas ir sudėtingas. Kažin ar JAV prezidento D.Trumpo norui jį perkirsti vienu tvirtu smūgiu lemta išsipildyti? Šiaurės ir Pietų Korėjos – du visiškai skirtingi pasauliai, totalitarinė diktatūra ir liberali Vakarų pobūdžio demokratija, visuotinė represijų baimė ir kvapą gniaužianti technologijų pažanga, koncentracijos stovyklos ir gamyklos, kuriose dirba vien robotai. Dominuojančią Šiaurės Korėjos ekonomikos dalį sudaro žemės ūkio sektorius, šios šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) tesiekia vos 1 proc. Pietų Korėjos BVP. Net jei teoriškai svarstytume apie galimą dviejų šalių susijungimą, jis būtų nepalyginamai sunkesnis nei Rytų ir Vakarų Vokietijos susivienijimas.

Beje, jei ir kalbama apie tokį siekį, tai tik retoriškai, kad būtų paprasčiau tartis dėl masinio naikinimo ginklų arsenalų šiaurinėje Korėjos pusiasalio dalyje likvidavimą. D.Trumpas aiškiai nubrėžė raudoną liniją santykiuose su Šiaurės Korėja: tai JAV teritoriją galinčios pasiekti branduolinės raketos. Ir neslepia ryžto sunaikinti Šiaurės Korėjos režimą, jeigu ta riba bus peržengta. Iš visko sprendžiant, ji jau yra peržengta, ir dabar Pchenjanas, mikliai įjungęs atbulinę pavarą, akceleratorių spaudžia iki galo. Galima tikėtis, kad Šiaurės Korėjos ir JAV lyderių susitikimas bus sėkmingas. To labai reikia abiem šalims. Tačiau net ir tai anaiptol nereikš, kad korėjietiškas politinis mazgas pagaliau bus atrištas. Jį atrišus Kimų politinei dinastijai ilgainiui ateitų pabaiga, o dabartinis jos atstovas tikrai neprimena į atmazgytą virvę ranką tiesiančio savižudžio.