Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ko prieš Rusijos prezidento rinkimus baiminasi V. Putinas?

Jau ko­vo 18 die­ną vyks Ru­si­jos pre­zi­den­to rin­ki­mai.

Jų baig­ti­mi ne­abe­jo­ja nie­kas – dar vie­nai še­še­rių me­tų ka­den­ci­jai bus per­rink­tas da­bar­ti­nis ša­lies ly­de­ris Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas. Tai reikš, jog 2000 me­tais pir­mą kar­tą iš­rink­tas po­li­ti­kas Ru­si­jos ly­de­rio pos­te iš­bus iki pat 2024 me­tų – ži­no­ma, su trum­pa per­trau­ka, kai 2008–2012 me­tais pre­zi­den­tu bu­vo Di­mit­ri­jus Med­ve­de­vas.

Bet ir tuo­met nie­kas ne­abe­jo­jo, kad tik­ra­sis vals­ty­bės va­do­vas yra tuo­me­tis prem­je­ras V.Pu­ti­nas.

Nuo­mo­nių ap­klau­sos ro­do, jog už V.Pu­ti­ną šian­dien bal­suo­tų apie 75 proc. rin­ki­muo­se pa­si­ry­žu­sių da­ly­vau­ti rin­kė­jų. Ki­taip ta­riant, nu­ga­lė­to­jui pa­aiš­kė­ti pa­kaks vie­no bal­sa­vi­mo tu­ro.

Ant­ro­je vie­to­je žen­gian­tis Vla­di­mi­ras Ži­ri­nov­skis ga­lė­tų ti­kė­tis apie 10 proc. bal­sų. Įdo­mu, jog 71 me­tų po­li­ti­kas da­ly­va­vo vi­suo­se Ru­si­jos pre­zi­den­to rin­ki­muo­se nuo pat 1991 me­tų. Ofi­cia­liai jis at­sto­vau­ja li­be­ra­lų de­mok­ra­tų par­ti­jai, nors sun­ku bū­tų jį pa­va­din­ti di­de­liu li­be­ra­lu ar de­mo­kra­tijos ger­bė­ju.

Tre­čias – ko­mu­nis­tų par­ti­jos at­sto­vas Ge­na­di­jus Ziu­ga­no­vas su 7 proc., ta­čiau jis jau pa­reiš­kė, kad pos­to ne­sieks.

Vi­si trys ly­de­riai yra da­bar­ti­nės po­li­ti­nės sis­te­mos ašis. Nors V.Ži­ri­nov­skis ir G.Ziu­ga­no­vas for­ma­liai opo­nuo­ja val­džiai, re­a­lios opo­zi­ci­jos val­džiai jie ne­ban­do su­kur­ti.

Ryš­kiau­sias tik­ros opo­zi­ci­jos at­sto­vas Alek­se­jus Na­val­nas rin­ki­muo­se da­ly­vau­ti ne­ga­li – jam to ne­lei­džia da­ry­ti val­džios ins­ti­tu­ci­jos. For­ma­liai tei­gia­ma, jog jis yra teis­tas, to­dėl ne­ga­li siek­ti pre­zi­den­to pos­to.

Vis­gi sun­ku gin­čy­tis, jog tai tie­siog ban­dy­mas iš­stum­ti iš ko­vos vie­nin­te­lį rim­tes­nį kon­ku­ren­tą ir al­ter­na­ty­vą da­bar­ti­nei val­džiai. Jį pa­keis­ti sie­kia TV lai­dų žvaigž­dė Kse­ni­ja Sob­čiak. V.Pu­ti­no krikš­to duk­ra kri­ti­kuo­ja da­bar­ti­nį pre­zi­den­tą bei ti­ki­na, jog yra vie­nin­te­lė al­ter­na­ty­va tiems, ku­rie yra ne­pa­ten­kin­ti si­tu­a­ci­ja ša­ly­je.

O to­kių po­ten­cia­liai yra ne­ma­žai – juo­lab kad mi­ni­ma­li al­ga Ru­si­jo­je dėl su­dė­tin­gos eko­no­mi­nės si­tu­a­ci­jos sie­kia tik 135 eu­rus per mė­ne­sį. Vis­gi K.Sob­čiak po­pu­lia­ru­mas sie­kia tik ke­lis pro­cen­tus ir net nė­ra aiš­ku, ar ji spės su­rink­ti pa­kan­ka­mai pa­ra­šų, kad ga­lė­tų da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se.

Tad at­ro­do, jog V.Pu­ti­nui nė­ra ko ne­ri­mau­ti – rin­ki­mus jis lai­mės ne­sun­kiai. Vis­gi yra trys as­pek­tai, ku­rie Ru­si­jos pre­zi­den­tui ke­lia ne­ri­mą.

Pir­ma, rin­kė­jų ak­ty­vu­mas. Rin­ki­mų baig­tis aiš­ki, tad kam­pa­ni­ja vyks­ta pa­sy­viai. Nors V.Pu­ti­nas lai­mės, yra di­de­lė ti­ki­my­bė, kad ben­dras bal­sa­vu­sių­jų skai­čius bus ma­žas.

„Le­va­da“ cen­tro ty­ri­mai ro­do, kad bal­suo­ti ga­li at­ei­ti tik 53 proc. rin­ki­mų tei­sę tu­rin­čių žmo­nių. 2012 me­tais šis skai­čius vir­ši­jo 65 proc. Tai reikš­tų, jog net ir di­džią­ją dau­gu­mą bal­sų su­rin­ku­sio V.Pu­ti­no re­a­lus po­pu­lia­ru­mas krin­ta, ir prak­tiš­kai pu­sė ša­lies gy­ven­to­jų ne­reiš­kia jam pa­lai­ky­mo. Ka­dan­gi Ru­si­jo­je pre­zi­den­to fi­gū­ra kon­tro­liuo­ja vi­sus po­li­ti­nius spren­di­mus, tai bū­tų ne­ma­lo­nus veiks­nys.

An­tra, svar­bus di­džių­jų mies­tų bal­sa­vi­mas. Mask­vo­je ir Sankt Pe­ter­bur­ge V.Pu­ti­no rė­mė­jų yra ge­ro­kai ma­žiau nei re­gio­nuo­se. Net­gi yra ti­ki­my­bė, kad di­džiau­siuo­se ša­lies mies­tuo­se V.Pu­ti­no bal­sų skai­čius ne­sieks 50 proc. Vėl­gi, tai sil­pnin­tų pre­zi­den­to po­zi­ci­jas, nes jam bū­tų sun­ku teig­ti, kad tu­ri ne­abe­jo­ti­ną vi­suo­me­nės pa­lai­ky­mą.

Tre­čia, ru­sų tau­ty­bės žmo­nių bal­sai. Ga­li skam­bė­ti pa­ra­dok­sa­liai, bet V.Pu­ti­nas yra po­pu­lia­res­nis to­se Ru­si­jos res­pub­li­ko­se, ku­rio­se gy­ve­na įvai­rios et­ni­nės gru­pės – pvz., Če­čė­ni­jo­je, ku­rią kon­tro­liuo­ja Ram­za­nas Ka­dy­ro­vas, V.Pu­ti­nas ga­li ti­kė­tis per 90 proc. bal­sų. Ta­čiau tuo­se re­gio­nuo­se, kur ru­sų tau­ty­bės žmo­nių dau­giau, V.Pu­ti­no po­pu­lia­ru­mas kur kas kuk­les­nis. Jei skir­tu­mas tarp šių rin­kė­jų gru­pių bus mil­ži­niš­kas, kils ne­ma­žai klau­si­mų.

 

Linas KOJALA Harvardo universiteto (JAV) ir VU TSPMI tyrėjas

Rekomenduojami video