Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Klimato kaitos sustabdyti nebeįmanoma

 Britų tinklalapis „Greenmatch“ publikavo tyrimą, kuriame Lietuva yra laikoma labiausiai klimato kaitos paveikta valstybe Europoje. Ataskaitoje rašoma, kad 1970-2015 metais jūros lygis šalyje kyla 4,46 milimetro per metus, jūros temperatūra 1960-2014 metais pakilo 0,73 laipsnio. Tuo metu oro temperatūra kilo 0,325 laipsnio per dekadą, o kritulių kiekis gausėjo 20 mililitrų per dešimtmetį. Apie klimato kaitos poveikio niuansus „Valstiečių laikraštis“ kalbasi su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologu Donatu Valiuku. 

15min-studijoje-donatas-valiukas-5b2785d61da60

Klimato kaitą jaučiame visi, ko gero, po praėjusios vasaros jau nebeliko tokių, kurie akivaizdžiai to nepastebėtų. Taigi ir ataskaita patvirtina, kad Lietuva yra labiausiai klimato kaitos paveikta valstybė Europoje. Ką galite pasakyti šiuo klausimu?

Iš tiesų ataskaitų jau yra daug ir iš principo jos visos sako tą patį, – kad klimato kaita vyksta sparčiai ir veikia mus visus. 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje 195 pasaulio šalys patvirtino susitarimą, pagal kurį turės siekti, kad temperatūros kilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, ir stengsis, kad vidutinė temperatūra nekiltų daugiau nei 1,5°C nuo pramoninės revoliucijos pradžios lygio. Susitarime numatoma, kad iki šio amžiaus vidurio turi būti pasiekta, kad dėl žmogaus veiklos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) būtų išmetama ne daugiau nei planeta gali jų sugerti, t.y., kad žmonijos poveikis klimato kaitai priartėtų prie nulinio.

Taigi ši „Greenmatch“ ataskaita yra dar vienas ženklas, kad iš tiesų tokie dalykai vyksta. Juk plika akimi pastebime, kad klimatas keičiasi, kad tapo šilčiau ir panašiai.

Kalbant apie Lietuvą, lyg ir džiaugiamės, kad tapo šilčiau, pavyzdžiui šiltesnės vasaros trunka ilgiau, ilgi ir šilti rudenys, o kokių bėdų sulaukiame?

Turizmo sektorius yra bene vienintelis, kuris daugiau laimi dėl klimato kaitos, juk padaugėja karštų dienų, sezonas ilgesnis. Bet reikėtų žvelgti plačiau, nes kitiems sektoriams klimato kaita atneša daug nuostolių. Gal tiesiogiai ir nejaučiame tų padarinių, tačiau sausra Pietų Amerikoje gali paveikti ryžių, citrusinių vaisių ar kakavos kainas, o tai jau tiesiogiai atsilieps mums. Pasaulis yra globalus, todėl nuostoliai, patiriami viename krašte, natūraliai paveikia visas šalis. Kalbėti vien apie klimato kaitos sukeltas problemas Lietuvoje būtų pernelyg paprasta, atsakingam žmogui turi rūpėti, kas dedasi ir kitur. Nuo klimato kaitos kenčia žmonės, ištinka badas, skaičiuojami žuvusieji nuo stichinių nelaimių, nyksta augalų, gyvūnų rūšys ir t. t. Taigi šie globalūs veiksniai yra labai gąsdinantys.

Pasaulyje intensyvėja liūtys, fiksuojama, kad ir Lietuvoje metinis kritulių kiekis auga. Tačiau tas augimas randasi dėl dviejų faktorių. Viena vertus, kritulių padaugėjo per žiemos sezoną – mažiau sniego ir daugiau lietaus, kita vertus – labai padažnėjo intensyvios liūtys, kai per trumpą laiką iškrinta labai didelis kritulių kiekis, o paskui gali ilgokai trukti sausros periodas. Tokie kontrastai tarp sauso ir šlapio yra žalingi ir miestams, ir žemės ūkiui, ir kitiems sektoriams. Tai tiesioginis pavyzdys.

Kalbant apie žemės ūkį, yra grėsmė, kad sąlygos auginti žiemkenčius kuo toliau, tuo labiau blogės. Nors žiemos pas mus neišnyks, tačiau sniego dangos nepastovumas, negilus įšalas, staigūs atšilimai ir atšalimai yra nepalankūs žemdirbystei. Intensyvios liūtys taip pat nepalankios, jos gali išplauti dirvožemį, o ir sausrų tikimybė tik augs. Dideli karščiai nepalankūs žmonėms, turintiems sveikatos problemų, apsunkina darbus laukuose. Esant karščio bangoms, išauga ir mirtingumas, ir sergamumas. Taigi klimato kaitos problemos susijusios ir su sveikata.

Vykstant klimato kaitai, randasi geresnės sąlygos įsigalėti kitoms, svetimoms, augalų rūšims, kenkėjams, kurie gali kenkti žemės ūkiui, taigi problemos yra kompleksinės ir kalbėti tik apie Lietuvą būtų klaida. Reikia žvelgti, kas vyksta ir kitur, kas kelia neigiamus padarinius pasauliui.

Bandome ieškoti priemonių, kaip sustabdyti klimato kaitą, kaip su tuo kovoti. Tačiau ar iš tiesų galime ką nors padaryti?

Norėtųsi, kad visi susitarimai būtų vykdomi greičiau, tačiau visų valstybių, dalyvaujančių kad ir Kioto susitarime, dalyvavimas yra savanoriškas. Įstatymiškas reglamentavimas būtų labai gerai, nes savanoriškumas atskiroms valstybėms palieka nemažai galimybių manipuliuoti. Reikia tikėtis, kad vis dėlto į viską bus pažvelgta rimtai, nes dėl klimato kaitos kenčia ir žmonės, ir valstybės. Tačiau reikia sutikti, kad kol kas daroma per mažai, kad reikia daryti daug daugiau. Sustabdyti klimato kaitos jau nebeįmanoma, kalbame apie oro temperatūros kilimo pristabdymą bent jau iki 2 laipsnių ° C. Jei klimatas kinta daugiau nei dviem laipsniais, padariniai labai stiprūs. Atrodo, tarsi nedaug žmogui, bet klimato sistemai tai daug. Galėčiau pateikti pavyzdį lygindamas su žmogaus kūno temperatūra. Normali kūno temperatūra yra 36,5° C, o jei pakyla dviem laipsniais, jau 38,5° C, o tai iš tiesų labai juntama.

Koks bus pavasaris ir vasara? 

Balandis bus puse laipsnio šiltesnis, palyginti su įprastine daugiamete norma. Taip pat ir gegužė bus puse laipsnio šiltesnė. Praėjusių metų gegužė buvo pati karščiausia per daugiau kaip penkiasdešimt metų. Šiemet gal taip nebus, temperatūra bus artimesė daugiametėms normoms, bet truputį aukštesnė.

Rekomenduojami video