Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje – kaip Vakarų (ir ne tik) laikraščiai reagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino trečiadienį pasakytą metinę kalbą apie būklę šalies viduje ir užsienyje.

Įdomu, kad labai subalansuotą V. Putino kalbos vertinimą pateikė Rusijos dienraštis „Viedomosti“. Anot jo, „V. Putinui buvo sunku klausytojus sužavėti naujais, svarbiais teiginiais. Vyriausybės smunkantys reitingai ir žmonių nepasitenkinimas, kad ne tik keliamas išėjimo į pensiją amžius, bet mažėja ir žmonių pajamos, privertė V. Putiną iš naujo pažadėti gyvenimo kokybės Rusijoje pagerėjimą.

Prezidentas ir vėl prisiėmė susirūpinusio valstybės valdovo vaidmenį, tokio, kuris šalyje dalija dovanas ir taiso arogantiškų valdininkų, nesirūpinančių nacionaline gerove, klaidas.

Šeimos su vaikais, pensininkai, kaimo gyventojai, nepasiturintieji – V. Putinas kreipėsi į daugelį silpnųjų gyventojų grupių, kurioms jis jau ir prieš metus buvo žadėjęs kasdienio gyvenimo sąlygų pagerėjimą“, – rašė Maskvos laikraštis.

Šią mintį pakartojo ir Šveicarijos dienraštis „Tages-Anzeiger“: „Prezidentas V. Putinas pranešime apie valstybės padėtį inscenizavo save kaip susirūpinusį šalies tėvą, nors leiskite paklausti, o kas gi Rusijoje per paskutiniuosius 18 metų turėjo valdžią?

Taip, V. Putino sąraše – dalykai, kurie jau seniai kelia nepasitenkinimą ir smukdo jo reitingus apklausose. Šia prasme jo strategija buvo gudri: jis prisistatė kaip apdairus vyras, kuriam įdomūs žmonių rūpesčiai.

Atsakomybę už problemas jis suvertė politikams regionuose bei ministerijoms, nors juodu ant balto to ir neįvardijo“, – pastebėjo Ciuricho laikraštis.

Pasak Prahos dienraščio „Lidove Noviny“, „V. Putinas nebepakartojo didžiojo praėjusių kelerių metų šou. Šįkart savo kalbą jis skyrė visų pirma savo tautai. Ir tai ne be pagrindo.

V. Putino susirūpinimą kelia aktualūs statistikos skaičiai, pasak kurių, Rusijos gyventojų skaičius aiškiai mažėja. Be to, dėl planuojamos pensijų reformos krinta Putino populiarumas.

Net 45 procentus rusų netenkina jų šalies progresas, o trečdalis nepatenkinti konkrečiai prezidento veikla. Tai prasčiausi rodikliai per 13 metų – ir Kremliui tai aiškiausiai žinoma“, – teigė Čekijos sostinės laikraštis.

Rusijos verslo dienraštis „Komersant“ kreipė dėmesį į užsienį liečiančius Putino pasisakymus. Štai „didžioji dalis Putino kritikos Vakarams taikė į Jungtines Amerikos Valstijas, juk amerikiečių vadovaujamą vieno poliaus pasaulio santvarką keičia vieno poliaus netvarka. Dėl to tarptautinė politika vis mažiau leidžiasi vairuojama, ji tampa vis mažiau prognozuojama ir chaotiškesnė.

Liūdnas to pavyzdys buvo saugumo konferencija Miunchene, per kurią net artimiausi Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkai vieni kitų neklausė“, – rašė Maskvos laikraštis.

Serbijos dienraštis „Danas“ pastebėjo, jog „Rusijos prezidentas ir šįkart nepamiršo savo raketų, kurios galėtų pasiekti net Jungtines Valstijas.

Tačiau tuo jis nenorįs grasinti Amerikai. Juk rusų apsiginklavimas siekia tik vieno tikslo – tik apginti Rusiją. Kaip ir Šaltojo karo laikais vienintelis agresorius yra Jungtinės Amerikos Valstijos su savo destruktyvia politika“, – rašė Belgrado laikraštis.

Ukrainos sostinės dienraščio „Obozrevatel“ požiūriu, „palyginus su ankstesnėmis savo kalbomis, Putinas šįkart apie užsienio ir geopolitiką šnekėjo mažiau. Jis žino, kad įprastiniais savo grasinimais Rusijos priešams ir apeliacijomis į Rusijos didybę ir suverenitetą jis niekam nesudarys įspūdžio.

Užtat jis daugiausia kalbėjo apie problemas, kurios iš tiesų jaudina jo piliečius ir jie nori, kad jos būtų išspręstos: tai nepakankamas gimimų skaičius, atlyginimai, pensijos, sveikatos apsauga ir neturtas“, – vardijo Kijevo laikraštis.

Anot Vokietijos nacionalinio dešiniųjų liberalų dienraščio „Frankfurter Allgemeine“, prezidento V. Putino kalba tebuvo „virtinė tuščių pažadų ir silpnumo demonstravimas. Nė viena iš realių socialinių ir ekonominių problemų, kurias savo kalboje jis paminėjo, nėra nauja.

O ir patikinimas, kad artimoje ateityje jos bus pašalintos, jau iš jo lūpų girdėtas metų metais anksčiau. Bus taip kaip visada: niekas nepasikeis. Putinas save pateikia kaip stiprų vyrą, veiklų ir problemas išsprendžiantį, tačiau jis nenori prisiimti atsakomybės už trūkumus dvidešimtaisiais savo valdžios metais.“

Berlyno dienraštis „Tagesspiegel“, taip pat nurodęs į Rusijos piliečių didėjantį nepasitenkinimą V. Putinu, suabejojo, „ar prezidento strategija neprisileisti kritikos pasitvirtins, juk beveik du trečdaliai visų rusų teigia, jog galų gale tai prezidentas yra atsakingas už šalį ištikusias problemas. Be to, V. Putino žadėti geri darbai yra brangūs, o jų finansavimas visiškai neaiškus.“

Nelabai gerus dalykus išvardijo Bavarijos miesto dienraštis „Augsburger Allgemeine“: „Krymo prisijungimas, nuodingi išpuoliai, numušti keleiviniai lėktuvai, sąmokslas su Sirijos diktatoriumi Basharu al Assadu, žmogaus teisių pažeidinėjimai, demokratinės kaitos sustabdymas – visa tai verčia Vokietiją ir Europą suglumusiai žiūrėti į prezidentą V. Putiną, kuris eskalacijos smagračiui leidžia suktis vis greičiau.

Vis dėlto įtampos mažinimo politikai reikia pasitikėjimo kaip pagrindo. O tai, kad V. Putinas nenori to pasitikėjimo atgauti, vis aiškiau iš kiekvieno jo pasisakymo“, – brėžė liūdną išvadą Augsburgo laikraštis.