Jeigu iki XVIII a. pradžios vyrui buvo dovanojamas mažas šunelis arba jis portretuojamas su mažu šuneliu, taip būdavo išreiškiama, kad jis – netradicinės orientacijos. 

Po to tradicijos pasikeitė. Mažus šunelius pradėjo nešiotis valdžios vyrai. „Nuo XVIII a. pr. jau nieko nebestebino, kad valdovas ar didikas, lipdamas į karietą, nešasi mažą šunelį. Panašiai, kaip šiais laikais elgiasi mūsų damos“, – pasakoja istorikė prof. Raimonda Ragauskienė.

Stanislovo Augusto Poniatovskio šunelis Kiopekas tapo garsus. Šio šunelio garbei net buvo organizuojamos poetų varžybos, jam tapyti portretai ir pan.

Pasak istorikės, visi valdovai turėdavo po didelį būrį medžioklinių šunų. Viename dvare būdavo apie 100 šunų. Viduramžių Europoje tiek medžiokliniai, tiek kambariniai šunys būdavo viena iš prestižinių dovanų.

Daugiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidos „Mūsų gyvūnai“ reportaže.