Jau ko­vo 18 die­ną vyks Ru­si­jos pre­zi­den­to rin­ki­mai.

Jų baig­ti­mi ne­abe­jo­ja nie­kas – dar vie­nai še­še­rių me­tų ka­den­ci­jai bus per­rink­tas da­bar­ti­nis ša­lies ly­de­ris Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas. Tai reikš, jog 2000 me­tais pir­mą kar­tą iš­rink­tas po­li­ti­kas Ru­si­jos ly­de­rio pos­te iš­bus iki pat 2024 me­tų – ži­no­ma, su trum­pa per­trau­ka, kai 2008–2012 me­tais pre­zi­den­tu bu­vo Di­mit­ri­jus Med­ve­de­vas.

Bet ir tuo­met nie­kas ne­abe­jo­jo, kad tik­ra­sis vals­ty­bės va­do­vas yra tuo­me­tis prem­je­ras V.Pu­ti­nas.

Nuo­mo­nių ap­klau­sos ro­do, jog už V.Pu­ti­ną šian­dien bal­suo­tų apie 75 proc. rin­ki­muo­se pa­si­ry­žu­sių da­ly­vau­ti rin­kė­jų. Ki­taip ta­riant, nu­ga­lė­to­jui pa­aiš­kė­ti pa­kaks vie­no bal­sa­vi­mo tu­ro.

Ant­ro­je vie­to­je žen­gian­tis Vla­di­mi­ras Ži­ri­nov­skis ga­lė­tų ti­kė­tis apie 10 proc. bal­sų. Įdo­mu, jog 71 me­tų po­li­ti­kas da­ly­va­vo vi­suo­se Ru­si­jos pre­zi­den­to rin­ki­muo­se nuo pat 1991 me­tų. Ofi­cia­liai jis at­sto­vau­ja li­be­ra­lų de­mok­ra­tų par­ti­jai, nors sun­ku bū­tų jį pa­va­din­ti di­de­liu li­be­ra­lu ar de­mo­kra­tijos ger­bė­ju.

Tre­čias – ko­mu­nis­tų par­ti­jos at­sto­vas Ge­na­di­jus Ziu­ga­no­vas su 7 proc., ta­čiau jis jau pa­reiš­kė, kad pos­to ne­sieks.

Vi­si trys ly­de­riai yra da­bar­ti­nės po­li­ti­nės sis­te­mos ašis. Nors V.Ži­ri­nov­skis ir G.Ziu­ga­no­vas for­ma­liai opo­nuo­ja val­džiai, re­a­lios opo­zi­ci­jos val­džiai jie ne­ban­do su­kur­ti.

Ryš­kiau­sias tik­ros opo­zi­ci­jos at­sto­vas Alek­se­jus Na­val­nas rin­ki­muo­se da­ly­vau­ti ne­ga­li – jam to ne­lei­džia da­ry­ti val­džios ins­ti­tu­ci­jos. For­ma­liai tei­gia­ma, jog jis yra teis­tas, to­dėl ne­ga­li siek­ti pre­zi­den­to pos­to.

Vis­gi sun­ku gin­čy­tis, jog tai tie­siog ban­dy­mas iš­stum­ti iš ko­vos vie­nin­te­lį rim­tes­nį kon­ku­ren­tą ir al­ter­na­ty­vą da­bar­ti­nei val­džiai. Jį pa­keis­ti sie­kia TV lai­dų žvaigž­dė Kse­ni­ja Sob­čiak. V.Pu­ti­no krikš­to duk­ra kri­ti­kuo­ja da­bar­ti­nį pre­zi­den­tą bei ti­ki­na, jog yra vie­nin­te­lė al­ter­na­ty­va tiems, ku­rie yra ne­pa­ten­kin­ti si­tu­a­ci­ja ša­ly­je.

O to­kių po­ten­cia­liai yra ne­ma­žai – juo­lab kad mi­ni­ma­li al­ga Ru­si­jo­je dėl su­dė­tin­gos eko­no­mi­nės si­tu­a­ci­jos sie­kia tik 135 eu­rus per mė­ne­sį. Vis­gi K.Sob­čiak po­pu­lia­ru­mas sie­kia tik ke­lis pro­cen­tus ir net nė­ra aiš­ku, ar ji spės su­rink­ti pa­kan­ka­mai pa­ra­šų, kad ga­lė­tų da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se.

Tad at­ro­do, jog V.Pu­ti­nui nė­ra ko ne­ri­mau­ti – rin­ki­mus jis lai­mės ne­sun­kiai. Vis­gi yra trys as­pek­tai, ku­rie Ru­si­jos pre­zi­den­tui ke­lia ne­ri­mą.

Pir­ma, rin­kė­jų ak­ty­vu­mas. Rin­ki­mų baig­tis aiš­ki, tad kam­pa­ni­ja vyks­ta pa­sy­viai. Nors V.Pu­ti­nas lai­mės, yra di­de­lė ti­ki­my­bė, kad ben­dras bal­sa­vu­sių­jų skai­čius bus ma­žas.

„Le­va­da“ cen­tro ty­ri­mai ro­do, kad bal­suo­ti ga­li at­ei­ti tik 53 proc. rin­ki­mų tei­sę tu­rin­čių žmo­nių. 2012 me­tais šis skai­čius vir­ši­jo 65 proc. Tai reikš­tų, jog net ir di­džią­ją dau­gu­mą bal­sų su­rin­ku­sio V.Pu­ti­no re­a­lus po­pu­lia­ru­mas krin­ta, ir prak­tiš­kai pu­sė ša­lies gy­ven­to­jų ne­reiš­kia jam pa­lai­ky­mo. Ka­dan­gi Ru­si­jo­je pre­zi­den­to fi­gū­ra kon­tro­liuo­ja vi­sus po­li­ti­nius spren­di­mus, tai bū­tų ne­ma­lo­nus veiks­nys.

An­tra, svar­bus di­džių­jų mies­tų bal­sa­vi­mas. Mask­vo­je ir Sankt Pe­ter­bur­ge V.Pu­ti­no rė­mė­jų yra ge­ro­kai ma­žiau nei re­gio­nuo­se. Net­gi yra ti­ki­my­bė, kad di­džiau­siuo­se ša­lies mies­tuo­se V.Pu­ti­no bal­sų skai­čius ne­sieks 50 proc. Vėl­gi, tai sil­pnin­tų pre­zi­den­to po­zi­ci­jas, nes jam bū­tų sun­ku teig­ti, kad tu­ri ne­abe­jo­ti­ną vi­suo­me­nės pa­lai­ky­mą.

Tre­čia, ru­sų tau­ty­bės žmo­nių bal­sai. Ga­li skam­bė­ti pa­ra­dok­sa­liai, bet V.Pu­ti­nas yra po­pu­lia­res­nis to­se Ru­si­jos res­pub­li­ko­se, ku­rio­se gy­ve­na įvai­rios et­ni­nės gru­pės – pvz., Če­čė­ni­jo­je, ku­rią kon­tro­liuo­ja Ram­za­nas Ka­dy­ro­vas, V.Pu­ti­nas ga­li ti­kė­tis per 90 proc. bal­sų. Ta­čiau tuo­se re­gio­nuo­se, kur ru­sų tau­ty­bės žmo­nių dau­giau, V.Pu­ti­no po­pu­lia­ru­mas kur kas kuk­les­nis. Jei skir­tu­mas tarp šių rin­kė­jų gru­pių bus mil­ži­niš­kas, kils ne­ma­žai klau­si­mų.

Linas KOJALA Harvardo universiteto (JAV) ir VU TSPMI tyrėjas